2011 Lapkričio 03

Atominiame projekte deramasi dėl pinigų

veidas.lt

Į Lietuvos Vyriausybės ir Japonijos bei JAV kompanijos „Hitachi-GE Nuclear Energy“ derybas dėl Visagino atominės elektrinės statybos įsitraukus regioniniams partneriams, prasidėjo galutinis elektrinės kainos, elektros savikainos ir akcijų pasiskirstymo derinimas.

„Hitachi Europe“ generalinis direktorius Akira Shimizu pareiškė neturįs nė mažiausių abejonių, kad Visagino atominė elektrinė (VAE) bus pastatyta iki 2020 metų. Nors derybos dėl pačių svarbiausių kiekviename tokio masto projekte klausimų – galutinės kainos, finansavimo šaltinių, investicijų atsipirkimo laiko, akcijų paketo pasidalijimo dar tik prasideda ir kol kas vyksta ne itin sklandžiai, tačiau svarbiausias jų dalyvis, atominių technologijų tiekėjas „Hitachi-GE Nuclear Energy“, akivaizdžiai neturi abejonių dėl sėkmingos projekto baigties, nes po kelių mėnesių Lietuvoje ketina atidaryti savo atstovybę.

Regioniniai partneriai nenuvylė

„Tuo nereikėtų stebėtis, – „Veidui“ sakė vienas pareigūnas, turintis galimybę gauti informacijos apie derybas. – „Hitachi“ VAE projektas nuo pat pradžių buvo labai svarbus, o po avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje tapo kone strateginiu, išgyvenimo klausimu. Tad tikimybė, kad susitarta nebus ar kad japonų pusė iškels kokius nors nepriimtinus reikalavimus, net teoriškai labai maža. Daugiau nerimo gali kelti kai kurių regioninių partnerių (taip vadinamos projekte dalyvaujančios Lenkijos, Latvijos ir Estijos energetikos kompanijos) pozicija. Bent jau ligi šiol japonai dėl to labiausiai nerimavo. Tačiau dabar, kai prasidėjo apsikeitimas informacija, kai „Hitachi“ įsitikino, kad visi regioniniai partneriai neatsisako pradinių savo pažadų ir derybos, kaip kiekviename verslo projekte, vyksta dėl investicijų ir pelno dalies, japonų nuotaika akivaizdžiai pasikeitė į gerąją pusę.“
Šiuo metu derybose aptariami trys esminiai klausimai:
- Galutinė elektrinės kaina, kurią sudaro reaktorių, logistikos ir statybos darbų bei branduolinio kuro kaina.
- Galutinė VAE gaminamos elektros energijos savikaina. Nuo to, kokia ji bus suderėta, priklausys investicijų atsipirkimo laikas bei ta dalis investicijų, kurią kiekviena iš projekto dalyvių prisiims, atsižvelgdama į tai, už kokias palūkanas galės skolintis savo dalį pinigų statyboms, bei galimybę parduoti savąją elektros energijos dalį savoje rinkoje.
- Kiekvienos iš VAE projekto dalyvių akcijų dalis, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva pagal Koncesijos įstatymą automatiškai gauna ne mažiau kaip 34 proc., o „Hitachi“ tiekia reaktorius bei yra strateginis investuotojas.

