2011 Birželio 15

Jekaterina Rojaka

Ką žada po ilgo miego prabundanti darbo rinka?

veidas.lt

"Veido" archyvas

2011 m. antroje pusėje dirbančiųjų vis daugės, pamažu kils ir darbo užmokestis.

Užimtųjų skaičius, užpernai kritęs beveik 7 proc., pernai susitraukė dar 5,1 proc. ir pasiekė žemiausią lygį per visą Lietuvos nepriklausomybės istoriją – 1,34 mln. Perskaičiavus darbuotojų skaičių į dirbančių visą mėnesį visą darbo dieną, šis rodiklis sumažėja dar beveik 300 tūkst. ir, palyginti su 2009 m., yra 5,5 proc. mažesnis. Tai dar kartą liudija, kad dauguma įmonių vis dar lūkuriavo ir dirbo ne visu pajėgumu.

Visą laiką dirbančių gyventojų skaičius pernai ūgtelėjo tik trijose srityse – kompiuterinės, elektrinės ir optinės įrangos gamybos (7 proc.), mašinų ir įrangos gamybos (3,9 proc.) bei nekilnojamojo turto operacijų (1,2 proc.). Daugiau nei ketvirtadaliu sąlyginių darbuotojų skaičius krito transporto priemonių gamybos srityje, dviženklius pokyčius fiksavo rafinuotų naftos produktų gamyba (–18,3 proc.), viešbučiai ir restoranai (–15,8 proc.).

Statistikos departamento apklausos duomenimis, vidutinis metinis bedarbių skaičius pernai išaugo beveik 30 proc., o palyginti su 2008 m., pašoko daugiau nei tris kartus, iki 291 tūkst. Dėl tokio staigaus bedarbių gausėjimo Lietuva jau kurį laiką negali atsikratyti bronzos “apdovanojimo” tarp Europos Sąjungo šalių aukščiausio nedarbo lygio nominacijoje. O pagal jaunimo nedarbo lygį Lietuvą aplenkė tik Ispanija, kurios sostinę šių metų gegužę paralyžiavo visuotinis streikas. Demonstrantai išreiškė nepasitenkinimą vyriausybės vykdoma taupymo politika ir reikalavo imtis socialinių bei politinių reformų.

Nors šiuo metu ES dirbančiųjų skaičiaus kreivė jau pakeitusi kryptį, vis dėlto dar anksti teigi, kad darbo rinkos problemos išspręstos. Situacija gerėja pernelyg lėtai – tam įtakos turi tiek natūralus atsigavimo ciklas, tiek plačiai paplitęs paslėptasis nedarbas, kai įmonės faktiškai išlaikydavo darbuotojus net neturėdamos pakankamai užsakymų. Be to, atskiros ES šalys susiduria su rimtu didėjančios skolos pavojumi ir yra priverstos griežtinti fiskalinę politiką, o tai dar labiau atitolins naujų darbo vietų kūrimo procesą.

Tiesa, Lietuvoje pirmieji 2011 m. mėnesiai suteikė šiokį tokį palengvėjimą: nors nedarbo lygis susitraukė itin mažai (tik 0,1 procentinio punkto), darbo biržos rodikliai rodo akivaizdžiai didėjan siūlomų darbo vietų. Per keturis mėnesius buvo įdarbinta 75 tūkst. gyventojų, arba dvigubai daugiau nei pernai.

Dabar įdomu bus sužinoti naujausius duomenius, kokia buvo pirmoji darbo emigracijos į Vokietiją ir Austriją bangelė. Šios valstybės pasižymi aukštu darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio rodikliu, jų nedarbo lygis išlieka vienas žemiausių ES, o Vokietijoje bedarbių ir darbo jėgos santykis yra mažiausias per pastaruosius dvidešimt metų. Tačiau vargu ar minėtų rinkų atvėrimas iš karto praretins bedarbių gretas Lietuvoje – į šias šalis buvo kviečiami aukštos kvalifikacijos darbuotojai, todėl darbo biržoje registruotų bedarbių skaičių gyventojų judėjimas paveiks nestipriai. Daug galingesnį spaudimą veikiausiai pajus darbdaviai, artimiausiu metu ieškosiantys informacinių technologijų specialistų, inžinierių ar slaugos specialistų – būtent šių specialybių darbuotojų pasiūla gali gerokai sumažėti.

Vienas didžiausių laimėjimų pernai buvo tai, kad po ketverių metų pertraukos darbo našumo didėjimo tempai pagaliau aplenkė darbo užmokestį – pastarasis rodiklis dar krito apie 4 proc., o vieno dirbančiojo sukurtos pridėtinės vertės (to meto kainomis) prieaugis siekė beveik 9 proc. Skaičiuojant palyginamosiomis kainomis, Lietuvos darbo našumo prieaugio rodiklis buvo antras geriausias (po Estijos) Europos Sąjungoje. Tai leido šiek tiek sumažinti disproporciją, itin padidėjusią krizės laikotarpiu.

Apibendrinant galima teigti, kad šių metų pabaigoje nedarbo lygis gerokai sumažės – net iki 13 proc., o 2012 m., tikėtina, bedarbių ir darbo jėgos santykis priartės prie 10 proc. psichologinės ribos ir beveik susilygins su atitinkamu ES rodikliu.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Jekaterina Rojaka:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...