2010 Birželio 18

Apskričių reforma

Apskričių reforma – toli nuo europinių standartų

veidas.lt

"Veido" archyvas

A.Kubiliaus Vyriausybės programa patvirtinta prieš pusantrų metų, tačiau ir šiandien neaišku, kas nuo liepos 1 d. spręs žemės klausimus

Apskričių administracijų durys pastarosiomis savaitėmis apgultos. “Darbo krūvis didėja baisiu pagreičiu. Žmonių – antplūdis: suveikė baimės sindromas, kad nuo liepos 1-osios nelikus apskričių administracijų gali sustoti daugelis procesų”, – neslepia Kauno apskrities viršininkė Ona Balžekienė.

Savivaldybių merai tiesiai sako: jeigu jiems nebus perduotas disponavimas žeme, jie beveik ir nepajus apskričių reformos. Vargu ar nuo jos kas pagerės gyventojams, nes valdžia nuo jų tik tolsta. Beje, vadinasi, tolstame ir nuo europinių standartų.

Apskritai ar tai galima vadinti reforma? “Įvyko, kad nieko neįvyko?!” – piktinasi Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo katedros vedėjas docentas dr. Kostas Žymantas Svetikas.

Tokia apgailėtina padėtis apskričių administracijoms likus dirbti dvylika darbo dienų.

Svarbiausias žemės klausimas svarstomas paskutinis

“Dėl ežios brolis prieš brolį eidavo su kirviu ir niekas nepasikeitė – ir dabar už kiekvieną sprindį kovojama labai aršiai. Apskričių viršininkų administracijų darbe 60–70 proc. užėmė žemės klausimai, bet lig šiol nesibaigė reformai būtini žemės klausimus reglamentuojančių įstatymų pataisų svarstymai”, – apgailestauja O.Balžekienė.

Ar po Vyriausybės vilkinimo parengti įstatymų projektus, užsitęsusių Seimo diskusijų dėl jų ir prezidentės veto vis dar įmanoma, kad nuo liepos 1-osios kas nors (vis dar neaišku kas) aptarnaus žmones, kuriems reikės spręsti žemės klausimus?

“Labai neramu. Darbai nesustotų, jei apskričių administracijose dirbantiems žemėtvarkininkams būtų pratęsti įgaliojimai. Juk dar nepriimtas ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Kreipėmės į premjerą, siūlydami nors kelių mėnesių žemės administravimo reformos pereinamąjį laikotarpį”, – nerimauja Lietuvos matininkų asociacijos prezidentė Birutė Nenortaitė.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė piktinosi, kad prieš pat pavasario sesiją, dar kovą, iš Vyriausybės gautas pageidavimas iki balandžio 1 d. priimti visus reformai reikalingus įstatymus. Tačiau jų – per aštuoniasdešimt. Kita vertus, negali sakyti, kad ir Seimas tinkamai pasirinko prioritetus – juk pagrindinių, su žemės klausimais susijusių įstatymų pirminės pataisos įregistruotos pernai gruodžio 10 d. Pagaliau iki reformos starto likus mėnesiui ir dešimčiai dienų 53 balsais (kaip žinome, Seime 141 narys) apsispręsta, kad miestuose valstybės žemę tevaldo savivaldybės, o kaimo vietovėse – valstybinė institucija Nacionalinė žemės tarnyba. Tačiau praėjusią savaitę prezidentė Dalia Grybauskaitė šias pataisas vetavo.

Prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė tikina, kad Prezidentūra numatė prezidentės veto padarinius – konsultavosi su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kur Prezidentūrą užtikrino, kad jie rengiasi visoms galimoms alternatyvoms. Tačiau reorganizacija, kai iki jos pradžios likus porai savaičių vis dar neaišku, kaip bus sprendžiamas esminis klausimas, vargu ar gali prasidėti sklandžiai.