Elektros biržos kaina planuojama 18 ct/kWh

Taigi iš esmės svarbiausias derybų klausimas yra galutinė būsimos VAE gaminsimos elektros savikaina. „Veido“ šaltinis, paklaustas, ar tiesa, kad svarstomos kainos intervalas yra tarp 10 ir 15 ct už kilovatvalandę, sakė, jog „svarstomos galimos elektros savikainos intervalas yra mažesnis už jūsų paminėtą maksimumą, bet šiek tiek didesnis nei siūlytas korėjiečių“.
Atsižvelgiant į tai, kad pernai lapkritį iš strateginio investuotojo konkurso netikėtai pasitraukusi Pietų Korėjos kompanija KEPCO siūlė, jog VAE elektros savikaina būtų tarp 7 ir 8 centų už kilovatvalandę, galima daryti prielaidą, kad kalba sukasi apie 8–10 centų už atominės elektros energijos kilovatvalandę. Čia būtina pabrėžti, kad kalbama apie tą savikainą, už kurią VAE akcininkams bus tiekiama elektra pardavimui, o ne ta kaina, už kurią akcininkai paskui patieks elektrą į biržą. Šiuo metu elektros biržos kaina yra apie 16 ct/kWh, o 2020-aisiais, kaip skaičiuoja specialistai, įvertinus infliaciją ji turėtų būti apie 18 ct/kWh. Vėlgi, kaip pabrėžia „Veido“ šaltiniai, tai bus didmeninė, o ne ta kaina, už kurią elektra bus parduodama galutiniam vartotojui.
Pasak „Veidą“ konsultavusių specialistų, deramai VAE elektros energijos savikainai didžiausią įtaką turės projekto atsipirkimo laikas, kurį savo ruožtu labiausiai paveiks bankų palūkanų dydis ir pasirengimas pirma keleriems metams įšaldyti didžiules lėšas, o paskui dešimtmečiais laukti jų atsipirkimo.
Tikriausiai su tuo susijusios ir pastaruoju metu paskleistos kalbos, esą būsimosios atominės elektrinės energijos savikaina sieks net 35 ct/kWh ar net daugiau. „Taip kalbantys žmonės tikriausiai pasižiūrėjo, kokią kainą už atominės energijos kilovatvalandę Turkija moka Rusijai, ir perkelia šią kainą į Lietuvą, – svarstė „Veido“ pašnekovai. – Bet, kiek mums žinoma, turkai taip brangiai moka tik už tą dalį elektros energijos, kuri pagal sutartį priklauso rusams. Šie savo ruožtu pareikalavo didelės kainos tam, kad kaip galima greičiau atsipirktų išlaidos, nes rusai nėra ilgalaikiai atominio projekto partneriai, tik technologijų ir įrangos pardavėjai.“
„Hitachi“ Lietuvoje yra strateginis investuotojas bei partneris, tad atsipirkimo būdas ir laikotarpis jam priimtini ilgesni, atitinkamai, pasak pašnekovų, bus mažesnė ir kaina. Nors rasti dar ne visi VAE finansavimo šaltiniai. Atominio projekto finansavimo ypatumas toks, kad statyba pagal planą truks penkerius metus, dar metus elektrinė bus derinama, o galutinai paleista duoti srovę (bei pelno) ji pradės tik 2020-aisiais, tai yra po aštuonerių metų. O visą pinigų sumą, reikalingą jai statyti, reikia turėti dar prieš įgyvendinant projektą, priešingu atveju finansinė rizika bus per didelė. Tai reiškia, kad visą statybos laiką milijardai eurų bus praktiškai įšaldyti. Bet taip daroma atsižvelgus į liūdną Suomijos, kurioje atominės elektrinės statyba užsitęsė kelis kartus ilgiau, nei planuota, patirtį.

