2017 Kovo 24

Apkaltų turėjo būti daug daugiau

veidas.lt

Aušra LĖKA

Prieš du prisidirbusius Seimo narius mojuojama apkaltos vėzdu. Bet lig šiol mojuota dažnai, o per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį jų buvo tik penkios ir tik trimis atvejais tai politikams kainavo postą.
Du „šviežiausi“ prasižengėliai galimos apkaltos prisišaukė dėl labai skirtingų priežasčių: vienas – dėl įtartinų draugysčių su atstovaujančiaisiais Rusijos interesams ir nusikalstamo pasaulio asmenimis, kitas – dėl galimo seksualinio priekabiavimo.

Kokios didžiausios Lietuvos politikų nuodėmės, dėl kurių jie prisišaukė ar buvo beprisišaukią apkaltą?

Tikrasis socialdemokratų veidas

Seimo narys Mindaugas Bastys, kuriam dabar inicijuojama apkalta, – ne šiaip koks asmuo, sutapus laimingoms aplinkybėms prasprūdęs į Seimą. Jis buvo Socialdemokratų partijos prezidiumo ir tarybos narys, net iškeltas į partijos pirmininkus. Seime jis – jau ketvirtą kadenciją, mandatą sugebėdavęs laimėti vienmandatėje apygardoje gimtajame Šakių rajone.

Gal ramiai sau būtų toliau tęsęs ir politinę karjerą, ir draugystes su įtartinais veikėjais, jei socialdemokratai nebūtų jo iškėlę į Seimo vadovybę: gruodį jis išrinktas į socialdemokratams pagal koalicijos kvotą priklausantį Seimo vicepirmininko postą. Šiam postui reikia turėti leidimą dirbti su ypatingo slaptumo dokumentais, pažymėtais žyma „Visiškai slaptai“. Tačiau Valstybės saugumo departamentas (VSD), paanalizavęs M.Basčio ryšius, rado pagrindo suabejoti šio asmens patikimumu ir tokio leidimo nedavė.

VSD užkliuvo ilgametė ir gana glaudi bičiulystė su Rusijai atstovaujančiais veikėjais. Štai M.Bastys reguliariai bendrauja su Jevgenijumi Kostinu, kurio šeima mūsų šalyje atsidūrė, kai jo tėvas buvo paskirtas dirbti į KGB padalinį Lietuvoje. J.Kostinas Lietuvoje įkūrė ir vadovavo Tarptautinei Baltijos akademijai, kurios licencija 2005 m. panaikinta už nuolatinį Lietuvos teisės aktų pažeidinėjimą. Jis atstovauja Rusijos valstybinės energetikos korporacijos „Rosatom“ interesams Lietuvoje, rūpinosi Astravo AE įvaizdžiu, o tai kertasi su Lietuvos pozicija, ypač su nacionaliniu partijų susitarimu dėl Astravo AE.

Maža to, kaip konstatuoja VSD, M.Bastys, naudodamasis Seimo nario pareigomis, jau daug metų vykdo J.Kostino pavedimus ar prašymus: palaikė jo rusiškosios akademijos steigimą, organizavo „Rosatom“ atstovo Aleksandro Merteno susitikimą su premjeru Algirdu Butkevičiumi, bet šiam atsisakius suvedė su tuomečiu Seimo pirmininku Vydu Gedvilu, net rūpinosi žemės susigrąžinimo Trakuose klausimais, tarpininkavo Rusijos piliečiams išduodant ar pratęsiant leidimus gyventi Lietuvoje ir t.t. M.Bastys važiavo į Maskvą ir į J.Kostino knygos pristatymą.

Kitas M.Basčio bičiulis – Piotras Vojeika, dirbęs KGB, buvęs koncerno „Gazprom“ tarpininkės Lietuvoje „Dujotekanos“ viceprezidentu. VSD duomenimis, P.Vojeika lig šiol bendrauja su buvusiais KGB darbuotojais Lietuvoje ir Rusijoje, palaiko ryšius su Rusijos ir Baltarusijos ambasadų Lietuvoje darbuotojais. Draugystė abipusiškai naudinga: M.Bastys prašė P.Vojeikos finansinės paramos, o P.Vojeika – Seimo nario pagalbos „Dujotekanos“ reikaluose.

