2010 Lapkričio 10

Partnerystė

Ar suderinama krizė ir verslo tarpusavio pasitikėjimas?

veidas.lt

Pirmieji Lietuvos verslu nustojo tikėti bankai, vėliau kredito rizikos draudikai. O kaip patys verslininkai? Ar jų pasitikėjimas vieni kitais sumažėjo? Ar imasi jie kokių nors papildomų apsaugos priemonių? O gal apskritai pasitikėjimas – versle nesutinkama kategorija?

“Hronas”, “BMS Megapolis”, “Ajolas”, “Fashion Gates”, “Liturimex” kelionių tarnyba, “Star1 Airways”, Respublikiniai knygų namai – tai tik keletas žinomesnių lietuviškų bendrovių, neatlaikiusių išbandymo ekonomine krize ir palikusių milijonus litų skolų ir neįvykdytų įsipareigojimų, susvyravusį pasitikėjimą verslo partneriais, klientais ir pirkėjais.

Partnerį pažinsi bėdos ištiktas

“Vertinant tokias ekstremalias situacijas, su kokia dabar susiduria Lietuva, labai tinka vadinamoji sukčiavimo trikampio teorija, aiškinanti nesąžiningo elgesio mechanizmą, – sako konsultavimo bendrovės “Lokada” savininkas Vitoldas Masalskis. – Įsivaizduokime lygiašonį trikampį, kurio viename kampe – žmogaus sąžiningumas ir moralė, antrame – ekonominių sąlygų spaudimas, o trečiame – galimybės elgtis nesąžiningai arba sukčiauti. Kuo didesnis aplinkos spaudimas, tuo didesnė tikimybė, kad įprastomis sąlygomis padorus žmogus peržengs sąžinę ir pasielgs neteisėtai. Krizės akivaizdoje tikimybė, kad jūsų partneris apgaus, neįvykdys savo įsipareigojimų, stirpiai padidėja, – tvirtina V.Masalskis, – ir nebūtinai iš blogos valios, o tiesiog spaudžiamas aplinkybių”.

Kad verslininkams sunku atlaikyti šį spaudimą, liudija ir gerokai padažnėję jų vizitai pas psichinės sveikatos specialistus. V.Masalskio duomenimis, šių apsilankymų pikas buvo užfiksuotas 2009 m. gegužės–rugpjūčio mėnesiais. Taip pat gerokai padaugėjo ir verslininkų savižudybių.

“Įmonę galima lyginti su šeima, – sako V.Masalskis. – Sunkmetis vienodai gerai išbando tiek šeimos, tiek įmonių tvirtumą. Todėl dabar stebime padidėjusį tiek skyrybų, tiek bankrotų skaičių. Kaip ir šeimos, įmonės į sunkumus reaguoja dvejopai – vienos išyra, sužlunga, o kitos, atvirkščiai, iš krizės išeina sustiprėjusios, stabilesnės. Antras pliusas, kurį norėčiau pabrėžti, – tęsia V.Masalskis, – draugą nelaimėje pažinsi. Būtent sulaukus ekstremalios situacijos išaiškėja, kas yra tikras partneris, draugas, o kas tik atsitiktinis praeivis, su kuriuo įveikus sunkumus nesinorės turėti jokių reikalų”.

Plinta atsargus pasitikėjimas

“Pasitikėjimas versle – itin svarbus, – mano bendrovės “Vičiūnai ir Ko” valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis. – Beje, jo reikia tiek mažoms, tiek didelėms įmonėms. Ir ypač ekonomikos sunkmečiu. Mūsų partnerių pasitikėjimas mumis ir suteikti didesni kredito limitai padėjo mums išlikti ir per 1998-ųjų Rusijos krizę, ir per dabartinį sunkmetį. Juk visi sunkmečiu tampame vienas kitam skolingi. Ir mes stengiamės padėti savo partneriams, neretai savo rizika taikome jiems didesnius mokėjimo atidėjimus”.

Bendrovės “Vilniaus pergalė” generalinis direktorius Lionginas Šepetys nemano, kad atėjus krizei savo partneriais pasitiki mažiau: “Lietuvoje daugiausia dirbame su prekybos centrais, o tai buvo ir dabar yra neprobleminiai klientai. Daugiau problemų kyla dėl pirkėjų užsienyje, tačiau mes stengiamės tiekti savo produkciją tik gavę išankstinį apmokėjimą”.

O štai bendrovės “Mineraliniai vandenys” generaliniam direktoriui Marijui Cilciui didžiausią galvos skausmą ir daugiausiai nerimo kelia mažesniosios Lietuvos parduotuvės bei nedidelės kavinės ir viešbučiai, kuriuos krizė palietė labiausiai. Krito apyvarta, dalis pajamų iškeliavo į “šešėlį”.

Itin atsargiai dabar į partnerius žvelgia statybų sektoriaus bendrovių vadovai. Tarkim, statybos bendrovės “Mitnija” generalinis direktorius Julius Gendvilis neslepia, kad pasitikėjimas partneriais šiuo metu nuolat svyruoja. Esą teko peržiūrėti verslo procesus, sugriežtinti bendradarbiavimo sąlygas, atidžiau tikrinti klientus. Anksčiau buvo domimasi tik naujų klientų, o dabar – kiekvieno finansinėmis galimybėmis. “Mes irgi dabar labai atsargiai vertiname naujus pirkėjus”, – priduria ir bendrovės “Gargždų mida” direktorius Jonas Dromantas.

Labiausiai verslininkai baiminasi įmonių “feniksų” ir tyčinių bankrotų. “Ačiū Dievui, mūsų tai kol kas nepalietė. Bet tie, kurie su tuo susidūrė, – stipriai nukentėjo”, – teigia UAB “Osama” direktorius Vaidas Rekštys.

