2012 Balandžio 24

Andrius Kubilius

Ateityje Lietuvos elektros sistema turi veikti kaip sudėtinė Europos sistemų dalis

veidas.lt

Premjere, finansų ir verslo analitikus stebina Lietuvos pramonės augimas. Jis yra spartesnis nei tikėtasi. Pasak analitikų, galima laukti ir tolesnio nuosaikaus ekonomikos augimo. Lūkesčiai dėl eksporto rinkų augimo taip pat yra pagerėję. Statistikos departamento duomenimis, kovo mėnesį Lietuvos pramonė taip pat gamino daugiau. Koks būtų Jūsų komentaras, Premjere?

Iš tiesų, ekonomika atsigauna. Tai reiškia, kad problemas, kurių Lietuvos finansuose ir ekonomikoje dėl pasaulinės krizės per paskutinius tris metus buvo tikrai labai daug, mums – tiek dirbantiems Vyriausybėje, tiek Seime, tiek ir pačiam verslui – pavyko neblogai išspręsti. Mūsų verslas, persitvarkęs, sumažinęs sąnaudas, atgavo savo konkurencingumą ir sugebėjo grįžti į pasaulines, Europos rinkas, todėl turime tokį spartų pramonės augimą. Taip pat galime pasidžiaugti, kad Europos Komisijos, Europos centrinio banko pastangų dėka Europos bendros rinkos problemos, Europos pietinių šalių problemos, euro zonos problemos yra apmalšintos ir iš dalies išspręstos. Europos centrinis bankas per paskutinius keletą mėnesių į Europos finansų rinkas, banko sektorių turėjo investuoti milžinišką pinigų sumą – apie vieną trilijoną eurų. Tai sugrąžino stabilumą ir geresnes augimo perspektyvas visai Europos Sąjungai. Mes esame priklausomi nuo situacijos Europos Sąjungoje, euro zonoje. Pagerėjus situacijai ten, mūsų pramonė taip pat gali drąsiau žiūrėti į ateitį.

Šiandien Trišalėje taryboje ketinama svarstyti MMA didinimą. Vyriausybės pasitarime jau buvo svarstytos MMA didinimo perspektyvos. Kodėl MMA kyla tik 50 litų, nors ekonomikos rodikliai yra tokie geri?

Noriu priminti, kad tokį didinimą mes pasiūlėme dar praėjusiais metais. Didinimą, visų pirma, reikia sieti su ekonomikos augimo, ekonomikos atsigavimo prognozėmis. MMA didinimą 50 litų pasiūlėme praėjusių metų pirmą pusmetį, kai visi manėme, kad ekonomika nuosekliai augs visą laiką. Praėjusių metų antrasis pusmetis buvo labai sudėtingas. Šių metų bendros ekonomikos augimo prognozės yra  tarp 2,5 ir 3 proc. – ženkliai mažesnės, negu ekonomika augo praėjusiais metais. Prognozės  yra sumažintos dėl problemų euro zonoje ir visoje Europos Sąjungoje.  Atsargumas ir nuosaikumas yra  visuose vertinimuose.  Antra priežastis manyti, kad minimalios algos didinimas turi būti nuosaikus –  didinimą turime sieti su verslo galimybėmis kurti naujas darbo vietas,  įdarbinti daugiau žmonių ir taip spręsti nedarbo problemą.  Mes labai aiškiai sakome, kad minimalios algos didinimas turi labai glaudžiai sietis su darbo santykių lankstumo didinimu. Todėl ir Trišalėje taryboje yra svarstomi iš karto du klausimai: siekiama sutarimo dėl darbo santykių lankstumo, dėl pataisų Darbo kodekse, kurios turėtų garantuoti darbo santykių lankstumą  ir  padėtų verslui  drąsiau kurti daugiau darbo vietų. Tikiu, kad ir profesinės sąjungos supranta joms tenkančią atsakomybę rūpintis pagalba bedarbiams. Kartais susidaro įspūdis, kad profesinės sąjungos rūpinasi tik tais, kurie dirba. Natūralu, juk jų nariai yra dirbantieji.  Tačiau visi kartu turime pasirūpinti ir tais, kurie nedirba. Kad galėtume pasirūpinti nedirbančiaisiais, turime padėti verslui kurti naujas darbo vietas. Kaip rodo tarptautinė patirtis,  darbo vietos lengviau kuriamos tose šalyse, kuriose darbo santykiai yra lankstesni. Mes taip pat turime spręsti šią problemą, todėl ir sakome:  spręskime darbo santykių lankstumo klausimą. Jeigu verslui sudarysime galimybes kurti daugiau darbo vietų, tuomet galėsime galvoti ir apie spartesnį minimalios algos didinimą.

Trečiadienį Vyriausybė pradės svarstyti įstatymų projektų paketą dėl Visagino atominės elektrinės. Tarp kitų dokumentų – ir VAE verslo planą. Premjere, ar jau sulaukėte Finansų ministerijos  išvados dėl šio projekto?

