2012 Sausio 30

Ar lietuvių meilė darbui nuoširdi?

veidas.lt


Kai ekonomika ir algos kilo, lietuviai savo darbus keikė ir skundėsi stresu, o šiandien, kai geri uždarbiai jau praeityje, meilė darbui vėl atgijo – savo darbą teigia mėgstantys net 79 proc. gyventojų.

„Kaip savo žmoną tai labai myli, tai nekenti, taip ir darbe – būna visaip, visokiausių atspalvių“, – sako vienas geriausių Lietuvos virėjų, prestižinio sostinės restorano „Stikliai“ virtuvės šefas Linas Bražinskas.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl šio virėjo meistriškumą giria ir prezidentai, ir pasaulinio lygio garsenybės, yra ta, kad L.Bražinskas labai mėgsta savo darbą. „Virtuvėje yra milžiniška atsakomybė ir kur kas mažiau improvizacijos, nei vaizduoja populiarios televizijos kulinarijos laidos. Tačiau kol jaučiu polėkį, kol man įdomu tai, ką darau, ir kol nėra rutinos, tol nematau prasmės keisti darbo“, – priduria „Stiklių“ virtuvėje jau apie dvidešimt metų šeimininkaujantis vyriausiasis virėjas.
Ką reiškia dirbti nemėgstamą darbą, nežino ir žinomas bankininkas, „Swedbank markets“ tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas. Jis šiame skandinavų banke dirba jau dvylika metų: pradėjo nuo eilinio finansų maklerio pareigų, bet nuolat kilo karjeros laiptais, kol tapo tarptautinę veiklą visoje „Swedbank“ bankinėje sistemoje vykdančios tarnybos vadovu.
Kas T.Andrejauską, per tuos metus ne kartą viliotą kitų darbdavių, vienoje darbovietėje laiko šitiek metų? „Finansų sektorius yra ne tik mano specialybė, bet ir hobis, nes pats esu investuotojas. O dirbti banke įdomu tuo požiūriu, kad tai sudėtinga ir įvairialypė organizacija, apimanti visas ekonomikos sritis: matymo laukas toks platus, kad tampi universaliu žmogumi, galinčiu sėkmingai tęsti karjerą praktiškai bet kurioje srityje“, – aiškina „Swedbank markets“ vadovas.
Vienas geriausių šalyje virėjų ir žymus bankininkas – dvi skirtingos asmenybės ir absoliučiai skirtingos profesijos, bet L.Bražinską ir T.Andrejauską daug kas ir sieja: jie abu yra mėgstamą darbą dirbantys profesionalai, niekada nedirbę tik dėl „pliusiuko“, o tokio tipo darbuotojai darbdavių vertinami labiausiai.
„Stiklių“ virtuvės šefo ir „Swedbank“ bankininko pavyzdžiai taip pat patvirtina tendencijas, kurios svarbios daugeliui dirbančių lietuvių: nors ekspertai rekomenduoja keisti darbą maždaug kas septynerius metus, Lietuvos gyventojai Europos Sąjungoje išsiskiria kaip vieni sėsliausių ir ištikimiausių darbuotojų, kurie darbą keičia gerokai rečiau nei vakariečiai.
„Gyvenime mėgstu stabilumą, esu gana konservatyvūs: ta pati šeima, tas pats šuo, tas pats darbas“, – vardija „Stiklių“ vyriausiasis virėjas L.Bražinskas, o nauja Eurobarometro apklausa patvirtina, kad tipiškas lietuvis pas vieną darbdavį išdirba vidutiniškai daugiau nei devynerius metus. Be to, lietuviai, priešingai nei kiti europiečiai, dar nemano, kad dirbti tam pačiam darbdaviui net ir visą gyvenimą – jau atgyvenęs dalykas. Pernai rudenį atliktos Eurobarometro apklausos duomenimis, darbą visą gyvenimą toje pačioje įmonėje neigiamai vertina 39 proc. lietuvių, o, pavyzdžiui, Vengrijoje – net 90 proc. gyventojų.

