2010 Gruodžio 12

Emigracija

Apkarto ir lietuvių emigrantų duona

veidas.lt

Finansiniai Airijos, Graikijos, Ispanijos ar Portugalijos sunkumai pavojingi ne tik euro stabilumui – jie apkartino ir šių šalių gyventojų, tarp jų ir lietuvių emigrantų, kasdienybę.

Labiausiai prasiskolinusiose ir gerokai vėliau nei Lietuva savo finansines problemas spręsti ėmusiose Europos valstybėse gyvenantys lietuviai pripažįsta: jau nebeįmanoma nepajusti, kad krizė temdo tiek Graikijos, tiek Portugalijos, tiek Ispanijos saulėtą dangų, o ir airius jau pradeda apimti sunkesnių laikų nuojauta. Tačiau emigrantų gyvenimas vis dar lengvesnis, nei būtų Lietuvoje, tad į Lietuvą grįžta labai mažai emigravusiųjų.

Nujaučia blogesnius laikus

Bankų krizės prispausta ir skolų liūne prasmegti baigianti Airija vis nedingsta iš pirmųjų Europos žiniasklaidos puslapių. Pačioje Airijoje labai liūdėti kol kas neleidžia kalėdinė nuotaika, tačiau žmonės su dideliu nerimu aptarinėja laukiančius sunkumus – juk nuo Naujųjų didės mokesčiai, mažės valstybės socialinė parama.

Kelerius metus Airijos sostinėje Dubline gyvenantis Simas Valiulis pasakoja, kad iki šiol ramiai gyvenusių airių nuotaika pradėjo gesti kaip tik dabar, kai paaiškėjo, jog šalies finansų sistema neišgyvens be milžiniškos išorės pagalbos. “Kol kas daugumai žmonių tai dar neatsiliepė, bet visi tik ir kalba apie netrukus prasidėsiančias problemas: bus sumažintas minimalus valandinis užmokestis, mažės socialinė parama, bus įvedami nauji mokesčiai”, – lietuviams jau seniai pažįstamas aktualijas vardija pašnekovas.

O kur kas seniau, prieš metus, viešai driokstelėjusios Graikijos makroekonominės problemos jau juntamos ir graikų kasdienybėje. “Gyvenimas čia pasikeitė 180 laipsnių kampu”, – tvirtina Jurga Montvydaitė, Graikijoje gyvenanti septyneri metai. Ji vardija, kad vien PVM mokestis per metus buvo didinamas du kartus, o kur dar padidėjęs degalų akcizas, nauji nekilnojamojo turto mokesčiai. “Pavyzdžiui, įvestas naujas mokestis už baseinus prie namų – jų valstybė ieško net per palydovus”, – pasakoja moteris.

Ji pasakoja, kad iki krizės graikai gyveno labai nerūpestingai: “Tavernos lūždavo, klubai būdavo perpildyti nuo antradienio iki sekmadienio, buvo perkama viskas iš eilės. O dabar kitaip”.

Kur kas mažiau linksmybių šiemet ir Ispanijoje. Šios šalies kurortiniame Nerchos miestelyje Andalūzijos regione gyvenanti Ugnė Petkevičiūtė tvirtina, kad giedrią gyventojų nuotaiką tamsūs debesys temdyti pradėjo jau šią vasarą. “Anksčiau ispanai kalbėdavo apie futbolą, dabar – apie krizę”, – sako mergina.

Viduržemio jūros pakrantėje įsikūrusi Nercha gyvena iš turizmo, o šiemet turistų atvyko gerokai mažiau. “Visur girdi tą patį – restoranų, viešbučių savininkai skundžiasi, kad svečių smarkiai sumažėjo, o ir tie, kurie atvyko, išleido mažiau”, – savo aplinkos naujienas pasakoja Ugnė.

Ispanijos kurortiniuose miestuose apmirė ir nekilnojamojo turto rinka – anksčiau čia namus pirkdavo anglai, vokiečiai, tad turtas vis brango, klestėjo statybų pramonė. “O dabar sustojusios net įpusėtos statybos – pirkėjų nėra, kainos krinta”, – teigia lietuvaitė.

O štai Portugalijos sostinėje Lisabonoje vienoje iš ES agentūrų dirbantis Karolis Vaitonis pastebi, kad šioje šalyje krizės požymiai labiausiai išryškėja mėnesio gale – tada ištuštėja restoranai, gatvėse sumažėja automobilių. “Arba portugalai nemoka planuoti savo finansų, arba jų uždirbamų pinigų nebeužtenka gyventi taip, kaip jie yra įpratę”, – daro išvadas jis.

Taip pat Lisabonoje dešimtus metus gyvenanti Lietuvos sportinio ėjimo čempionė Kristina Saltanovič teigia pastebėjusi, kad dėl mažėjančio vartojimo čia atpigo dauguma produktų, paslaugų.

K.Vaitonis prognozuoja, kad didesnę krizę portugalai pajus nuo kitų metų, mat sausio 1-ąją PVM šioje šalyje didinamas nuo 21 iki 23 proc.

