2016 Kovo 03

TAIP ir NE

Ar protinga kovoti prieš atsiskaitymus grynaisiais?

veidas.lt

BFL / V.Skaraičio nuotr.

“Veido” diskusija: Ar protinga kovoti prieš atsiskaitymus grynaisiais?

BFL
TAIP

Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos vadovas

Žmonėms ir įmonėms naudotis bankų paslaugomis saugiau ir paprasčiau nei grynaisiais. Valstybei taip pat lengviau kontroliuoti pinigų srautus. Kalbant apie grynuosius, bankai skatina jų atsisakyti, nes tokių pinigų aptarnavimas, įskaičiuojant inkasaciją, bankomatų tinklą, gana brangus, o pelno šis darbas neduoda. Be to, sąskaitose esančias lėšas galima investuoti, grynųjų – ne.

Apklausos patvirtina, kad lietuviai įsitikinę, jog laikyti pinigus bankuose patogiau ir saugiau, nei dideles sumas turėti grynaisiais.

Europoje taip pat mėginama atsisakyti grynųjų. Šiam keliui priskiriamas ir noras naikinti 500 eurų nominalo banknotą, kuris praktiškai skirtas tik taupymui. Normalioje apyvartoje toks nominalas necirkuliuoja.

Švedijoje jau yra regionų, kur galima atsiskaityti tik kortelėmis. Ten, priešingai nei Lietuvoje, pardavėjas gali pasirinkti, ar priims grynuosius, ar tik mokėjimus kortele. Iš kitos pusės, Pietų Europos valstybėse, nors mėginama mažinti apyvartoje esančių grynųjų pinigų kiekį, ši kova kol kas nesėkminga. Ypač aktyviai su grynaisiais kovojama Italijoje, kur didelis mokesčių vengimas, bet valdžiai, nors ji ir skelbia karą tokiai atsiskaitymo formai, kol kas nepavyko apriboti jų naudojimo.

Kalbant apie nacionalinį saugumą, jei kiltų karo ar didesnės stichinės nelaimės pavojų, Lietuvoje dirbantys bankai parengę planus, kaip elgsis karo ar tarptautinio konflikto atveju. Nebuvo atvejo, kad kurio nors pas mus dirbančio banko elektroninė bankininkystė neveiktų ilgiau kaip keletą valandų.

Nereikia remtis ir spekuliuoti Krymo patirtimi, kai rusams pradėjus pusiasalio okupaciją praktiškai iš karto sutriko bankų veikla. Ukrainos bankų sistema dėl korupcijos ir teisinės aplinkos jau buvo gana prastos būklės ir reikėjo tik mažo sukrėtimo, kad ji subyrėtų.

Kur kas geresnis pavyzdys – Kuveitas. Kai Irakas 1991 m. užėmė valstybę, aptiko, kad jos finansiniai aktyvai saugomi užsienyje, ir bankų klientai savo pinigų neprarado. Okupantai bankų klientų ir valstybės lėšų perimti nesugebėjo.

BFL
NE

Robertas Jurgelaitis, Lietuvos nacionalinės veteranų asociacijos pirmininkas, dalyvavęs taikos misijose

Atsisakyti grynųjų ir iki minimumo apriboti jų naudojimą negalima dėl nacionalinio saugumo. Žmonės, kurie nori būti pasirengę tarptautiniam konfliktui, gamtos kataklizmui, nelaimei ar kitoms nenumatytoms situacijoms, namie privalo laikyti ne tik maisto ir drabužių, bet ir grynųjų pinigų. Esant kritinei situacijai be grynųjų atsargų sustos bet koks, netgi gyvybiškai svarbus verslas. Tai viena iš sąlygų visiems norint išgyventi ekstremaliomis sąlygomis.

Kaip rodo praktika, kai prasideda pasirengimas kariniam konfliktui arba pats konfliktas, bankinė sistema būna viena pirmųjų, kurias puolančioji pusė siekia sugriauti. Taip jau nutiko 2007 m. Estijoje, kuri laikoma pirmąja šalimi, patyrusia kibernetinį karą. Tada valstybės ir finansinių institucijų veikla kuriam laikui buvo sutrikdyta.

Taip valstybėje lengva sukelti chaosą, nes šiais laikais praktiškai visa infrastruktūra nefunkcionuoja be finansinių institucijų.

Iš praktikos galiu pasakyti, kad kai konfliktas realiai prasideda, eiti į banką ar prie bankomato ir imti savo pinigus jau būna vėlu. Paprastas žmogus nesupras, kiek rimta karinio ar kitokio konflikto grėsmė ir kada jis realiai prasidės. Norėdamos išvengti grėsmių ekonomikai, pavyzdžiui, masinio indėlių pasiėmimo, tai maskuoja visos vyriausybės. Todėl pasirengti sunkumams likus dienai ar dviem iki masinių neramumų ar karinio įsiveržimo nepavyks.

Atsargos būtinos, tačiau reikia įvertinti tai, kad vien maisto ir drabužių neužteks, pavyzdžiui, jei žmonės norės pasitraukti į kitą valstybę. Makaronais už pagalbą ir kelionę sumokėti nepavyks. Be to, prasidėjus karui ar neramumams drastiškai kyla maisto produktų, degalų kainos.

Jei kalbame apie sumą, jeigu šeima turi pasiruošusi maisto ir drabužių atsargų, grynaisiais reikia turėti bent 2 tūkst. eurų. Jei atsargų nėra, reikėtų atsargai turėti 6–7 tūkst. eurų. Lietuvoje tai sumos, už kurių naudojimą gali tekti atsiskaityti valstybės institucijoms.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...