2013 Gegužės 22

A. Račui – dar vienas žurnalistų etikos inspektorės kirtis

veidas.lt

 

Savaitraščio „Veidas“ redakciją pasiekė Žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės pasirašytas inspekcijos sprendimas, atmetantis A. Račo skundą, neva savatraštyje „Veidas“ išspausdinta informacija neatitinka tikrovės. A. Račo skundas pripažintas nepagrįstu.

Š. m. vasario 20 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas UAB „BNS“ (toliau – Pareiškėja) atstovo vyriausiojo redaktoriaus-direktoriaus Artūro Račo – skundas dėl publikacijoje „Vadovo išpuoliai ima atsiliepti jo vadovaujamoms ar atstovaujamoms įmonėms ir organizacijoms“ („Veidas“, 2013-02-11) paskelbtos informacijos.

Pareiškėja nurodė, kad publikacijoje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, jos dalykinei reputacijai kenkianti informacija. Pareiškėja prašo įvertinti, ar teiginyje „<…> pastaruoju metu daugėja tiek žiniasklaidos, tiek kitų bendrovių, kurios dėl šio žurnalisto nevienareikšmių poelgių atsisako ir jo vadovaujamos naujienų agentūros BNS paslaugų“ paskelbta informacija neprieštarauja Visuomenės informavimo įstatymo nuostatoms; nustačius pažeidimą viešosios informacijos rengėją (skleidėją) įpareigoti paneigti dalykinei reputacijai kenkiančią informaciją.

Atlikdamas Pareiškėjos skundo tyrimą žurnalistų etikos inspektorius paaiškinimų kreipėsi į žurnalo „Veidas“ vyriausiąjį redaktorių Gintarą Sarafiną, prašydamas paaiškinti skundžiamą situaciją ir pateikti savo argumentus.

Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paaiškino, kad paskelbdamas skundžiamą teiginį rėmėsi analogiško turinio informacija, paskleista TV3 televizijos laidoje „Žinios“: „<…> dėl tokio A.Račo elgesio dalis televizijų mažina BNS įmonių grupės paslaugų vartojimą, o kitos svarsto tai daryti.“ (Serija 204 – Sezonas 2013, Trukmė: 24:36, Patalpinta: 2013-02-04 21:35, http://www.tv3play.lt/play/298166/). Vyriausiasis redaktorius G. Sarafinas pažymėjo, kad ruošiant ginčijamą informaciją buvo remtasi TV3 televizijos „Žinių” reportažu ir šis šaltinis buvo nurodytas ginčijamoje publikacijoje. Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) atkreipė dėmesį, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. (Redakcinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo žalos atlyginimo) 1 punkto 3 dalį, viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė bei jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones. Be to, G. Sarafino teigimu, savaitraštis „Veidas“ taip pat turėjo ir papildomos informacijos apie kai kuriuos BNS paslaugų atsisakymus. Pasak vyriausiojo redaktoriaus, 2013 m. dalies BNS paslaugų atsisakė „Orlen Lietuva“, pernai Lietuvos radijas ir televizija taip pat atsisakė dalies BNS paslaugų, TV3 televizija atsisakė su BNS susijusių įmonių dalies paslaugų (pvz. žiniasklaidos monitoringo, per pastaruosius Seimo rinkimus nebepirko specialių BNS projektų) ir svarstė, ar neatsisakyti daugiau paslaugų.

Viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pabrėžė, kad tiek Lietuvos teismų praktikoje, tiek Žmogaus teisių teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad informuojant visuomenę iš žurnalistų negalima reikalauti visiško tikslumo. Viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) manymu, tai, kad BNS vadovas A. Račas traukiasi iš užimamų pareigų neabejotinai yra susiję su netinkama jo profesionalia veikla, kuri daro žalą BNS reputacijai. Pasak jo, tokia įmonės reputacijai padaryta žala yra neišvengiamai susijusi su paslaugų atsisakymu.

Vyriausiasis redaktorius paaiškino, kad vertinant BNS vadovo A. Račo ilgalaikį neetišką elgesį, nuolat pažeidinėjant tiek Žurnalistų ir leidėjų Etikos kodeksą, tiek Visuomenės informavimo įstatymą, savaitraščio “Veidas” redakcija elgėsi sąžiningai, informavo savo skaitytojus apie kitoje žiniasklaidos priemonėje (TV3) paskelbtą informaciją. G. Sarafino teigimu, redakcija, vertindama savo turimą ir kitose žiniasklaidos priemonėse paskelbtą informaciją kaip vieningą visumą padarė išvadą, kad ir ateityje BNS paslaugų gali būti atsisakoma tai siejant su netinkamu BNS vadovo elgesiu.