Turi darbą – ateitis nebaisi

Dubline gyvenantis Simas tikisi, kad netrukus Airijoje pradės mažėti butų nuomos kainos. “Kol kas jos kaip įbestos. Taip yra todėl, kad valstybė iki šiol apmoka nuomos išlaidas socialiai remtiniems žmonėms – net iki 800 eurų per mėnesį. Bet šių lengvatų žadama atsisakyti”, – pasakoja vaikinas.

Jis prognozuoja, kad sunkus laikas ateina tiems, kurie Airijoje buvo įpratę gyventi iš sočių pašalpų ir iki šiol nė nemėgino ieškotis darbo. “Nukarpys išmokas, o darbo vietų dėl krizės mažės”, – mano pašnekovas.

Ispanus stebinti Ugnė taip pat daro išvadą, kad mokesčiai šioje šalyje iki šiol buvo per maži, tačiau jų didinimas sutapo su pasauline krize, kurios pasekmės ypač skaudžios Ispanijos turizmui, statybų pramonei, todėl ji aplinkui sako matanti nemažai asmeninių dramų. “Pavyzdžiui, draugų pora su dviem mažais vaikais anksčiau gyveno iš darbo statybose, išsimokėtinai nusipirko butą, naują mašiną, motociklą. O dabar vos pratempia iš laikinų darbelių, ir dar tėvų padedami”, – pasakoja mergina.

Daugybę liūdnų istorijų dabar galima išgirsti ir Graikijoje. “Bet šią šalį nustekeno patys graikai, iki šiol vengę mokėti mokesčius. Čia įprasta situacija būdavo tokia – 100 tūkst. eurų metines pajamas gaunantis graikas mokesčių inspekcijai pranešdavo uždirbęs tik 12 tūkst. eurų. Kasose neįmušinėjo čekių, taip ir vogė patys iš savo valstybės. O dabar viskas atsisuko prieš juos pačius”, – neabejoja mūsų pašnekovė Jurgita.

Kaip dar vieną giluminę Graikijos problemą ji nurodo pernelyg didelį valstybės tarnautojų skaičių. “Jų tikrai tiek nereikia – mokesčių mokėtojai nepajėgūs tiek jų išlaikyti”, – įsitikinusi už graiko ištekėjusi lietuvė. Jos vyras – smulkusis verslininkas, kuris dabar “tik moka ir moka mokesčius, o įplaukų vis mąžta ir mąžta”.

Mūsų pašnekovės vertinimu, vyriausybė, mažinanti pernelyg išsipūtusį Graikijos valstybės valdymo apartą ir atleidžianti kone kas trečią valstybės tarnautoją, elgiasi teisingai, tačiau privačiam verslui tai smogia kitu lazdos galu: daugėja bedarbių, mažėja žmonių pajamos, krinta vartojimas. “Perkamoji galia vis mažėja, daugybė parduotuvių tiesiog uždarytos. Atėnai, garsėję kaip mažų parduotuvėlių, šeimyninių verslų miestas, nebepanašūs į save, kas trečia parduotuvė uždaryta”, – apgailestauja emigrantė.

Vis dėlto, nepaisant niūrių aplinkui tvyrančių nuotaikų, “Veido” kalbinti lietuviai emigrantai į Lietuvą nesidairo.
Ispanijos saulę dievinanti Ugnė su savo vyru Martinu jau trečią žiemą iš eilės kelia sparnus kelių mėnesių kelionei po pasaulį, kuriai juodu užsidirba patys kurdami ir pardavinėdami megramė (papuošalų gamybos iš tekstilės, ją rišant mazgeliais, būdas, populiarus Pietų Amerikoje) dirbinius. Vargu ar Lietuvoje porai iš to pavyktų pragyventi.

Kur kas geresniu gyvenimu, nei turėjo Lietuvoje, džiaugiasi ir Airijoje kartu su savo drauge Dovile įsikūręs Simas. Jie ir taip gauna kone minimalų valandinį atlygį, tad mažinti jo tiesiog nebėra kaip – bet ir už tiek jaunuoliai gali ne tik pragyventi, nuomodamiesi butą Dublino centre, bet ir pakeliauti po Europą. “Mūsų nuotaikos kol kas neblogos, tik, pagauti aplinkinių šnekų, pradėjome truputį taupytis juodai dienai”, – prisipažįsta pašnekovas.

Tačiau ir vėl turime lazdą su dviem galais: nors makroekonominės problemos daugelyje Pietų Europos šalių kur kas didesnės nei Lietuvoje, tačiau pietiečiai į jas žiūri kur kas paprasčiau ir abejingiau nei lietuviai. Juk jie visais laikais buvo didesni optimistai. “Štai Graikijoje dabar 20 laipsnių šilumos, graikai atsikelia dešimtą valandą, niekur neskubėdami gurkšnoja kavą, užsideda rožinius akinius, ir gyvenimas tęsiasi”, – apie kitokias nuotaikas, nei būdinga lietuviams, pasakoja šiltame krašte įsikūrusi tautietė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...