2013 Gruodžio 19

Alkoholio suvartojimo apimtys mažėja, lietuviai po truputį įvertina vynus

veidas.lt


Per pirmus tris šių metų ketvirčius bendras absoliutaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje nukrito 2,6 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. Keičiasi ir alkoholio rinkos struktūra – kyla vynų dalis, mažiau suvartojama alaus.

Bendra legalaus alkoholio suvartojimo mažėjimo tendencija pastebima jau eilę metų. Remiantis VMI duomenimis, bendras legalaus absoliutaus alkoholio suvartojimas Lietuvoje nuo 2007 metų sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu. Pernai šis rodiklis nukrito 2,1 proc., lyginant su 2011 m.

Lyginant šių ir 2012 metų tris ketvirčius, šiemet vynų rinkos dalis išaugo 4,7 proc. Vynų vartojimo kultūra po truputį populiarėja Lietuvoje, lietuviai tampa vis labiau išprususiais vynų vartotojais. Prie vynų kultūros puoselėjimo prisideda ABBI klasterio įgyvendinama visuomenės informavimo apie Europos vynus programa: įkurta Vyno akademija, rengiami mokymai, edukaciniai renginiai profesionalams ir visuomenei.

Pasak gėrimų pramonę vienijančio ABBI klasterio prezidento Romo Apulskio, bendrą legalaus alkoholio suvartojimo mažėjimą lemia ir įstatymų pakeitimai bei šešėlinė rinka, kuri, remiantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktais tyrimais, siekia 33 %. „Nagrinėjant alkoholinių gėrimų pardavimus galima teigti, kad pastaruosius keletą metų lietuviai atranda naujus skonius – dažniau nei anksčiau renkasi brendį, tekilą, viskį, ir lavina skonį vynams. Tačiau tokia tendencija gali būti neilgalaikė. Didinant akcizus, keičiasi rinkos struktūra: kylant atskirų produktų kainai, vartotojas linkęs rinktis pigesnius, taip pat nelegalius, surogatinius produktus, todėl nelegalių gėrimų rinka nemažėja, taip pat išlieka kosmetinio spirito vartojimo ne pagal paskirtį problema“, – sako R. Apulskis.

Kyla grėsmė vietos gamintojams

Užpernai Seimo priimtas ir šių metų pradžioje įsigaliojęs sprendimas apriboti alkoholinių gėrimų pilstymą į plastikinę tarą sukėlė sumaištį alaus ir spirituotų vynų rinkose. Lyginant šių ir praėjusių metų sausio–rugsėjo laikotarpius, 5 proc. nukrito alaus pardavimai. Tačiau skaudžiausiai Seimo sprendimus išgyvena vynų gamintojai. Šiai produkcijai ne tik buvo apribotas taros naudojimas, tačiau ir drastiškai pakeltas akcizas, atitinkamai gamintojai laukia didelio rinkos kritimo. Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį obuolių vyno pardavimai nukrito 36 proc. lyginant su praėjusių metų rugsėju.

Ši tendencija kelia didelę grėsmę ilgą istoriją turinčiai „Anykščių vyno“ gamyklai – tiek gamintojams, tiek patiems anykštėnams. Bendrovė kasmet perdirba apie 25 tūkstančius tonų Šiaurės Lietuvos sodininkystės ūkiuose užaugintų vaisių. Nuo 2007 m., kai akcizų tarifai spirituotiems vynams buvo padidinti 32 proc., darbuotojų skaičius sumažėjo keturis kartus. Šiuo metu ten dirba 74 darbuotojai. Anykščių rajone nedarbo lygis yra vienas didžiausių Lietuvoje ir sudaro 13,5 proc. „Anykščių vyno“ gamyklos patirtis dar kartą parodo būtinybę reguliuoti alkoholiui taikomus akcizus, atsižvelgiant į vietos situaciją.
Gėrimai brangūs, o nelegali rinka toliau klesti

Alkoholinių gėrimų kainos Lietuvoje lyginant su gyventojų pajamomis yra labai aukštos, degtinė Lietuvoje yra santykinai pati brangiausia iš visų Europos Sąjungos valstybių, todėl nelegali rinka iš esmės nemažėja. Prielaidų nelegalios alkoholio rinkos mažėjimui taip pat kol kas nėra – akcizai toliau didinami, prekyba tariamomis etilo alkoholio pagrindu pagamintomis kosmetikos priemonėmis klesti, o sprendimai, leidžiantys teisėsaugos institucijoms efektyviau kovoti prieš šešėlinę prekybą, vis dar nėra priimami.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...