2013 Balandžio 24

Ar tapsime atliekas perdirbančia šalimi

veidas.lt


Vis dar nerūšiuojate atliekų? Teks tą daryti arba už atliekų tvarkymą mokėsite brangiau.

Kai vilnietė Giedrė Berželionytė prieš penkiolika metų pirmą kartą lankėsi Švedijoje, jai atrodė nesuprantama, kodėl švedai daugiabučiuose yra užvirinę visus šiukšlių išmetimo vamzdžius. „Nusistebėjau, o į tai išgirdau: „Juk negalima visų atliekų mesti į vieną vietą“, – kaip pirmą kartą susidūrė su atliekų rūšiavimu, prisimena G.Berželionytė. Savo akimis išvydusi, kad tuščius pieno pakelius, pasibaigusį pomidorų padažo indelį ar kitą perdirbti tinkamą žaliavą švedai prieš išmesdami dar ir praplauna vandeniu – to reikalauja tinkamo rūšiavimo praktika, – ji nieku gyvu nebūtų patikėjusi, kad vieną dieną ir pati taip elgsis. Tačiau šiandien G.Berželionytė, dirbanti informacinių ir kultūros projektų koordinatore Švedijos ambasadoje Vilniuje, į šiukšlių dėžę nebeišmeta nė vieno neišplauto pieno pakelio, tiek namie, tiek darbe rūšiuoja visas atliekas ir nebeįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip. Susidūrimas su švedais lietuvei padėjo suprasti, kad atliekos yra ne bevertės šiukšlės, o didžiuliai neišnaudoti energetiniai ištekliai ir nepamainoma antrinė žaliava naujų produktų gamyboje.
Darnaus vystymosi konsultacijų bendrovės „Alchemic“ vadovė Ingrida Dubinskaitė taip pat prisipažįsta jaučianti diskomfortą, jei apsilankiusi svečiuose mato, kad visos atliekos nuo stalo nerūšiuojamos keliauja į vieną šiukšlių dėžę. I.Dubinskaitė atliekas rūšiuoja jau keletą metų, per tą laiką įprotis maisto, popieriaus, plastiko, stiklo, tekstilės atliekas mesti į skirtingas dėžes ir tada paskirstyti į atitinkamus konteinerius daugiabučio kieme tapo neatsiejama kasdienybės dalimi.
Kad rūšiuoti būtų patogiau, šiuo metu būstą įsirenginėjanti I.Dubinskaitė virtuvės balduose ketina numatyti kiek daugiau vietos rūšiuojamoms atliekoms. Keturios penkios skirtingos dėžės rūšiuojamoms atliekoms – seniai įprastas vaizdas švedų virtuvėse.

Kol nerūšiuoja gyventojai, rūšiuos įrengimai

Lietuvos visuomenė keičia požiūrį į atliekas, rūšiuojančių gyventojų daugėja, vis dėlto šie pavyzdžiai kol kas yra labiau išimtys.  Faktai rodo, kad 79 proc. visų komunalinių atliekų Lietuvoje lieka sąvartynuose, nors tai brangiausias ir aplinkai žalingiausias atliekų tvarkymo būdas, kai tuo tarpu Vokietijoje į sąvartynus patenka vos 1 proc. atliekų, o perdirbama net 62 proc.
Vienam lietuviui per metus tenka 442 kg komunalinių atliekų. Kaip sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė, tam, kad visuomenės įpročiai pasikeistų iš esmės, turi pasikeisti bent jau viena karta. Tad kelias į atliekas atsakingai rūšiuojančią visuomenę laukia dar tolimas.
Kita vertus, 2008-2012 m. Lietuva perdirbamų atliekų dalį jau padidino nuo 8 iki 25 proc., o 2020 m. tikimasi pasiekti 50 proc. rodiklį. Tai vienas ES strateginių tikslų, nurodantis aiškią kryptį – bendrijos narės ateityje turi tapti bent pusę visų komunalinių atliekų perdirbančiomis valstybėmis.
„Turime tapti perdirbančia Europa. Nebeimsime iš gamtos naftos plastikui – naujiems plastiko gaminiams naudosime tą patį perdirbtą plastiką. Nebekirsime medžių – iš panaudoto popieriaus darysime naują popierių, iš stiklo duženų, pridėję nedaug smėlio, stiklą. Augant vartojimui atliekų kiekiai didėja, o gamtos ištekliai mažėja ir brangsta, todėl komunalinės atliekos privalo būti perdirbamos, o tos, kurių perdirbti negalima, panaudotos energijai išgauti“, – Lietuvos kryptis nurodo V.Karosienė.
Tikslai ambicingi, ypač Lietuvai, kuri pagal atliekų kiekį sąvartynuose lenkia daugumą ES šalių. Tačiau yra vilties, kad po visų pastarąjį dešimtmetį atliekų tvarkymo srityje atliktų pertvarkų ir maždaug 1 mlrd. litų siekiančių investicijų ilgai lauktas proveržis čia pagaliau gali įvykti.
Kol rūšiuoti neįpras gyventojai, tai bent dalį šio darbo už juos atliks nauji biologiškai skaidžių atliekų rūšiavimo įrengimai regioniniuose atliekų tvarkymo centruose (RATC), kurie, skyrus 450 mln. Lt europinės paramos, turėtų būti pastatyti iki 2015 m. rudens. Taigi šalia RATC jau veikiančių dešimties rūšiavimo linijų (jose išrūšiuojama iki 8-10 proc. perdirbti tinkamų atliekų) atsiras nauji įrenginiai, į kuriuos patekę šiukšlių maišai bus mechaniškai atplėšti, o juose esančios biologiškai skaidžios, plastiko, popieriaus, metalo ir kt. atliekos atskirtos ir atitinkamai paskirstytos. Taigi į sąvartynus keliaujančių atliekų srautas dar apmažės. Kaip sako aplinkos viceministras Almantas Petkus, tesėti stojant į ES duoto įsipareigojimo 2013 m., palyginti su 2000 m., 50 proc. sumažinti sąvartynuose šalinamų bioskaidžių atliekų kiekį laiku nepavyks, tačiau ES sankcijų esą išvengsime, nes darbai vyksta, projektai juda, tik gerokai lėčiau nei tikėtasi.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...