Pasitiki, bet tikrina

“Ekonominis sunkmetis dar labiau paaštrino seną lietuvių verslininkų bėdą: nemažai jų nemoka valdyti skolų rizikos, – mano kreditingumo informaciją teikiančios kompanijos “Creditreform Lietuva” direktoriaus pavaduotojas Borisas Chijenas. – Pasipylus vėlavimams apmokėti sąskaitas lietuviai elgėsi stojiškai – palauksime, kol sumokės. Taip nieko ir nesulaukę, metėsi į kitą kraštutinumą – įtūžę iš karto duodavo skolininką į teismą”.

Dabar pastebimas didesnis susidomėjimas skolų prevencija – užsakoma daugiau tam reikalingos kreditingumo informacijos, stebima partnerių būklė. “Netekę galimybės riziką apdrausti, pasiskolinti apyvartinių lėšų, lietuviai mokosi skolų riziką valdyti patys. Tiesa, ir čia taupoma, – dėsto pašnekovas, – išaugo pigesnės, negatyvios informacijos poreikis. Lietuviai noriai perka paslaugą IMK, kai už nedidelį mėnesinį mokestį gauna priėjimą prie kreditingumo informacijos apie visas Lietuvos įmones. Pastaruoju metu jaučiamas susidomėjimas analitine informacija – kredito reitingais, įvertinančiais įmonės bankroto galimybę per artimiausius 12 mėnesių”.

V.Matijošaičio nuomone, pati geriausia tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo ir kontrolės priemonė – lankymasis pas pirkėjus ir partnerius. “Be to, – aiškina verslininkas, – mūsų produkcija gan specifinė. Ja prekiaujant būtina nepigi infrastruktūra – šaldytuvai, specialūs sunkvežimiai. Gal todėl mūsų versle kaip ir nėra atsitiktinių žmonių, o tie, kurie dirba, mums pažįstami jau ne vienus metus. Todėl daugiau pastangų skiriame užsienio partneriams, ypač veikiantiems Rytų rinkose, Vidurio Europoje. Pagal galimybes bandome draustis, o nepavykus stengiamės prisiimti riziką patys. Tam kartais naudojamės ir kreditingumo kompanijų paslaugomis”.

Pasak AB “Lytagra” komercijos direktoriaus žemės ūkio technikos klausimais U.Stančiausko, jų įmonė produkcijos aklai nepardavinėjo ir iki krizės. “Jau nuo 2008 m. įsidiegėme vindikacijos sistemą, turime priėjimą prie įmonių kreditingumo bazės, – pasakoja jis, – o bendravimo su klientais istoriją kaupiame jau dešimt metų. Gerai žinome kiekvieno jų mokėjimo įpročius ir galimybes”.

Su nemokiais klientais įvairiais, dažniausiai technologiniais sprendimais bando kovoti ir AB “Mineraliniai vandenys”. Čia įdiegta nauja prekybos vadybininkams skirta programa, pakoreguota logistikos sistema, dabar leidžianti klientams vežti dažniau ir mažiau prekių, taip išvengiant papildomos rizikos.

“Anksčiau savo riziką drausdavome, – pasakoja “Gargždų midos” direktorius J.Dromantas, – tačiau užgriuvus krizei draudikai nėrė į krūmus. Beje, be keblumų draudimas sumokėjo tik pusę draudimo išmokų, kitą dalį teko prisiteisti per teismus. Dabar kredituojame klientus savo rizika. Kai kada ir iki kelių milijonų litų”.

Kiekvienam klientui įmonė nustatė limitus, kuriuos nuolat stebi naudodamasi savo irpirktine informacija. Vasarą, kai statybos darbų sezonas, leidžia jiems šiek tiek ūgtelėti, apie Naujuosius reikalauja, kad jie sumažėtų iki nulio. Jei ne, imasi priemonių. “Sėkmingai padirbėję pusmetį leidžiamės į kalbas dėl palankesnių prekybos sąlygų. Visų pirma atsižvelgiame į įmonės turimą turtą. Ir, žinote, visai neblogai sekasi. Netgi mąstome, kad ir pasibaigus krizei į draudikų glėbį negrįšime, – teigia J.Dromantas. – Dabar jų paslaugomis naudojamės tik partneriams patikrinti”.

“Tikrai pagalvosime, ar po krizės vėl drausimės tokia apimtimi kaip iki jos, – pritaria J.Dromantui UAB “Osama” direktorius. – Dabar naudojamės kreditingumo informacijos įmonių duomenų bazėmis. Vėluojantiems susimokėti klientams mažiname nuolaidas, o skirtumą kaupiame specialiame fonde, kurį naudojame rizikingesniems klientams kredituoti”.

Svarbu tai, kad Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės kol kas niekuo konkretesniu nudžiuginti negali. Kaip “Veidui” sakė UAB “Kreditų draudimo brokeris” direktorius Audrius Rosinas, riziką draudęs “Euler Hermes” nuo 2010 m. pavasario reorganizuojamas ir tiesioginės veiklos nebevykdo. Kitas draudikas “Coface” tik prieš keletą mėnesių vėl pradėjo nagrinėti paraiškas ne taip formaliai kaip iki tol. Tačiau siūlomos sąlygos kol kas verslininkų netenkina.
B.Chijeno duomenimis, Lietuvos verslininkams savo paslaugas artimiausiu metu planuoja pasiūlyti ir trečias pasaulyje draudikas – “Atradius”, dirbantis iš Švedijos.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...