Per beveik šimtą savo gyvavimo dienų 16-oji Vyriausybė spėjo pasėti daug nežinomybės dėl opiausių visuomenei sričių – socialinės ir sveikatos apsaugos, švietimo, mokesčių reformos, energetikos ir kitų – ateities. Į klausimą, kokių permainų bus imtasi, ministrai atsako, kad dirba darbo grupės, todėl net savo nuomonės jie negalį reikšti.
Atsakymų į aktualiausius klausimus ieškome kartu su ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi.

VEIDAS: Daugiau nei milijonui žmonių, apsidraudusių antros pakopos pensijų fonduose, kilo daug nerimo, kai jūsų patarėjas finansų klausimais viešai suabejojo valstybės galimybėmis tesėti duotus finansinius įsipareigojimus, buvo pristabdyta skelbti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengta pensijų skaičiuoklė. Ar galite garantuoti, kad valstybė bent jau jūsų kadencijos laikotarpiu tikrai perves į antros pakopos pensijų fondus tiek lėšų, kiek žada?
A.B.: Klausimai, kurie labai svarbūs žmonių dabarčiai ir ateičiai, pirma, turi būti labai gerai parengti ir suprantami politikams bei specialistams, antra, turi būti gerai išaiškinami žmonėms. Jiems turi būti aišku, kad pensijų reforma reikalinga dėl blogėjančios demografinės padėties, antra, kad pensinjų fondų antroje pakopoje valstybės lėšos, o jei žmonės norės prisidurti – tai ir jų, ne tik kaupiamos būsimai pensijai, bet ir investuojamos, kad uždirbtų papildomų pinigų. O trečia – žinoma, tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas, bet kai kurie žmonės neturėtų dalyvauti šioje sistemoje. Jei žmogaus darbo užmokestis nedidės ir yra, tarkim, 1500 Lt, o iki pensijos jam liko dešimt metų, antros pakopos pensiniame fonde jis sukaups mažiau, nei „Sodroje“.
Reformas visų pirma reikia žmonėms išaiškinti. Vakarų šalyse toks aiškinamasis darbas trunka ne mažiau pusės metų. O pas mus kas nors pasako, kad kitąmet reikės 200 mln. Lt papildomų lėšų, nors pagal Fiskalinės drausmės įstatymą išlaidas galime didinti tik tokiu procentiniu dydžiu, koks leidžiamas įstatymo, t.y. ne daugiau, nei per pastaruosius penkerius metus augo biudžeto pajamos.
VEIDAS: Bet panašiai tiek ir reiktų, jei visi liktų antros pakopos fonduose. Tad ar galite garantuoti, kad valstybė mokės įmokas ir priemokas į pensijų fondus pagal priimtą formulę bent jau jūsų Vyriausybės kadencijos metu?
A.B.: Taip. Tik kur skaičiuoklėje kalbama apie 5,5 proc. grąžos, tai jau pasakėlė. Juk tai priklauso, kur tu investuosi ir kokia bus kapitalo grąža.
VEIDAS: Per šias šimtą Vyriausybės dienų valstybės finansams jau teko patirti nenumatytų išlaidų gelbėjant Ūkio banko klientus. Ar tikite, kad valstybės iždas atgaus Indėlių ir investicijų draudimo fondui paskolintus 800 mln. Lt?
A.B.: ES lėšos, kurios buvo Ūkio banko sąskaitose ir viršijo kompensuojamą sumą, – valstybės nuostolis, nes valstybė iš valstybės iždo turės jas kompensuoti. Sėkmingiausiu atveju neatgausime apie 80-100 mln. Lt. O skolintos lėšos bus atgaunamos per trejus ketverius metus.
VEIDAS: Ar tikite, kad žlugusių bankų sąrašas bent jau artimiausiems metams baigtinis?