Tarp M.Basčio pažįstamų – ir valstybinio Rusijos TV kanalo RTR lietuvių kilmės žurnalistas Ernestas Mackevičius, besididžiuojantis ordinais už „objektyvų“ įvykių Kryme nušvietimą ir Vladimiro Putino šlovinimą. Draugystė – laiko patikrinta: M.Bastys beveik kiekvieną vasarą su E.Mackevičiumi susitinka Palangoje, susiskambina švenčių, gimtadienių proga. Jie bendrauja kasmet Palangoje vykstančiame prie Rusijos „minkštosios galios“ projektų priskiriamame meno festivalyje „Atvira jūra“. Čia vyksta ir uždari renginiai, kuriuose dalyvauja ir M.Bastys.

Beje, su Kremliaus ruporu E.Mackevičiumi M.Bastį supažindino Kauno mafijos autoritetu anksčiau tituluotas Saturnas Dubininkas, VSD duomenimis, atstovaujantis Rusijos ir Baltarusijos asmenims ir jų interesams strateginiuose Lietuvos ūkio sektoriuose. M.Bastys 2009–2012 m. net buvo įdarbinęs S.Dubininko sūnų savo padėjėju Seime.

M.Bastys bendrauja ir su Vadimu Pachomovu, palaikančiu ryšius su Rusijos šalies žvalgybos ir saugumo tarnybomis, o jų žmonos turi bendrą verslą.

Tačiau M.Bastys, atsakydamas į klausimyną asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, nenurodė kai kurių savo saitų su asmenimis, turinčiais ryšių su kitų šalių, ir dar tokių nedraugiškų Lietuvai kaip Rusija, specialiosiomis tarnybomis. Jis užmiršo pažįstantis P.Vojeiką, nors paskui pripažino žinojęs, kad šis dirbo KGB, nepaminėjo ir savo vizito į J.Kostino knygos pristatymą Maskvoje.

M.Bastys dievažijasi: nors daug metų su šiais veikėjais bendravo, bet po šios kadencijos priesaikos – ne, tad išeitų, kad ir apkalta negalima. Tačiau ar tikrai politiko VSD pateikta neišsami informacija – tik atminties spragos? 

 Dar vienas klausimas: ar partijos bičiuliai, kaip socialdemokratai vienas kitą vadina, nežinojo, su kuo bičiuliaujasi M.Bastys? Ar jie mano, kad tai tinkama kompanija žmogui, kurį jie laiko savo veidu – iškelia į aukščiausią turimą postą Seime, siūlo į partijos pirmininkus? Tiksliau, ar toks elitinio socialdemokrato etalonas?

Kol kas M.Bastys sustabdė savo narystę Socialdemokratų partijoje, atsisakė siekti partijos pirmininko posto, pasitraukė iš Seimo vicepirmininkų. Tačiau Seimo mandato atsisakyti neskuba.

Parlamentaro padėjėjos darbo vieta –  ir jo miegamajame?

Mandato nenori prarasti ir erotiškais darbo pokalbiais pagarsėjęs jau penktąkart vedęs Kęstutis Pūkas. Kol kas jis tik pasitraukė iš „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos, bet Seimo palikti nenori. K.Pūkas mandatą laimėjo pagal „Tvarkos ir teisingumo“ sąrašą.

Paviešinus pretendenčių į patarėjas liudijimus, kad jis per darbo pokalbį aptarinėja ne kvalifikaciją, o krūtų dydį, klausia ne apie dip-lomą, o ar pretendentė turi draugą, vedasi į Seimo viešbutį ir tiesmukai rėžia, kaip smagu būtų pasivolioti miegamojo lovoje, prieš Seimo narį sukilo Seimo Moterų grupė – ji inicijavo K.Pūko svarstymą Etikos ir procedūrų komisijoje, o ši pasiūlė jam surengti apkaltą.

Kodėl iniciatyvos ėmėsi ne visi Seimo nariai, o tik moterys? Gal vyrai tokį elgesį laiko didvyrišku?

Kelios Seimo nario priekabiavimą patyrusios moterys kreipėsi į prokuratūrą, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Maža to, jis pasigyrė, kad po Seimą vaikšto su ginklu. Na, tikrai pavojingas parlamentaras.