Lietuviai – sėslūs darbuotojai

Tokių pavyzdžių, kai vienoje įmonėje dirbama beveik visą gyvenimą, Lietuvoje galima rasti daug. Štai kitas mūsų pašnekovas baldinių audinių gamybos bendrovės „Audėjas“, šiuo metu daugiau kaip 85 proc. produkcijos eksportuojančios į trisdešimt pasaulio šalių, vadovas Jonas Karčiauskas įmonės direktoriumi dirba jau nuo 1972 m. „Esu tikras dinozauras. Galėčiau išeiti, bet kad dar turiu parako“, – juokiasi J.Karčiauskas.
Iš dviejų šimtų „Audėjo“ darbuotojų dvidešimt įmonėje yra išdirbę jau nuo trisdešimt dvejų iki keturiasdešimt penkerių metų. J.Karčiauskas pastebi, kad dabar, šalyje esant 235,8 tūkst. bedarbių, darbuotojų kaita įmonėje yra visai minimali – pernai siekė vos 8 proc. visų darbuotojų ir daugiausia buvo nulemta išeinančiųjų į pensiją.
Darbuotojų kaita sumažėjo ir kitose įmonėse – net ir prekybos tinklų kasininkai nebelinkę migruoti iš vieno prekybos tinklo į kitą. Pavyzdžiui, prekybos tinklą „Iki“ valdanti bendrovė „Palink“ paskelbė, kad 2007-aisiais, ekonomikos pakilimo laikotarpiu, darbuotojų kaita įmonėje siekė net 93 proc. vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus, o štai 2010 m. – jau tik 33 proc.
Naujausios visuomenės apklausos patvirtina, kad lietuviai šiuo metu ne tik gerokai rečiau keičia darbą, nei tą darė ekonomikai kylant, bet ir apskritai daug labiau vertina ir mėgsta savo turimą darbą. Remiantis naujausios Eurobarometro apklausos duomenimis, šiandien savo darbu patenkinti net 79 proc. lietuvių. Įdomu tai, kad, tarkime, 2007-aisiais, kai darbo turėjo visi, kas norėjo dirbti, o atlyginimai buvo pasiekę rekordines aukštumas, lietuviai ES išsiskyrė kaip vieni mažiausiai patenkintų savo darbu, be to, labiausiai skundėsi stresu darbe ir kad darbdaviai iš jų per daug reikalauja. Užtat šiandien, šaliai sunkiai kapanojantis iš sunkmečio, lietuvių meilė darbui vėl atgijo – patenkintųjų savo darbu dar niekada nebuvo tiek daug.
Vis dėlto tiek sumenkusi darbuotojų kaita įmonėse, tiek gerokai šoktelėjusi savo darbą mėgstančių gyventojų dalis greičiau liudija tai, jog lietuviai savo darbą pradėjo labiau vertinti ne todėl, kad pagerėjo darbo sąlygos, o bijodami jo netekti arba gauti dar blogesnį.

