2014 Spalio 15

Ar Rusiją ištiks dar viena krizė?

veidas.lt

RIA Novosti

Rusija uždraudė iš Europos Sąjungos įvežti maisto produktus, savo sankcijas šiai šaliai pritaikė ir pati ES. Kokios ekonominės Rusijos perspektyvos esamų sankcijų, augančios karinės galios ir krintančių naftos kainų kontekste?

Martynas Šimulis

Michailas Chodorkovskis kaltina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad šis nori šalį grąžinti į ekonominę situaciją, kuri buvo 1917 m., kai caro Nikolajaus II politika ne tik privedė valstybę iki finansinio kracho, bet ir sukėlė kruviną pilietinį karą, po kurio Rusiją pradėjo valdyti bolševikai.
Buvusio rusų oligarcho žodžiai nėra vien asmeninės antipatijos savo valstybės vadovui išraiška. Krintančios naftos kainos, Europos Sąjungos sankcijos bei Rusijos rublio nuvertėjimas iš tiesų rodo, kad didžiosios Lietuvos kaimynės ekonomika su vis didesniu pagreičiu artėja prie didžiulės duobės. Duobės, iš kurios išsikapstyti net ambicingajam ir savimi pasitikinčiam V.Putinui nebus lengva.
Kaip vieną svarbiausių Rusijos ekonominių stabdžių buvęs „Jukos“ vadovas M.Chodorkovskis įvardija ne minėtus objektyvius finansinius aspektus, o patį V.Putiną. Pasak jo, negalima tikėtis gerų rezultatų iš valstybės, kuri yra valdoma autokratinio režimo.
Gal kas nors ginčysis dėl to, ar V.Putiną tikrai galima vadinti autokratu, tačiau neseni jo veiksmai rodo, kad toks epitetas jam tinka labiau nei „demokratas“. Diktatūra moderniame pasaulyje nebuvo pajėgi lygiavertiškai kovoti su demokratija ekonominiame fronte. Net Sovietų Sąjunga, kuri buvo laikoma viena iš dviejų supervalstybių šaltojo karo metais, savo galią demonstravo tik karinės pramonės sektoriuje, o imperijos viduje žmonės stovėdavo eilėse prie maisto produktų.
Po 1991 m. rugpjūčio pučo SSRS subyrėjo, Rusija buvo pripažinta kaip sovietinės imperijos teisių ir atsakomybės perėmėja. Tačiau tuomet Rusijoje prasidėjo visiška ekonominė suirutė. Po Boriso Jelcino valdžios bandymų transformuoti buvusią planinę ekonomiką į rinkos šalis nebeatlaikė įtampos ir joje 1998 m. kilo viena skaudžiausių XX a. pabaigos finansinių krizių.
Būtent 2000 m., baigiantis šiai krizei, po garsiosios B.Jelcijos frazės „Aš pavargau ir aš išeinu“ į prezidento postą iš pradžių buvo paskirtas, o po to ir išrinktas V.Putinas. Taigi Rusijos ekonomikos augimas sutapo su V.Putino galios augimu. Tikėtina, kad 2014 m. gali prasidėti abiejų kritimas žemyn.

Didžiausios išlaidos – karui ir saugumui

Numatoma, kad 2014 m. Rusija padidins savo išlaidas gynybai iki 2488 mlrd. rublių – 62,2 mlrd. JAV dolerių. 2013 m. ši suma sudarė 58 mlrd. dolerių. Tačiau revanšistines nuotaikas vis labiau spinduliuojanti V.Putino aplinka ties šiais skaičiais sustoti nežada: 2016 m. prognozuojamas daugiau nei 100 mlrd. dolerių Rusijos karinis biudžetas. Pagal išlaidas gynybai Rusija šiais metais nusileidžia tik JAV, karinei pramonei ir kareiviams išleidžiančioms daugiau nei 550 mlrd. dolerių, ir Kinijai, kurios karinės išlaidos sudaro 139 mlrd. dolerių.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-39-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...