Vakar Vyriausybei buvo pateikta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės  strategija, jos nauja redakcija. Mano įsitikinimu – tai geros kokybės strateginis dokumentas, atsakantis į daug klausimų,  kaip atrodys mūsų energetika ateinančiais dešimtmečiais. Vakar taip pat buvo svarstoma elektros sistemų sinchroninio sujungimo su europinėmis sistemomis koncepcija, kuri, tikiuosi, artimiausiu metu taip pat bus patvirtinta. Ji atsako  į klausimus,  kaip mes pasieksime elektros reikaluose paties svarbiausio –  integralaus –  tikslo, kad Lietuvos elektros sistema veiktų kaip sudėtinė Europos sistemų dalis. Trečias vakar svarstytas projektas – tai Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektas. Jame apibrėžiama, kokiomis ekonominėmis sąlygomis veiks dabar statomas terminalas. Rytoj Vyriausybei bus pateiktas visas pluoštas dokumentų, susijusiu su VAE koncesijos sutartimi, verslo planu, Finansų ministerijos išvados. VAE projektas yra svarbus ne tik energetiniam Lietuvos saugumui. (Šiuo metu esame vienintelė šalis visoje Europos Sąjungoje net 70-75 proc. reikalingos elektros energijos importuojanti iš kaimynų, šiuo atvejų – Rusijos.) Jis leis Lietuvai trūkstamą elektros energiją pasigaminti pačiu pigiausiu būdų – dėl to neturiu jokių abejonių. Suomijos, Lenkijos pavyzdys rodo, kad atominėse elektrinėse pagaminta energija yra pigesnė už elektrą, pagamintą naudojant dujas ar atsinaujinančią energetiką. VAE projektas yra konkurencingas ir garantuoja pigiausią įmanomą elektros gamybą, leisiančią užpildyti elektros gamybos deficitą, kuris ilgalaikėje perspektyvoje yra pavojingas. Neturėdami elektros energijos gamybos pajėgumų Lietuvoje ar Baltijos regione, ateityje negalėtume planuoti Lietuvos energetinių sistemų įjungimo į europines sistemas ir sinchronizavimo su jomis, atsijungiant nuo senos sovietinės (dabar – rusiškos) elektros sistemos. Viena iš pagrindinių sąlygų jungiantis į Europines sistemas – pakankamas savo generacijos pajėgumų turėjimas.

Premjere, AB „Lietuvos dujos“ vakar pranešė, kad nuo liepos dujos brangs 22 proc. Ką tai reiškia?

Tikrai nežinau, ar tokios „Lietuvos dujų“ pretenzijos didinti kainą yra pagrįstos. Paskelbta, kad už praėjusius metus „Lietuvos dujų“ išsimoka sau didelius dividendus. Tokios paraiškos pagrįstumą turi įvertinti nepriklausoma Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Manau tai – dar viena argumentas, kodėl turime neatidėliodami, galbūt dar sparčiau nei iki šiol planavom, statyti Suskystintų gamtinių dujų terminalą. Tai būtina, kad turėtume realią alternatyvą dujas įsigyti ne tik iš vieno vamzdžio – ne tiktai iš „Gazpromo“, bet ir iš pasaulio rinkų, kurios šiuo metu yra ženkliai pigesnės, negu mums „Gazpromas“, naudodamasis savo monopolistine padėtimi, parduoda per tą vienintelį vamzdį.

Premjere, ketvirtadienį vykstate vienos dienos darbo vizito į Lenkiją. Dalyvausite dideliame tarptautiniame ekonomikos forume su kolegomis iš Europos Sąjungos ir Kinijos, turėsite susitikimą su Kinijos premjeru. Ar turėsite galimybę su Lenkijos kolegomis aptarti dvišalius Lietuvos ir Lenkijos valstybių reikalus?

Tikiuosi, kad bus galimybė ir su Lenkijos kolega D. Tusku persimesti keletu žodžių.

Premjere, o kokia Jūsų vizija? Kaip reikėtų gerinti santykius su Lenkija?

Mano įsitikinimu, tie santykiai nėra ypatingai blogi. Gal juose kartais būna daugiau emocijų, negu reikėtų. Reikėtų koncentruotis į svarbiausius tikslus ir uždavinius šiame regione. Bendrų energetinės, transporto infrastruktūros projektų vystymas yra tai, į ką turėtumėm šiandien koncentruotis.

Lenkijos užsienio ministras sako, kad geresni santykiai su Lietuvos valstybe gali būti tik su nauja Vyriausybe, t.y. po spalį įvyksiančių rinkimų. Kaip Jūs galėtumėte komentuoti tokius žodžius?

Santykiai tarp valstybių nėra apibrėžiami vieno ar kito ministro kartais nelabai išmintingais žodžiais. Šiuo atveju santykiai tarp valstybių yra valstybių dideli interesai. Lenkai gali vaidinti labai svarbų vaidmenį visame regione, jeigu bus suvokta ir rasta būdų koncentruotis į visam regionui svarbius projektus. Šiame dešimtmetyje mūsų regiono – Baltijos šalių ir Lenkijos – svarbiausių infrastruktūrų pilnutinė ir gili integracija į europines infrastruktūras, jų sujungimas su europinėmis sistemomis yra neįmanomi neinant per Lenkiją ir šių projektų įgyvendinime aktyviai nedalyvaujant pačiai Lenkijai. Tikiu, kad ir Lenkijoje bus suprasta, kad tai yra  tikrai labai didelės svarbos uždaviniai, kuriuose Lenkija natūraliai gali ir turi vaidinti ypatingai svarbų vaidmenį. O tokio vaidmens suvokimas padės ir Lenkijai, ir  visiems mums  regione nepasiklysti smulkmenose ir koncentruotis į pačius svarbiausius dalykus bei stambiausius projektus.

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...