Pinigų ieškos valstybinėse įmonėse

Tikėtis, kad VAE statybai reikalingus pinigus, ar bent didesnę jų dalį, bus galima pasiskolinti paprastuose komerciniuose bankuose, regis, neverta. Paprastai komerciniai bankai nori susigrąžinti lėšas per dešimtį, na, per dvidešimtį metų. O čia planuojama, kad elektrinė dirbs kokius 60 metų, atitinkamai norima išdėstyti ir paskolų grąžinimą. Tokius pinigus (kalba sukasi apie 5–6 mlrd. eurų) tokiam ilgam laikotarpiui gali skolinti tik specifinės kreditinės įstaigos, tokios kaip Europos investicijų bankas ar Japonijos industrinis bankas, užsiimantis Japonijos eksporto finansavimu. Tokie bankai yra konservatyvesni, imantys mažesnes palūkanas už paskolas, nes iš esmės vykdo valstybės politiką. Manoma, kad šie bankai ir bus pagrindiniai projekto finansuotojai.
Lietuvos Vyriausybė taip pat svarsto galimybę dalį pinigų savo investiticijai į VAE finansuoti ne skolintis iš banko, o paimti iš valstybės biudžeto, iš elektros energijos tarifų ir iš valstybei nuosavybės teise priklausančių įmonių lėšų. Pastarosios pinigus Vyriausybei galėtų ne tik duoti, bet ir skolinti, tačiau už mažesnę metinę pelno normą, nei tai darytų bankai. Galimas dalykas, būtent su šiais planais susijusios pastaruoju metu itin išryškėjusios Andriaus Kubiliaus Vyriausybės pastangos išspausti iš valstybinių įmonių kaip galima daugiau pinigų į biudžetą.
Galutinė sutarčių pasirašymo data nesikeičia – šių metų pabaiga arba kitų metų sausis. Dviejų su puse mėnesių, derybininkų požiūriu, turėtų pakakti, juoba japonai, kaip juokaujama, neturi Kalėdų švenčių. Tačiau naujametinės sutartys dar nebus tos, kurios pasirašomos „su fanfaromis“. Vieną, Koncesijos sutartį, tarp Lietuvos Vyriausybės ir „Hitachi-GE Nuclear Energy“ pasirašys arba energetikos ministras Arvydas Sekmokas, arba jo įgaliotas derybininkas bei „Hitachi“ įgaliotas atstovas. Joje bus numatyta visa statybų kaina ir ekonominis projekto pagrindimas. Šią sutartį turės patvirtinti ir Seimas. Jam tai padarius, „Hitachi“ pradės rengti statybų projektą. Kartu, Lietuvai ir regioniniams partneriams užsitikrinus savo dalies finansavimą, bus pasirašoma ir Akcininkų sutartis, numatysianti visų VAE projekto dalyvių investicijų ir pelno dydžio dalį. Kadangi nuo Lenkijos, Latvijos ir Estijos projekte dalyvauja ne valstybė, o energetikos kompanijos, joms nereikės gauti savo šalių parlamentų pritarimo.
Teigiama, kad dėl šiomis savaitėmis prasidėjusio nuolatinio derybų proceso derinimo tarp Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos bei „Hitachi“ abi sutartis – ir Koncesijos, ir Akcininkų – turėtų pavykti pasirašyti vienu metu.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Lietuvos pilietis Lietuvos pilietis rašo:

    Aš kaip Lietuvos pilietis, sekdamas įvykius po 1990 kovo 11, pastebėjau kad, iškovoję juridinę nepriklausomybę, mes nesiekėme, tikrosios energetinės nepriklausomybės. Įstoję į ES, mes puikiai žinojome, kad seną Ignalinos atominę elektrinę, reikės uždaryti. Likome labai priklausomi, nuo vieno energetinio šaltinio, rusiškų dujų. Prisipažinkime atvirai, mes tą energetinę nepriklausomybę, išvogėme. Statėme abejotino reikalingumo statinius ir kitaip plovėme pinigus. ES mums kaip ją bekaltintume, davė pakankamai laiko, kad kol dirbo senoji atominė elektrinė, pasistatyti naują, modernią ir saugią atominę elektrinę, elektros tiltus su Švedija ir Lenkija, suskystintų dujų terminalą, plačiau naudoti atsinaujinančius energetinius šaltinius, ypatingai biokurą, kurio mes turime gana daug. Deja mes nieko realaus ir apčiuopiamo nėra padaryta. Dabar kaip suradome, rimtą strateginį investuotoją, labai tikiuosi kad, šio svarbaus Lietuvai objekto statybai, nebus trukdoma ir tikiuosi jis bus baigtas laiku. Žinoma jos statybų pabaigos ir joje pagamintos pirmos elektros energijos, daug kas nesulauks. Padarykime visa tai, ką aš minėjau dėl savo vaikų.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...