A.B.: Ūkio banko problema buvo žinoma keletą metų, Lietuvos banko valdybos noras buvo jį išgelbėti, jie nuveikė nemažą darbą. Dėl kitų bankų niekas negali garantuoti, nes net ir pats garsiausias bankas gali per parą sugriūti. Bet spręsdamas pagal iš Lietuvos banko vadovo gautą informaciją, manau, kad  Lietuvos bankininkystės sistemoje grėsmių dabar neturėtų kilti.

VEIDAS: Kodėl jūs manote, kad reikia lietuviško banko? Esate tai minėjęs (Lietuvos radijo laidoje „Ryto garsai“, „Lietuvos ryto“ televizijoje).
A.B.: Aš nemanau. Neminėjau. Neteisinga informacija.
VEIDAS: Verslas su nerimu laukia žadamos mokesčių sistemos reformos, ypač progresinių mokesčių. Kokie jūsų paties siūlymai mokesčių sistemos pokyčiams?
A.B.: Ne mokesčių dydžiai kartais lemia investicijų pritraukimą, ekonomikos stabilumą arba jos augimą, o mokesčių pastovumas. Šiandien viena pagrindinių problemų mokestinėje sistemoje, kad darbo pajamoms tenka didžiausias mokestinis krūvis, ką ne kartą pripažino ir Tarptautinio valiutos fondo misija. Tad šiuo metu svarstome ne kokį vieną progresinių mokesčių įstatymą, bet kaip sumažinti mokestinę naštą darbo pajamoms, savaime suprantama, nemažinant viešųjų finansų perskirstymo dalies nuo BVP.
O progresyvumo galima pasiekti ir taikant tokią mokestinę sistemą, kaip dabar taikoma Pelno mokesčiui. Juk, pavyzdžiui, atskaitymams į „Sodros“ biudžetą gali būti įvesti ne progresiniai, o proporciniai mokesčiai – gali būti nulinis, 15 proc. ar 20 proc. tarifas. Darbo grupė tai analizuos, bet kol kas sprendimų nėra priimta.
VEIDAS: Ar tai reiškia, kad visoje mokesčių sistemoje bus daugiau progresyvumo?
A.B.: Kai kalbuosi su specialistais iš kitų šalių, jie stebisi, kad Lietuvos mokesčių sistemoje nėra taikomi socialinio teisingumo ir solidarumo principai. Tai viena iš priežasčių, kad „Eurostato“ praėjusią savaitę pateiktais duomenimis, Lietuvoje ties skurdo riba gyvenančių žmonių procentas vienas didžiausių ES. Iš dalies tą lemia mokesčių sistemos išbalansavimas.
VEIDAS: Nesibaiminate, kad progresiniai mokesčiai atmuš norą investuoti Lietuvoje, išgins daugiau uždirbančius specialistus, kaip kad įspėja verslas?
A.B.: Godumas ir sukėlė pasaulio ekonominę krizę. Liberalioji ideologija, už kurią Miltonas Friedmanas gavo Nobelio premiją, būtų pasiteisinusi visame pasaulyje, jei būtų įvertintas žmogiškasis faktorius – žmogaus godumo.
Tačiau nesakau, kad dabar paimsime ir padarysim kokią mokestinę revoliuciją. Kažkokių didžiulių pokyčių, iššauksiančių neigiamą reakciją investuotojams, tikrai nebus.
Atvirkščiai – kad pritrauktume daugiau investicijų, planuojamos Teritorijų planavimo įstatymo pataisos.
VEIDAS: Ar planuojate artimiausiu laiku įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį?
A.B.: Kol kas neturime tokių minčių. Didžioji dalis žmonių gyvena iš labai mažų pajamų ir toks mokestis dar pablogintų jų pragyvenimo situaciją.
VEIDAS: Ar suderinamas siekis 2015 m. įsivesti eurą su dosniais Vyriausybės pažadais socialinėje srityje, noru išlaikyti švietimo ir sveikatos įstaigų tinklą regionuose?
