2013 Vasario 12

Ar privačių mokyklų gausėjimas padėtų spręsti Lietuvos švietimo sistemos trūkumus

veidas.lt


Šiuo metu Lietuvoje savo paslaugas siūlo tik 31 privati mokykla, o tai labai mažai. Jų galėtų būti gerokai daugiau, nes mokyklų įvairovė paprastai labai prisideda prie pozityvios švietimo sistemos kaitos.

Kaip išmatuoti šalies kultūros pažangą? Lenkų rašytojas Witoldas Gombrowiczius savo knygoje „Lenkiški memuarai“ skelbia, kad užtektų žvilgtelėti į mokyklas. „Jei keliems mėnesiams apsilankyčiau Lenkijoje, pasižiūrėčiau į vaikus, kad nuspręsčiau, ar nuo mano paties vaikystės įvyko bent šioks toks pagerėjimas. Man tai būtų geresnis pažangos rodiklis nei visa literatūrinė ir mokslinė produkcija, paskelbta per pastaruosius keturiasdešimt metų“, – teigia rašytojas, kuriam mokykla buvo vieta, susijusi su patyčiomis, nuobodžiomis pamokomis ir instruktažu. Tad jei nori kažką keisti, kaip teigė W.Gombrowiczius, pradėti reikia nuo vaikų, nuo mokyklos.
Apie esminį mokyklos vaidmenį kalbėjo ir kitas žymus lenkų švietėjas Januszas Korczakas. Savo knygoje „Karalius Motiejukas Antrasis“ jis rašė, kad pakeisti suaugusiuosius itin sunku, tad pokyčiai į gera turi prasidėti nuo vaikų. Tad vėlgi dėmesio centre atsiduria mokykla.
Viešojoje erdvėje tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje nuolatos verda diskusijos apie tai, kokių pokyčių reikalauja ugdymo sistema, kad ne tik pagerėtų mokinių rezultatai, bet ir būtų kovojama su patyčiomis, socialine atskirtimi, kad būtų rengiami ne siauro akiračio specialistai, o platų kultūrinį išsilavinimą turintys ir pilietinės atsakomybės nevengiantys jauni žmonės. Iššūkių netrūksta ir Lietuvos švietimo sistemai.
Štai ankstesnio švietimo ministro visuomeninis patarėjas Paulius Subačius teigia, kad šiandieninėje mokykloje mokytojų kvalifikacija ir motyvacija yra didžiausia humaniškesnės, kūrybiškesnės mokyklos kliūtis. „Rasti būdų šiai motyvacijai skatinti ir kvalifikacijai kelti, o svarbiausia – suvokti, kad tai kertinis klausimas, ir yra vienas didžiausių iššūkių. Kiti iššūkiai – atsakas į technologinį proveržį, kuriam dauguma mokytojų visiškai nepasirengę. Būtina ir neformalaus ugdymo plėtra, galinti išspręsti privalomos programų dalies protingą derinimą su asmeniniais moksleivio polinkiais“, – didžiausius šiandienos iššūkius mokyklai vardija P.Subačius.
Penktą jaunų mokytojų kartą jau renkančios programos „Renkuosi mokyti“ alumnė ir dabartinė šios programos vadovė Gabrielė Characiejienė teigia, jog pastaraisiais metais galima matyti tendencijų, kad mokyklos darosi dinamiškesnės, įvairesnės, ieškoma įvairesnių mokymosi formų, vis labiau siekiama suaktualinti ugdymo turinį. „Įdomu tai, kad dabar mokyklose esama nepalyginti daugiau veiksmo, vyksta begalės įvairiausių projektų, konkursų, renginių. Tačiau dažnu atveju ši mokyklose vykstanti įdomi veikla yra labiau atsitiktinė, savitikslė, nesisteminga, nebūtinai vedanti į geresnius mokinių pasiekimus – tiek akademinius, tiek socialinių įgūdžių ugdymo. Nedažnai mokyklai iš tikrųjų pavyksta dirbti vieningai kaip komandai, vedamai bendro tikslo, turinčiai aiškią strategiją ir sutelktus išteklius“, – teigia G.Characiejienė.
Jos teigimu, Lietuvos mokyklose gausu tikrai profesionalių, pažangių ir atsidavusių mokytojų, tačiau tas potencialas išnaudojamas ne visada, nes neretai iniciatyvius mokytojus stabdo nerangi administracija, o kartais nutinka ir atvirkščiai – mokytojų bendruomenė priešinasi administracijos siūlomoms naujovėms.

