2011 Gruodžio 05

Andrius Kubilius

A.Kubilius: „Finansų rinkos skaudžiai baudžia valstybes už politinės valios deficitą, kitaip tariant, už nieko neveikimą“

veidas.lt

BFL

Vos tik Finansų ministerija beveik perpus sumažino kitų metų bendrojo vidaus produkto augimo prognozę, Vyriausybė iš karto prabilo antrą kartą didinsianti pridėtinės vertės mokestį.

Dar vasarą Lietuvos ekonomikos raida buvo apibūdinama kaip geriausia Europoje, o rudeniop viskas apsivertė. Į tokius signalus finansų rinkos reaguoja žaibiškai, todėl kitąmet pasiskolinti mums bus sunkiau, o paskolos brangs. Priminsime, kad kitąmet teks skolintis mažiausiai 9,4 mlrd. Lt. Taigi naujienų daug ir visos jos iš esmės prastos. Apie tai ir kalbamės su premjeru Andriumi Kubiliumi.

VEIDAS: Finansų ministerija kitų metų Lietuvos BVP augimo prognozę sumažino nuo 4,7 iki 2,5 proc. Tai didelis pokytis, gerokai sujaukiantis tiek planuojamas valstybės pajamas, tiek išlaidas. Jūsų vertinimu, kokias klaidas padarė Vyriausybė, kad šitaip pasikeitė iki šiol optimistinis šalies ekonomikos raidos planas?
A.K.: Optimizmą išgarina labai sparčiai gilėjanti ekonomikos krizė, kuri veikia visų ES šalių ekonomiką, taip pat ir Lietuvos. Mūsų ekonomika atvira – apie 60 proc. BVP nukreipiama eksportui ir apie 65 proc. viso eksporto patenka į ES. Jau rugsėjį ir spalį pradėjome matyti prastėjančius BVP augimo lūkesčius, ir tai ypač išryškėjo pramonėje. Rodiklių prastėjimo lūžis nuo rugpjūčio matomas ir kitose valstybėse: Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Estijoje ir Latvijoje. Euro zonos problemos nuo Graikijos ir Airijos per keletą pastarųjų mėnesių išplito po visą ES. Spalio pradžioje Seimui teikėme biudžetą su 4,7 proc. BVP augimo prognoze, Europos Komisija prognozavo, kad kitąmet Lietuvos ekonomika augs sparčiausiai tarp ES valstybių, apie 3,5–4 proc., o gruodžio pradžioje paaiškėjo, kad šie planai pernelyg optimistiniai. Visos Europos ekonomikas neigiamai veikia apokaliptinės diskusijos apie euro ateitį.
VEIDAS: Visi Lietuvos gyventojai buvo patikinti, kad nei šiemet, nei kitąmet mokesčiai šalyje didinami nebus. Tačiau dabar konservatoriai planuoja pridėtinės vertės mokestį didinti nuo 21 iki 23 proc. Tad ko vertos visos ankstesnės Jūsų garantijos?
A.K.: Protingi sprendimai yra tie, kurie įtikintų tarptautines rinkas, kad mes galime įgyvendinti protingą ir atsakingą finansų politiką. Pastarieji treji metai šiuo požiūriu buvo labai sudėtingi. Vykdydami atsakingą ir protingą finansų politiką, iš krizės išlipome sparčiau nei kitos ES valstybės. Ir jei ne euro zonos krizė, šiemet būtume turėję sparčiausiai Europoje augančią ekonomiką. Euro zonos krizė paveiks ir mus, todėl turime į ją adekvačiai reaguoti, tęsdami atsakingos finansų politikos trajektoriją. Daugelis Europos valstybių tik dabar ėmėsi to, ką mes darėme 2009, 2010 m., bet daro tai šiek tiek pavėluotai, šiek tiek per lėtai ir jau nebesugebėdamos atgauti tarptautinių rinkų pasitikėjimo.
VEIDAS: Tai vis dėlto ar PVM bus didinamas nuo 21 iki 23 proc.?
A.K.: Mažėjant biudžeto pajamoms ir didėjant deficitui, pirmas klausimas – ar ką nors darome. Mes sakome, kad reikia daryti, ir PVM – tik vienas iš variantų. Tarptautinių rinkų pavyzdys rodo, kad neužtenka pasakyti, jog kažką darysim, reikia realiai veikti ir labai greitai. Nuo mūsų veiksmų priklauso, ar eisime Skandinavijos, Baltijos šalių, ar pasuksime Graikijos, Ispanijos, Italijos keliu.