A.B.: Jokio dosnumo niekur nematau. Tai yra ilgalaikė programa, kuri bus vykdoma laikantis Fiskalinės drausmės įstatymo – niekas nesirengia jo pažeidinėti. Mes kalbame apie racionalesnį išlaidų planavimą. Nebus to, kas buvo sveikatos apsaugos sistemoje, kai vos ne kiekviena ligoninė galėjo įsigyti milijonus kainuojančią aparatūrą ir laikyti ją nepanaudojamą. Iš viso sveikatos apsaugos sistemoje medicininė įranga panaudojama tik 30 proc.
Tragiška situacija ir dėl atlyginimų: į Policijos departamentą, Valstybės sienos apsaugos tarnybą žmonės nebeina dirbti. Balandžio pirmomis dienomis turėsime pasitarimą su šių tarnybų vadovais, nes jie nori aiškumo dėl kitų metų biudžeto. Pirmiausia numatysime prioritetus, ką ir kaip turime finansuoti, ir jokiu būdu neleisime, kad kurtųsi atskiros įstaigos, kurios bandytų iš valstybės pralobti. Tikimės, kad biudžeto pajamos, palyginti su pernai, padidės ir, įvertinus paskutinių penkerių metų pajamų augimo vidurkį, laikantis Fiskalinės drausmės įstatymo bus įmanomas išlaidų augimo didėjimas.
VEIDAS: Žmonės sunerimę ir dėl ministro Vytenio Andriukaičio sveikatos apsaugos vizijų. Esate sakęs, kad palaikote jo siūlomą strategiją. Ką konkrečiai? Ar ir jums imponuoja buvusi sovietinė sveikatos apsaugos sistema, kuria žavisi V.Andriukaitis?
A.B.: Mes apie sovietinę sistemą nekalbame. Bet turi būti suvokiama, kad kiekviena rajoninė ligoninė ar poliklinika turi turėti tiesioginį ryšį su kuria regionine ligonine, nes, kaip neneigia ir šių ligoninių vadovai, kartais už tų pačių ligonių gydymą sumokama keletą kartų. Drąsiai galiu teigti, kad tam bus užkirstas kelias. Jei kas galvoja, kad galima bus pasielgti, kaip prieš keletą metų JAV, kai socialinio draudimo fonduose buvo išplauti didžiuliai pinigai, sudarius sąlygas kiek nori steigtis privačioms medicinos įstaigoms ir iš socialinio draudimo fondų imti didžiules sumas, tai to nebus. Turime aiškiai patvirtinti metodiką, kiek darysime investicijų į valstybines ligonines ir medicinos įstaigas ir kiek finansuosime privačias, kad pacientams būtų galima suteikti paslaugas laiku, bet nebus taip, kad visiems sakysime – steikitės, o mes finansuosime. Ir taip esame vos ne žmonių su negalia šalis, kur kompensacijos už vaistus auga milijonais ir siekia apie 700 mln. Lt per metus, o to paties vaisto kaina skiriasi iki aštuoniolikos kartų. Mūsų pareiga – kad mokesčių mokėtojų pinigai duotų naudą žmonėms tiek per sveikatos ir socialinę apsaugą, tiek per švietimą, kitas sritis. Netvarkos niekas neleis daryti.
O kalbant apie sveikatos apsaugos ministro pasiūlymus, jis turėjo pirmiausia akcentuoti ne sprendimo būdus, o išryškinti, kokios yra problemos ir tik tada, kokie jų sprendimo būdai. Bet kol kas su visomis – ir privačiomis, ir valstybinėmis gydymo įstaigomis sudaromos sutartys, išskyrus su naujai įregistruotomis.
VEIDAS: Žadate gelbėti žmones nuo didelių šildymo kainų. Ar elektros ir šilumos ūkių sujungimas nebus koks naujas LeoLT, kur daugiau naudos bus interesų grupėms, o ne vartotojui?
