2011 Gegužės 19

Ateityje galėsime draustis nuo virtualių grėsmių ir verslo nutrūkimo

veidas.lt

"Veido" archyvas

2020 m. populiarūs bus turto, transporto priemonių, profesinės civilinės atsakomybės draudimai

Draudikai prognozuoja, kad 2020 m. žmonės aktyviai draus ne tik būstą ar turtą, bet ir duomenis, saugomus kompiuteryje. Išpopuliarės bendrosios bei profesinės civilinės atsakomybės draudimai, o vyraus gyvybės draudimas.

Palyginti su 2006-aisiais, šiuo metu Lietuvos draudimo rinka yra susitraukusi maždaug ketvirtadaliu. Pernai draudikų veiklos rezultatai buvo patys prasčiausi per pastaruosius penkerius metus. Didžiausią smūgį patyrė ne gyvybės draudimo rinka – krito trečdaliu, o žalų išmokos padidėjo 12 proc. Ne gyvybės draudimo įmonės patyrė 7,3 mln. Lt nuostolį.

Bendrovės “Spinter tyrimai” atlikto sociologinio Lietuvos gyventojų tyrimo duomenimis, 2010 m. bent vieną ne gyvybės draudimo paslaugą buvo įsigiję tik 44 proc. suaugusių šalies gyventojų, o populiariausias draudimas buvo tas, kurį įsigyti privaloma, – vairuotojų privalomosios civilinės atsakomybės. Tyrimas atskleidė, kad vos 8 proc. gyventojų naudojasi draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.

Draudimo specialistai mano, kad ateityje draudimo apimtys Lietuvoje didės visose grupėse. Be to, po dešimties metų naudosimės tokiomis draudimo rūšimis, kaip draudimas nuo kibernetinių vagysčių ar nutrūkus verslui dėl stichinių nelaimių.

Draudimo bendrovių mažės

Svarbiausias pokytis per praėjusį dešimtmetį Lietuvos draudimo rinkoje – įvestas privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas. Bendrovės “Lietuvos draudimas” verslo regionų direktorė Laima Sereičikaitė sako, kad šiandien šios rūšies draudimu draudžiasi apie 95 proc. visų automobilius vairuojančių žmonių. “Šis privalomasis draudimas mūsų keliuose įvedė tvarkos ir civilizacijos, visiškai pakeitė požiūrį į avariją, turto ir ypač asmens sužalojimą”, – neabejoja L.Sereičikaitė.

Nacionalinės draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidentas Vytis Ledas taip pat tvirtina, kad dabar visuomenė yra kur kas labiau išprususi draudimo klausimais. “Daugelis supranta, kad draudimas išsprendžia nemažai problemų įvykus nelaimei ir patyrus nuostolių. Pakilo ir draudikų kompetencija, pasikeitė požiūris į klientus – pradėta kur kas lanksčiau bendrauti. Tam įtakos turėjo į rinką atėjusios užsienio kompanijos, kurios į Lietuvą perkėlė ir savo sąlygas, didesnius reikalavimus. Tiesa, per dešimtmetį jų labai sumažėjo. 1996 m. mūsų rinkoje buvo trisdešimt žaidėjų, dabar jų liko dešimt”, – konstatuoja V.Ledas ir priduria, kad ateityje jų dar mažės.

“Lietuvoje jau nebėra nė trijų milijonų gyventojų. Tad kiek dar kompanijų gali ateiti į tokią mažą rinką? Kiekvienas rinkos dalyvis, ar jis vietinis, ar atstovauja tarptautinėms įmonėms, vis tiek turės galutinį tikslą – dirbti pelningai”, – pabrėžia L.Sereičikaitė.

Vis dėlto ji mano, kad draudimo rinka augs, ypač turto ir būsto draudimo. Mat poreikį draustis didina su dažnomis gamtos stichijomis susijusios priežastys. “Vis dažniau žmonės susimąsto, kad esant įtemptai finansinei padėčiai netikėti nuostoliai, užklupus nelaimei, gali tapti nepakeliami, ir tai skatina juos netaupyti draudimo sąskaita”, – paaiškina “Lietuvos draudimo” verslo regionų direktorė.