VEIDAS: Anksčiau Vyriausybė teigė, kad „Snoro“ nacionalizavimas įtakos šalies BVP neturės, dabar jau aiškina, kad turės. Kodėl tie pareiškimai taip dažnai kinta?
A.K.: Nuo pat pradžių sakėme, kad įtaka bus, bet nedidelė. Ekspertų skaičiavimu, gali būti apie 0,1-0,2 proc. BVP. Jei vertintume tiesioginį poveikį Lietuvos ekonomikai ir verslui, iš 60 tūkst. Lietuvoje registruotų įmonių, dėl „Snoro“ bankroto tiesioginių problemų gali patirti apie 30 įmonių.
VEIDAS: Pastarosiomis savaitėmis tiek Vyriausybė, tiek Lietuvos bankas stipriai blaškosi. Iš pradžių teigta, kad „Snorą“ reikės dalinti į dvi dalis, po to nuspręsta skelbti bankrotą. Kas trukdo veikti užtikrintai?
A.K.: Lapkričio 16 d. Lietuvos bankui paskelbus „Snoro“ veiklos moratoriumą ir pasiūlius Vyriausybei nacionalizuoti banką, buvo žinoma tik apie vieną problemą, kad apie 1 mlrd. Lt investuota į neaiškius vertybinius popierius. Vėlesnė laikinojo administratoriaus analizė parodė, kad yra ir daugiau problemų – turto rasta apie 3,4 mlrd. Lt mažiau nei buvo deklaruojama paties „Snoro“ ataskaitose. Pamačius realų vaizdą per pirmąsias kelias dienas iškilo daug klausimų, ar atskyrus gerą banką įmanoma pasiekti, kad jis normaliai veiktų. Todėl ir reikėjo skirti daugiau laiko, kad būtų atlikta kruopštesnė analizė bei išsiaiškinta, kokiu keliu eiti. Pamačius, kad banko išgelbėti nepavyks, apsispręsta dėl bankroto. To nelaikyčiau blaškymusi, bet geresniu situacijos išsiaiškinimu.
Iš esmės tai, su kuo susidūrė Lietuvos bankas, – neeilinis atvejis. Jokiose instrukcijose ar Vyriausybės nutarimuose nerasime scenarijaus, kaip reikėtų elgtis. Manau, kad Lietuvos bankas veikė ryžtingai. Šis pavyzdys įrodo, jog bankų priežiūra Lietuvoje vykdoma gerai ir ja galime pasitikėti.
VEIDAS: Ar nesibaiminate, kad nepasitikėjimo banga bankais nusiris ir į kitus, pirmiausia – mažesnius Lietuvos bankus? Ar galite užtikrinti, kad ir kituose bankuose veikla nevykdoma panašiai kaip buvo vykdoma banke „Snoras“?
A.K.: Manau, kad apsivalymas nuo vienos ligos visą kūną daro sveikesnį. Tai, kad gydytojas, šiuo atveju – Lietuvos banko vadovybė – parodė, jog gali veikti ryžtingai, efektyviai ir autoritetingai, leidžia su didesniu pasitikėjimu žvelgti į visą Lietuvos bankinę sistemą.
VEIDAS: Finansų ministrė Ingrida Šimonytė garantavo, kad iki Naujųjų metų visi gyventojai ir įmonės atgaus apdraustus indėlius. Jūs irgi galite tai garantuoti?
A.K.: Žmonės tikrai gali ramiai švęsti nebegalvodami apie kokias nors banko problemas. Seime priimtos įstatymų pataisos, kad Finansų ministerija, iždas galėtų paskolinti Indėlių draudimo fondui reikiamą pinigų sumą. Kalbėdami apie indėlių grąžinimą, turėtume aprėpti kiek ilgesnį – šventinį Kalėdų, Naujųjų metų, Trijų Karalių – laikotarpį.
VEIDAS: Kadangi apdraustiems indėliams išmokėti bus naudojamos skolintos lėšos, kiek dėl to padidės biudžeto deficitas?
A.K.: Deficitas dėl to nedidės, nes apdraustų indėlių išmokėjimui padengti pakanka „Snoro“ turto. Pirmuoju etapu stengsimės likvidų turtą parduoti kaip įmanoma greičiau. Jo banke yra daugiau nei reikia išmokėti indėliams. Geriau susiklosčus aplinkybėms ir efektyviai veikiant, pardavus turtą galima gauti ir daugiau nei atskleidžia preliminarūs gana konservatyvūs skaičiavimai. Antrasis turto realizavimo etapas gali užtrukti iki 3-5 metų, nes bus stengiamasi parduoti nelabai likvidų turtą, pavyzdžiui, Kaimanų salose. Bankroto procesą lėtins ir tam tikros teisinės procedūros.
Kitais metais mums reikės skolintis apie 9,4 mlrd. Lt, bet ne dėl „Snoro“, o todėl, kad teks refinansuoti 2005-2006 m. valstybės paskolas. Tam, kad galėtume protingai skolintis, reikia vykdyti protingą finansų politiką.