Beje, K.Pūkas ne pirmas, kurio pokalbiai renkantis padėjėjas – su užuominomis apie papildomas paslaugas. 2011 m. tuometis Seimo narys Saulius Stoma, į parlamentą patekęs su Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija, kavinėje susipažinęs su dailia žaliaake, ėmė jai siūlyti padėjėjos darbą su solidžiu atlyginimu, pasivažinėjimais su juo į pajūrį ir t.t. Bet paaiškėjo, kad žaliaakė iš tikrųjų buvo eksperimentą atliekanti žurnalistė. Jo idėja LNK laidai „KK2“ kilo neatsitiktinai: pats S.Stoma prodiuseriui Sauliui Bartkui už tai, kad jį laida rodo teigiamai, pasiūlė pas save įdarbinti žurnalistę, kuri ir toliau dirbtų savo ligšiolinį darbą, tik algą jai mokėtų Seimo kanceliarija. S.Stoma prodiuseriui skundėsi savo tuomete padėjėja: „Ji blondinė, bet dabar sustorėjusi. Tokia pampuška.“

Tačiau S.Stoma atsipirko svarstymu Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje. Ši nusprendė, kad jis pažeidė politiko elgesio kodekse įtvirtintą padorumo ir pavyzdingumo principą, bet nesulaužė Seimo nario priesaikos. Žodžiu, pripažino, kad į parlamentaro priesaiką sąžiningai tarnauti tėvynei puikiai telpa padorumo ir pavyzdingumo praradimas.

Išvengė apkaltos net kaltais  pripažinti teisme

Apkalta Vytautui Gapšiui po to, kai 2016 m. teismas garsiojoje Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje pripažino jį kaltu dėl dvigubos buhalterijos, atrodė neišvengiama. Bet Seimo narys jos išvengė, ir labai įmantriu būdu. Tuomet valdančioji Darbo partija nutarė, kad V.Gapšiui apkalta negalima, nes jis nusikaltimą padarė dar prieš tapdamas parlamentaru. Kad užčiauptų oponentus, „darbiečiai“ kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT), bet taip suktai suformuluodami klausimą, kad atsakymą traktavo, kaip jiems buvo patogiau. KT jie paklausė, ar padarius nusikaltimą iki duodant priesaiką galima ją sulaužyti. Kas ginčysis – negali sulaužyti priesaikos, jei nesi jos davęs. KT ir nesiginčijo, tik paaiškino, kad esant apkaltinamajam nuosprendžiui į KT apskritai nereikia kreiptis. Čia neturi svarbos, kada padarytas nusikaltimas, jei jis paaiškėjo asmeniui esant Seimo nariu.

Bet valdantieji „perskaitė“ KT verdiktą, kaip jiems patiko. Šių metų vasarį KT dar kartą paaiškino: „Konstitucijoje nurodytas apkaltos pagrindas „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“ nėra siejamas su nusikaltimo padarymo laiku.“ Nes juk apkaltos tikslas – pašalinti iš einamų pareigų tuos pareigūnus ar panaikinti Seimo nario mandatą tiems Seimo nariams, kurie savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią ir dėl to praranda piliečių pasitikėjimą.

Teismas kaltu yra pripažinęs ir Seimo narį Roką Žilinską, tuomet nuo A.Valinsko Tautos prisikėlimo partijos atskilusios Krikščionių partijos, vėliau – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narį. R.Žilinskui apkalta nepradėta motyvuojant, kad Seimo nariu jis tapo 2008 m. spalį, o jo konfliktas su policijos pareigūnais įvyko 2007 m. gruodį. Tuometis LNK žinių vedėjas įsivėlė į konfliktą su taksistu, o vėliau – su policininkais.

Paryčiais taksi su draugu važiavęs būsimas politikas atsisakė sumokėti už kelionę, ėmė užgaulioti vairuotoją, taksi salone vyrai išliejo alkoholio. Taksistas iškvietė policiją, o girti vyrai kibo į atlapus policininkams ir ėmė juos užgaulioti, vadindami „pederastais, gaidžiais, asilais“, ir, policininkų liudijimu, mėtėsi nepadoriais siūlymais. R.Žilinsko girtumas buvo tikrinamas Vilniaus priklausomybės ligų centre – kraujyje rasta net 2,48 promilės alkoholio.

Tačiau Seimas, matyt, nelabai tiki teismais, nes nereagavo į kaltinamuosius nuosprendžius ir apkaltos nepradėjo. Seimas apskritai nepasitiki teisėsauga, nes gana dažnai atsisako atimti Seimo nario neliečiamybę ir sudaryti sąlygas teisėsaugai visapusiškai ištirti galimus įstatymų pažeidimus.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...