A.B.: Manęs jokie interesai nedomina ir niekada nesudomins. Taip, „Lietuvos energija“ bus atsakinga tiek už šilumos, tiek už elektros ūkį. Man gėda, kad per kelerius metus nepertvarkėme šilumos ūkio gamybos aiškindami, kad tai savivaldybių reikalas ir kad jie turi tai daryti. Žmonės yra valstybės ir turi būti parengta aiški nacionalinė programa, o jai įgyvendinti panaudota kuo daugiau ES lėšų, pirmiausia ten, kur galima kuo greičiau pasiekti rezultatą sumažinti šilumos kainą. Skaičiuosime, kokia dalis gali būti panaudojama biokuro, kiek galime būti finansiškai pajėgūs senas technologijas keisti į naujas, kurias būtų galima panaudoti ir šilumos, ir elektros gamybai.
VEIDAS: Ar kai kurių valstybių pavyzdžiu nesiūlysite naikinti kompensacijų už šildymą, jei renovuotinų daugiabučių gyventojai nubalsuos prieš renovaciją?
A.B.: Tikiuosi, žmonės geranoriškai pažiūrės į šios programos įgyvendinimą. Jau dabar savivaldybėse turime per 2 tūkst. gyvenamųjų namų, kurie nori būti renovuojami. Tikimės, kad kovo pabaigoje įvyks pirmieji konkursai Ignalinoje ir Zarasuose. Taip, paskui bus nustatytas vienam kvadratiniam metrui leistinas sunaudoti kiekis šilumos energijos, o jei šeima naudoja daugiau, ji nebegaus kompensacijos.
VEIDAS: O kada bus pagaliau apsispręsta dėl Visagino AE projekto?
A.B.: Energetikos ministras žada pateikti ekspertų skaičiavimus iki gegužės 15 d. Estijos ir Latvijos ministrai pirmininkai pasakė, kad jie spręs, ar dalyvaus VAE projekte, kai gaus ekonominius skaičiavimus, kuriuose matysis elektros gamybos kaštai ir kapitalo grąža, o kol kas tėra išreikštas tik jų politinis palaikymas pasirašytame memorandume.
VEIDAS: Visuomenėje daug nepasitenkinimo sukėlė diskriminacinė lietuviškų mokyklų moksleivių atžvilgiu lietuvių kalbos egzamino tvarka. Ar jūs asmeniškai pritariate skirtingiems egzamino reikalavimams lietuviškų ir kitakalbių mokyklų abiturientams?
A.B.: Bet iki šių metų mokslo taip pat buvo du skirtingi egzaminai ir kažkodėl niekas nešaukė, kodėl nelietuviškų mokyklų moksleiviams taikomos išskirtinės sąlygos. Egzamino tvarka supaprastinta ir besimokantiems lietuviškose mokyklose: anksčiau buvo trys galimi pasirinkti autoriai temai, dabar septyni. Iš tiek pat autorių rinksis ir kitakalbių mokyklų abiturientai, tik lietuviškose mokyklose numatyta 500 žodžių rašinys, nelietuviškose – 400, klaidų skaičius lietuviškose mokyklose – trylika, kitakalbių – 27.
VEIDAS: Nemanote, kad tokie skirtingi standartai vis dėlto diskriminuoja lietuviškų mokyklų moksleivius?
A.B.: Reikia pripažinti, kad tokios reformos padaromos ne per dvejus metus. Švietimo įstatymas buvo pakeistas prieš dvejus metus, tačiau aiškinamojo darbo ir dialogo nebuvo.
VEIDAS: Ar grįšite prie jūsų kadencijos pradžioje kilusių diskusijų dėl pokyčių aukštajame moksle?
A.B.: Šiek tiek liūdna, kai pasižiūri į specialistų rengimo kokybę aukštosiose mokyklose. Planuojame didinti valstybės užsakymą aukštosiose mokyklose. Verslas turi pasakyti, kiek ir kokių specialistų reikia, o mes derinsime su aukštųjų mokyklų rektoriais. Su verslu nekomunikuoja, į rinkos poreikius nesiorientuoja ir profesinės mokyklos.