D.Grybauskaitė įsitikinusi: visa valstybinė žemė – visų Lietuvos žmonių nuosavybė, ir ją turi valdyti valstybės institucijos. Juolab panašios praktikos jau ne vieną dešimtmetį laikosi ir absoliuti dauguma kitų ES valstybių. “Taip, savivaldybė atsakinga už teritorijų planavimą, bet jeigu jai reikia valstybės žemės kokiai funkcijai vykdyti, ji turi parengti projektus ir jos paprašyti. Tai institucijų susikalbėjimo, o ne savivaldos plėtros klausimas”, – aiškina prezidentės patarėja S.Cirtautienė.

Be to, piliečiui priklausanti žemė dažnai būna ne vienos teritorijos ribose, tad jam tektų lakstyti po skirtingas tarnybas, o savivaldybės yra savarankiškos įgyvendindamos savo funkcijas, todėl nebūtų vienodos tvarkos. Be to, pasitikėjimo gebėjimu tvarkyti žemės reikalus savivaldybės tikrai nepelnė. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos duomenimis, vien šiuo metu teismuose nagrinėjama per 50 bylų, susijusių su teritorijų planavimo pažeidimais. Jose atsakovai yra savivaldybės.

Argumentų nemažai, o esmė, kad vėl grįžtame į situaciją, buvusią prieš 15 metų, kai atkūrėme apskritis.

Valdžia priartės tik žvejams ir medžiotojams

Keistokas ir kitų apskričių turėtų funkcijų likimas. Pasirodo, net 58 iš 88 funkcijų dubliavosi su kitų institucijų, tad buvo panaikintos. Kažin ar vertėjo laukti reformos, kad tai būtų pastebėta? Kas liko, du trečdaliai atiduota Vyriausybės ir ministerijų įstaigoms, trečdalis – savivaldybėms. Atleidžiami šiek tiek daugiau nei pusė – per 1,1 tūkst. iš beveik 2,4 tūkst. apskričių administracijų darbuotojų, likę etatai atitenka Vyriausybei, ministerijoms, nors iš tiesų dalis šių darbuotojų dirbs apskričių centruose. Baigus reformą per metus planuojama sutaupyti apie 30 mln. Lt vien darbo užmokesčiui skiriamų lėšų, dar kažkiek bus sutaupyta, nes atsilaisvins dalis patalpų.

Paradoksas, bet savivaldybėms neskiriamas nė vienas etatas. “Tai kad nematau jokios apskričių reformos, – visai rimtai sako Radviliškio meras Antanas Čepononis. – Jei čia valdžios priartinimas prie žmogaus, tai nežinau, kaip tai pasireiškia. Taip, statybos priežiūrą atidavė, neatiduodami nei etatų, nei finansavimo. Neva perduodamos kai kurios švietimo funkcijos. Tačiau nesame informuoti, kokia sistema vyks valstybės švietimo politikos priežiūra – anksčiau toks skyrius buvo apskrities administracijoje”, – neaiškumus vardija A.Čepononis. Dar viena savivaldybėms patikėta “esminė” misija – sudaryti medžioklės plotus, išduoti leidimus naudoti žūklės plotus.

Marijampolės meras Vidmantas Brazys sako, kad jei savivaldybės negaus žemės patikėjimo teise, tai jokios reformos ir jis nė nematąs. Na, nebus apskrities viršininko ir jo pavaduotojo, bet bus naujas darinys – Vidaus reikalų ministerijos biurai, kai kurios kitos apskričių tarnybos dirbs, tik priklausys Vilniui. “Tik nutolino nuo žmonių. O mes “spakainūs”, niekas mūsų darbe nesikeičia. Tiesa, prievarta priskyrė prezidento Kazio Griniaus muziejų. Neina juokauti – juk prezidento, o ne kokio Marijampolės veikėjo, tačiau niekas negarantuoja, kad kitąmet gausime finansavimą jam išlaikyti”, – neramu ir V.Braziui.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...