Vyraus gyvybės draudimas

“Ergo” draudimo grupės Baltijos šalyse valdybos pirmininkas Kęstutis Bagdonavičius sako, kad Lietuvoje laukiama visų rūšių draudimo plėtros, tačiau ateityje vyraus gyvybės draudimas. “Draudimo verslas Vakarų Europos šalyse turi šimtametes tradicijas ir ten, priešingai nei Lietuvoje, gyvybės draudimas yra daug populiaresnis už turto apsaugą. Po dešimties metų mūsų draudimo rinka supanašės su europine”, – tvirtina K.Bagdonavičius.

Nors gyvybės draudimo skvarba mūsų šalyje dar nedidelė, jau dabartinės draudimo tendencijos atskleidžia, kad lietuviai vis labiau rūpinasi savo šeimos apsauga nelaimės atveju. K.Bagdonavičius pastebi, kad jau dabar juntami vakarietiško požiūrio į vaikų ateitį pamatai, – vaikų mokslams ir savarankiško gyvenimo pradžiai vis dažniau pradedama kaupti tik jiems gimus. Be to, netylant diskusijoms apie tai, kad senatvė gali būti ne tokia soti, kaip tikimasi, vis daugiau gyventojų, K.Bagdonavičiaus nuomone, turėtų pradėti senatvei kaupti savarankiškai.

L.Sereičikaitė didelį potencialą mato ir verslo draudimo grupėse, ypač padaugės besidraudžiančių smulkiųjų verslininkų. Šiuo metu Lietuvoje nuo galimų nuostolių draudimu saugosi beveik visos didžiosios įmonės, tačiau smulkusis verslas dažnai linkęs taupyti draudimo sąskaita. “Senosiose Europos šalyse smulkios įmonės įvertina galimus nuostolius būsimam verslui. Ypač skandinavai įpratę savimi pasirūpinti patys ir atsitikus nelaimei nesitiki, kad jiems padės valdžia, paskolins kaimynas ar draugas. Tai yra šalies gyventojų kultūros rodiklis. Skandinavijoje ir būsto draustumas siekia 95 proc. Taip yra todėl, kad žmonės žino, kaip skaudžiai netikėti finansiniai nuostoliai atsiliepia šeimos biudžetui”, – pabrėžia L.Sereičikaitė.

V.Ledas mano, kad ateityje daugiau žmonių draus ne tik turtą, būstą, automobilius, bet didės poreikis ir tokių draudimo paslaugų, kaip profesinės civilinės atsakomybės draudimas, kuris bus neatsiejamas nuo verslo. “Įmonių vadovai pradės draustis nuo galimų klaidų, neteisingų sprendimų. Neapsidraudę nuo galimų klientų pretenzijų negalės dirbti, pavyzdžiui, plastikos chirurgai, kirpėjai ir net maisto produktų gamintojai”, – prognozuoja Nacionalinės draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidentas.

Draudimo rinka kelsis į interneto erdvę

Draudimo bendrovės “If” rinkodaros departamento vadovo Žilvino Kulvinskio nuomone, ateityje populiarės draudimas, kompensuojantis nuostolius nutrūkus verslui dėl gamtos stichijų sukeltų nelaimių. Pavyzdžiui, dėl žemės drebėjimo Japonijoje nutrūkus kokių nors detalių tiekimui į Europoje įsikūrusias gamyklas, draudimo bendrovės atlygins žalą.

Ž.Kulvinskis prognozuoja, kad draudimo rinka persikels ir į interneto erdvę. Bus galima draustis nuo vadinamųjų virtualiųjų grėsmių. Juk šiandien nemaža dalis mūsų gyvenimo ir verslo vyksta virtualioje erdvėje, tad informacijos ar duomenų bazių praradimas gali sukelti didelių finansinių nuostolių. “Šio tipo draudimą siūlančios bendrovės kompensuoja verslo nutrūkimo, duomenų praradimo ar dėl asmeninės informacijos vagystės atsiradusius nuostolius bei dėl to kylančią civilinę atsakomybę. Netolimoje ateityje tokio pobūdžio draudimo produktų bus pasiūlyta ir Lietuvos rinkoje”, – mano Ž.Kulvinskis.

“Naujų draudimo produktų atsiradimas priklauso nuo išorinių sąlygų: palankios mokesčių aplinkos, bendro ekonomikos augimo, demografinės padėties, tačiau bene svarbiausias veiksnys – žmonių poreikis bei draudimo svarbos suvokimas. O gyventojų mentalitetas per dešimt metų tikrai pasikeis”, – apibendrina K.Bagdonavičius.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...