VEIDAS: Ar ketinate kreiptis į Lietuvių kalbos komisiją dėl nelietuviškų pavardžių rašybos, kaip yra minėjęs Konstitucinis Teismas?
A..B.: Šiuo metu yra dirbanti komisija, kuri, manau,  pateiks pasiūlymus ir po to teisininkai turės įvertinti ir pasakyti, kaip yra. Bet dėl to rašymo, kiek atsimenu, praeitoje kadencijoje konservatoriai buvo pateikę įstatymo projektą, bet jis buvo atmestas.
VEIDAS: Kaip jūs pats manote: ar reikia leisti tas nelietuviškas raides?
A.B.: Manau,  nereikia daryti jokių problemų – tas, kas yra, ir ta tvarka yra galiojanti. Dabartinė.
VEIDAS: Jūsų manymu, nereiktų (keisti)?
A.B.: Ne.
VEIDAS: Ar dėl koalicijos išsaugojimo toleruosite vis pasikartojančius Lenkų rinkimų akcijos ultimatumus?
A.B.: Galiu pasakyti, kad visi jų padaryti pareiškimai niekada nebuvo išsakyti koalicinės tarybos posėdžio metu. Tai daugiau politika.
VEIDAS: Kaip vertinate galimą koalicijos partnerių Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijų susijungimo poveikį valdančiajai daugumai ir dabartiniam postų pasiskirstymui?
A.B.: Ten, kur vyrauja išmintis ir yra suformuluoti tikslai, koalicija gali dirbti stabiliai ir jokie jungimaisi negali pakenkti.
VEIDAS: Ar, jūsų manymu, ministrai gali atsakyti už ministerijų darnų darbą, kai jiems viceministrai „nuleidžiami“ koalicijos partnerių?
A.B.: Primesto nėra nė vieno – taip, partijos deleguoja viceministrus, bet jei ministrams jie netinka, jų ir neima. Socialdemokratų siūlyti kultūros viceministrai netiko du ar trys ir dėl to nekėlėme jokių reikalavimų, o ieškojome kito žmogaus.
VEIDAS: Kas formuoja 16-osios Vyriausybės politiką – piliečių išrinktos partijos ir jų politikai ar darbo grupės? Vyriausybė kritikuojama, kad daugybė darbo grupių reiškia, kad valdžion atėjo nepasirengę valdyti partijos, neturinčios su kompetentingais ekspertais parengtų veiklos programų.
A.B.: Čia konservatorių demagogija. Visuomet dirbdavo darbo grupės, visi įstatymų projektai rengiami darbo grupėse. Esu ne kartą stažavęsis Vakarų šalyse ir ten sudarinėjamos darbo grupės. Pas mus jų nėra daug – energetikos klausimais, kurią įpareigojo įsteigti Seimas, ir dėl mokesčių sistemos.
Bet mes nesielgiame kaip konservatoriai, kurie imdavo iš šalies ekspertus už milijonus, o patys sėdėjo kabinetuose. Vien Ignalinos atominės elektrinės uždarymo vidinių ginčų sprendimui tarp užsakovo ir generalinio rangovo buvo panaudota 26 mln. Lt. Mes neišlaidaujame – darbo grupėse be jokio papildomo atlygio geranoriški dirba net profesūra. O auditas dar įvertins tuos praeitą kadenciją išleistus milijonus – kas gali paneigti, kad tos sumos su kažkuo buvo dalijamasi.
VEIDAS: Ar tokios problemos tik Energetikos ministerijoje?
A.B.: Vidiniai auditai daromi keliose ministerijose, kol kas nenorėčiau sakyti kuriose. Kur valstybės pinigai panaudoti ne pagal paskirtį, tikrai kelsime klausimą apie atsakomybę.