Ne tiek darbą mėgsta, kiek bijo netekti

„Kai darbuotojas baiminasi prarasti turimą darbą ar džiaugiasi jį išsaugojęs per krizę, tuomet ir pasitenkinimas darbu padidėja, nes reikalavimai tiek pačiam darbui, tiek jo apmokėjimui savaime tampa mažesni“, – aiškina ekonomistas prof. Romas Lazutka.
Problemų darbo rinkoje pastaraisiais metais nė kiek nesumažėjo, tad ir teigti, kad darbo sąlygos gerėjo, pasak R.Lazutkos, nėra pagrindo. Kaip didžiausias darbo rinkos problemas ekspertas išskiria nesaugumą ir baimę netekti darbo, atlyginimų vokeliuose paplitimą, itin didelius skirtumus tarp vadovų ir eilinių darbuotojų atlyginimų, vėluojančius jų mokėjimus, vengimą mokėti už viršvalandžius bei diskriminacinį požiūrį į vyresnio amžiaus darbuotojus ar jaunas motinas.
„Taigi tokie apklausos rezultatai stebina, bet juos galima paaiškinti taip, kad gyventojai, nors ir dirbdami ne pačiomis palankiausiomis sąlygomis, į savo darbą žiūri vis tiek teigiamai, nes žino, jog alternatyva galėtų būti daug blogesnė“, – apibendrina R.Lazutka.
UAB „Palink“ dirbančių prekybininkų profesinės sąjungos pirmininkė Irina Judina patvirtino, kad slogi atmosfera tarp prekybos tinklų darbuotojų niekur nedingo. „Darbas prekybos tinkluose tebėra toks pat sunkus ir mažai atlyginamas, tad belieka džiaugtis tik vienu – kad apskritai turi darbo“, – pripažįsta I.Judina.
Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, per pastaruosius penkerius metus tautos charakteris nepasikeitė, bet dingo optimizmas ir atsirado daugiau baimės. Tad psichologė taip pat yra linkusi manyti, kad už tokių vertinimų slypi nerimas netekti vienintelio pajamų šaltinio. „Ypač savo darbą vertina žmonės, kurie buvo jo netekę ir sunkiai susirado. Žmogaus psichika nesugeba įvertinti daugelio dalykų, kol nesulygina jų su blogesne padėtimi“, – tvirtina psichologė.
Kad daugelio lietuvių meilė darbui, priešingai nei mūsų pašnekovų – „Stiklių“ virtuvės šefo L.Bražinsko ar bankininko T.Andrejausko, nėra visai nuoširdi, o labiau paremta baime jo netekti, patvirtina ir gyventojų apklausos: 2007-aisiais net 76 proc. lietuvių buvo visiškai tikri, kad artimiausiu metu likti bedarbiais jiems negresia, o 2011-ųjų pabaigoje beveik antra tiek – 61 proc. teigė jaučiantys tokį nerimą. Didžiausia baimė netekti darbo tarp europiečių šiandien vyrauja Graikijoje, Lietuvoje ir Ispanijoje.

Vėl populiarėja galvų medžioklė
Ritos Karavaitienės, „CV-Online LT“ rinkodaros vadovės, komentaras
Šiuo metu judėjimas darbo rinkoje tebėra minimalus: tiek įmonėms sunku rasti tinkamų darbuotojų, tiek ieškantiesiems darbo sunku jo gauti. Specialistai keisti darbų šiuo metu nėra linkę, per darbo skelbimus kvalifikuotą darbuotoją rasti sunku, tad šalyje vėl tampa populiari galvų medžioklė.
Vis dėlto apklausos duomenys, liudijantys apie didelį gyventojų pasitenkinimą darbu, kelia abejonių. Atrodo, kad dauguma lietuvių dabar labiau vertina patį darbą, nei gali pasigirti, kad dirba tai, apie ką visada svajojo, ar kad darbe save visapusiškai realizuoja. Turėti nuolatinį pajamų šaltinį – štai kas šiuo metu daugeliui svarbiausia.

Ar yra patenkinti savo darbu
(teigiamų atsakymų proc.)

Danai    89
Suomiai    89
Švedai    87
Lietuviai    79
Latviai    74
Lenkai    71
Rumunai    66
Italai    64
Vengrai    63
Graikai    60

Šaltinis: Eurobarometras, 2011 m. rugsėjis–lapkritis

Ar jaučiate nerimą netekti darbo? (tik Lietuvos respondentų atsakymai, proc.)

Taip    61
Ne    25
Nei taip, nei ne    14

Šaltinis: Eurobarometras, 2011 m. rugsėjis-spalis

Kiek vidutiniškai kartų per gyvenimą europiečiai keičia darbą

Danai    4,6
Britai    4,4
Švedai    4
Prancūzai    3,9
Estai    3,4
Lietuviai    3,3
Latviai    3,3
Vokiečiai    2,8
Italai    2,1
Rumunai    2,3

Šaltinis: Eurobarometras, 2011 m. rugsėjis–spalis

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...