VEIDAS: Po „Latvijas Krajbank“ žlugimo latviai atvirai išreiškia savo nusivylimą lietuviais. Esą Lietuvos bankas jau sausį ir birželį žinojo apie šlyjančią „Snoro“ padėtį, bet latviams nieko nesakė. Taigi, latvių priekaištai mums visai pagrįsti. Ką darysite, jei latviai pasitrauks iš Visagino atominės elektrinės statybos projekto?
A.K.: Su Latvijos premjeru Valdžiu Dombovskiu praėjome per visas krizės duobes ir nematau, kodėl turėtume nesutarti dėl tolesnės ateities. Kai vienas plėšikas apiplėšia du kaimynus, man visai neaišku, kodėl kaimynai turi susipykti?
Aišku, nesmagu, kai bankai sugriūva, atsiranda daug vidinių, politinių diskusijų, galbūt ieškoma kokių nors pasiteisinimų. Bankų priežiūra ir Lietuvoje, ir Latvijoje yra savarankiška, už ją atsako nacionalinės institucijos. Negaliu įvertinti, kiek efektyviai veikė bankų priežiūra Latvijoje. Lietuvos bankas neprižiūrėjo „Latvijas Krajbank“ veiklos Latvijoje, nes neturi tokios įstatyminės atsakomybės ir galios.
VEIDAS: Per pastatuosius trejus metus Lietuvos santykiai su Lenkija vis blogėja, dabar ir su Latvija. O su Rusija ar Baltarusija irgi negerėja. Kaip tai vertinate ir su kokiomis valstybėmis dabar mūsų santykiai idealūs?
A.K.: Nemanau, kad turėtume vertinti santykius vien tik pagal retoriką ar emocijas. Žvelkime į realius dalykus. Kaip tik pastaruoju metu matau didžiulį proveržį regiono bendradarbiavimo klausimais: tiek Baltijos valstybių, tiek su lenkais, ypač sprendžiant konkrečias strategines problemas. Kuriama bendra Baltijos valstybių elektros rinka, tiesiamos elektros jungtys į Lenkiją, į Suomiją per Estiją ir į Švediją. Tai, kad ES atsirado bendroji energetikos politika, pasiekta trijų Baltijos valstybių ir kaimyninės Lenkijos dėka. Šito nebuvo per pastaruosius 20 metų, nepaisant to, kad ir prezidentai, ir premjerai vieni pas kitus lankydavosi vos ne kas antrą dieną.
VEIDAS: Ar Lietuva vis dar siekia nuo 2014 m. nacionaline valiuta įvesti eurą?
A.K.: Ir šiuos, ir ateinančius metus pagrindinis mūsų tikslas – turėti sveiką, skaidrią, tvarią finansų politiką, su mažiau nei 3 proc. biudžeto deficitu, suvaldytomis valstybės skola ir infliacija. Tai ir yra Mastrichto kriterijų esmė. Mums būtų naudinga įsilieti į sveiką, tvarią, stabilią Europos monetarinę sistemą, turinčią gerą perspektyvą. Norėtųsi mums patiems palinkėti, kad 2014 m. euras toks ir būtų.
VEIDAS: Krizės pradžioje skelbėte, kad būsite investicijų medžiotojas. Į Lietuvą iš tiesų atėjo keletas rimtų užsienio investuotojų, tačiau šiemet vėl duobė. Kodėl?
A.K.: Yra planų, kad ateis naujų investuotojų, bet juos reikia nuolat „medžioti“. Jei mums patiems reikėtų mažiau investuoti į „Lehman brothers“, euro zonos krizių pasekmes, galėtume kur kas geriau įrodyti potencialiems investuotojams savo pranašumus.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. jonasj jonasj rašo:

    VEIDO neobjektyvumas bado akis – “šiemet vėl investicijų duobė”. Nieko sau duobė:

    “Per 2011 metų 3 ketvirčius, FDiMarkets.com duomenimis, į Lietuvą pritrauktas 21 tiesioginių užsienio investicijų projektas. Visų tiesioginių užsienio investicijų projektų Lietuvoje bendra vertė – 1 626,57 mln. litų.”

    http://www.lrv.lt/bylos/veikla/2011_prioritetai_I-III.pdf

  2. HausMap.lt HausMap.lt rašo:

    NEMOKAMAI talpinkite savo skelbimus naujame ir patogiame Nekilnojamo Turto puslapyje HausMap.lt


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...