Dera skatinti mokyklų įvairovę

Koks turi būti šiandieninės švietimo sistemos atsakas į šiuos iššūkius? Vienas iš siūlomų variantų yra valstybinių mokyklų privatizavimas arba bent jau paskatų kurtis privačioms mokykloms kūrimas. To priežastys yra keleriopos. Kaip pabrėžia „The Economist“, JAV didžiausią opoziciją valstybiniam švietimo sektoriui sudaro dešinieji. Kai kurie religingi konservatoriai už mokyklų privatizavimą pasisako motyvuodami tuo, kad valstybinėse mokyklose dėstomi dalykai prieštarauja jų išpažįstamiems religiniams įsitikinimams. Čia visų pirma kalbama apie lytinio švietimo pamokas ir mokslinį evoliucijos aiškinimą, susikertantį su kreacionizmo doktrina. Šiuo atveju pasisakoma už tai, kad tėvai galėtų rinktis, pagal kokius įsitikinimus turėtų būti ugdomi jų vaikai.
Beje, panašiai mąstė ir žymus tarpukario Lietuvos filosofas Stasys Šalkauskis, pasisakęs už privačių mokyklų gausėjimą. Jis pasisakė už vadinamąjį kultūrinį federalizmą, kai įvairūs visuomeniniai sambūriai, tokie kaip švietimo draugijos, palaikytų privačias mokyklas pagal savo ideologinį nusistatymą, priklausomybę tautinei ar religinei bendruomenei. Taip būtų įtvirtinta individo laisvė, be kurios, kaip teigiama 1936 m. priimtoje jaunosios kartos katalikų deklaracijoje „Į organiškosios valstybės kūrimą“, neįmanoma jokia pažanga.
Be to, kaip rašo „New York Times“, atiduoti mokyklas į privačias rankas kartais siekiama norint išspręsti prastos mokslo kokybės problemą. Štai Niujorko valstijos pavyzdys rodo, jog kai kurioms mokykloms pavyko ištrūkti iš blogiausiųjų sąrašo dėl to, kad valdymą perėmusios privačios bendrovės nepristigo valios atleisti prastai dirbančius mokytojus, dalį jų privertė kelti savo kvalifikaciją. Be to, buvo priimta nuostata, kad tokiu atveju, jei mokykla nepagerina savo rezultatų per trejus metus, ji gali būti uždaryta.
Tad ar privačių mokyklų gausėjimas nepadėtų išspręsti bent dalies šiandieninę Lietuvos švietimo sistemą kamuojančių problemų – mokyklų atskaitingumo bendruomenei, pasaulėžiūros laisvės įtvirtinimo ar mokslo kokybės pagerinimo? G.Characiejienė teigia, kad privačių mokyklų Lietuvoje kol kas dar labai mažai, tad galima kalbėti tik apie pavienių atvejų sėkmę ar nesėkmę.
Savo ruožtu P.Subačius teigia, kad mokyklų įvairovė – tiek ugdymo programų variavimo, tiek ugdymo etoso, tiek mokytojų kolektyvų suformavimo, tiek nuosavybės ir organizacinių formų požiūriu – yra vienas svarbiausių pozityvios kaitos, ieškojimų, motyvacijos sąlygų bei efektyvumo veiksnių. „Turi būti remiamos ir palaikomos visos pagrįstos tėvų ir bendruomenių iniciatyvos. Juk iniciatyvos, žmonių, skiriančių savo laiką ir energiją, pastangų nenupirksi už jokius pinigus ir nepasieksi jokiomis iš viršaus nuleidžiamomis programomis“, – teigia pašnekovas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-7-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Miruna Miruna rašo:

    Labai gražus straipsnis. Taip or toliau!


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...