Išnagrinėjęs Pareiškėjos skundą, atlikęs tyrimą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu ir įvertinęs skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, žurnalistų etikos inspektorius

nustatė:

Pareiškėja skundžiasi ir prašo teisinės gynybos dėl tikrovės neatitinkančios, dalykinei reputacijai kenkiančios informacijos paskelbimo.

Juridinio asmens dalykinės reputacijos (gero vardo) gynimui taikomos tokios pat nuostatos kaip ir fizinio asmens garbės ir orumo gynimui. Dalykinės reputacijos (gero vardo) pažeidimo visuomenės informavimo priemonėje sąlyga yra tikrovės neatitinkančių duomenų, kurie kenkia dalykinei reputacijai, paskleidimas. Dalykinė reputacija ginama tais atvejais, kai nustatoma šių reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės.

Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis). Tuo tarpu žinių paskelbimu laikytinas konkrečių faktų ar duomenų perdavimas, pranešimas tretiesiems asmenims, kai šie asmenys sužinojo apie perteikiamą informaciją, tiek tada, kai pranešami tikri faktai ar duomenys, tiek tada, kai pranešama apie tikrovėje neegzistuojančius (įsivaizduojamus ar melagingus) faktus ar duomenis.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 6 punktu, žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens dalykinę reputaciją ar gerą vardą; tai klaidinga bei asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę – ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Juridinio asmens gynimo objektu laikytinas geras vardas, kuris reiškia teigiamą juridinio asmens vertinimą.

Pareiškėjos skundžiama teiginio dalis „<…> pastaruoju metu daugėja tiek žiniasklaidos, tiek kitų bendrovių, kurios dėl šio žurnalisto nevienareikšmių poelgių atsisako ir jo vadovaujamos naujienų agentūros BNS paslaugų“ vertintina visame teiginio bei visos publikacijos kontekste, o ne izoliuotai.

Iš teiginyje „Beje, TV3 Naujienų tarnyba paskelbė, kad pastaruoju metu daugėja tiek žiniasklaidos, tiek kitų bendrovių, kurios dėl šio žurnalisto nevienareikšmių poelgių atsisako ir jo vadovaujamos naujienų agentūros BNS paslaugų“ paskelbtos informacijos yra aišku, kad skundžiamo turinio informacijos šaltinis yra televizija TV3, o ne žurnalas „Veidas“. Žurnale „Veidas“ paskleista reziumuota informacija, iš esmės yra tapati televizijos laidoje „Žinios“ paskelbtai informacijai „<…> dėl tokio A.Račo elgesio dalis televizijų mažina BNS įmonių grupės paslaugų vartojimą, o kitos svarsto tai daryti“. Pirminis informacijos šaltinis skundžiamoje publikacijoje nurodytas tinkamai. Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punktu, viešosios informacijos rengėjas ir/ar skleidėjas neatsako už tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, tačiau ši informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse. Nors minėta įstatymo norma atleidžia viešosios informacijos rengėją (skleidėją) nuo atsakomybės atlyginti žalą, padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją, bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo, tačiau neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju, kai pirminis informacijos šaltinis yra kita visuomenės informavimo priemonė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-707/2013). Kadangi žurnale „Veidas“ buvo pakartota pirminio informacijos šaltinio – televizijos laidoje „Žinios“ (TV3, 2013-02-04) paskleista informacija, todėl pirminiam informacijos šaltiniui paneigus paskleistą informaciją, tokia pareiga kiltų ir informaciją pakartojusiai visuomenės informavimo priemonei.

Vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktu, 15 dalimi žurnalistų etikos inspektorius

nusprendė:

1. Pripažinti Pareiškėjos skundą dėl publikacijoje „Vadovo išpuoliai ima atsiliepti jo vadovaujamoms ar atstovaujamoms įmonėms ir organizacijoms“ („Veidas“, 2013-02-11) paskelbtos informacijos nepagrįstu.

Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos.

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...