2011 Sausio 04

Politika

Krizė – A.Kubiliaus sąjungininkė išlaikant postą

veidas.lt

Paradoksalu, bet visų laikų bene labiausiai keikiamam premjerui Andriui Kubiliui gresia išbūti savo poste visą Seimo kadenciją – nematyti, kad kas šiemet norėtų perimti taupymo šūkius skanduojančios Vyriausybės vadovo regalijas.

Nors valdančioji dauguma trapi ir nuolat balansuoja ties svarbiems sprendimams priimti būtinų balsų riba, Seime nematyti rimtai ją norinčios ir galinčios pakeisti opozicijos. Bet Andriui Kubiliui gali grėsti bendražygių bausmė – jei konservatoriai pavasarį triuškinamai pralaimėtų savivaldos rinkimus, vargu ar jis galėtų ir toliau likti partijos vadovu, o netekus šio posto sudėtinga būtų išsilaikyti ir premjero kėdėje.
Tačiau jei šį pavasarį rinkėjų balsas valdantiesiems nebus negailestingas, premjeras bus paliktas vadovauti ir partijai, ir Vyriausybei – taip jis galėtų tapti Lietuvos rekordininku, pirmą kartą išbuvusiu premjero kėdėje nuo vienų iki kitų Seimo rinkimų. Ir padėkoti už tai A.Kubilius galėtų krizei – ne dėl to, kad ją puikiai suvaldė, bet dėl to, kad valdyti ją bet kuriam politikui būtų nedėkingas darbas, ir norinčiųjų stoti vietoj jo paveržti tautai diržų, suprantama, nedaug.

Stebuklų nepademonstravo

Koncerno “MG Baltic” prezidentas Darius Mockus svarsto, kad A.Kubilius nėra beviltiškas Lietuvos premjeras, tačiau ir puikiu Vyriausybės vadovu vienas įtakingiausių šalies verslininkų jo nelaiko. “Vien jo naktinė mokesčių reforma, viską sujaukusi taip, kad ir pačiai Vyriausybei reikėjo po to taisyti klaidas, ko verta”, – nepamiršta jis.
Koncerno vadovas sako, kad finansinės padėties stabilizavimą galima laikyti neabejotinu šio premjero nuopelnu. Antra vertus, tai tebuvusi grėsmingos situacijos suvaldymo užduotis, tegul ir gerai atlikta, tačiau toliau nebuvę konceptualių valstybės valdymo pertvarkymo, socialinės sistemos esminio reformavimo darbų. “Jis valdžią gavo ypač sudėtingu laiku, sunkmetis buvo geras pretekstas iš esmės pertvarkyti socialinės rūpybos sistemą, bet to padaryta nebuvo, apsiribojama pažadais. Taip ir toliau sistemingai artėjame prie situacijos, kai nebeliks mokesčių mokėtojų, o vien tik pašalpų ir išmokų gavėjai”, – dėsto D.Mockus.
Politologas Tomas Janeliūnas taip pat išskiria valstybės finansus – tai sritis, kuria A.Kubilius gali didžiuotis ir laikyti savo pagrindiniu laimėjimu. “Tačiau taip pat ne be išlygų – juk skolinimasis užsienio rinkose yra dvejopas reiškinys, jis padeda susitvarkyti dabar, bet perkelia problemas ateičiai”, – perspėja politologas.
Vienareikšmiškai gerai, pasak jo, galima būtų vertinti nebent per 2010 m. į Lietuvą pritrauktas kelių žinomų užsienio kompanijų investicijas. “Šitos dvi sritys – sėkmingas investicijų pritraukimas, šalies finansinis stabilumas – ir galėtų būti dabartinės valdančiosios koalicijos vėliavos artėjančiuose savivaldos rinkimuose”, – mano pašnekovas.
Jis analizuoja, kad sėkmingai pradėta valstybės tarnybos strateginio valdymo reforma yra rinkėjams sunkiai suprantamas procesas – juo prie balsadėžių nepamojuosi. Švietimo sistemos reforma pradėta, bet ne visos mokymo grandys gali pasigirti gerais rezultatais – vis dar tvyro painiava dėl valstybės finansuojamų universitetų studentų krepšelių, vidurinio mokslo grandis kol kas sulaukia daugiau kritikos nei pagyrimų. Energetikos srityje daug ambicijų dėl naujos atominės elektrinės statybos, dujų sistemos restruktūrizavimo, tačiau procesai čia – ilgai trunkantys, jų tiesioginę naudą piliečiai pajus ne po vienų metų. “O socialinės rūpybos ir sveikatos apsaugos reformos iš esmės net nepradėtos – ir tai labai kenkia valdančiajai koalicijai. Neabejotina, kad šia spraga politiniai oponentai noriai naudosis artėjant rinkimams”, – spėja T.Janeliūnas.
Politologas Vytautas Dumbliauskas ironizuoja, jog dabartinei opozicijai kliuvusi tokia palanki situacija, kad jai dėl nieko nereikia sukti galvos: “Užtenka tingiai stebėti, kaip valdantieji plūkiasi valdydami krizę, ir kartkartėmis nepamiršti jų kritikuoti dėl vargšų žmonių engimo, pensijų mažinimo.”

Opozicija – per silpna

Paklaustas, ar A.Kubilius šiemet išliks premjeru, Seimo Darbo frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys demonstruoja opozicijai priderantį kovingumą: “Neatmetame galimybės, kad interpeliacija premjerui bus pradėta jau pirmąjį šių metų pusmetį.”
Didžiausia premjero nuodėme jis laiko beatodairišką valstybės skolos didinimą. “Mus nuolat ramina, kad valstybės skolos santykis su BVP Lietuvoje vis dar gerokai mažesnis nei daugelyje Europos valstybių, bet pamiršta pridurti, jog ten ekonomiką varo galinga pramonė, o mes priklausomi praktiškai vien nuo paslaugų sektoriaus, mums susitvarkyti bus daug sunkiau. Kiekvienas A.Kubiliaus pasiskolintas ir pravalgytas milijardas artina Lietuvą prie katastrofos”, – tvirtina politikas.
Jis prognozuoja, kad debesys virš A.Kubiliaus galvos gali susitvenkti metų viduryje, jeigu jam tektų ateiti į Seimą taisyti 2011 m. biudžeto. “Vyriausybė leido sau paišdykauti ir pateikė praktiškai neįgyvendinamo biudžeto projektą – utopiškai skamba planai milijardus surinkti iš šešėlio ir ekonomikos augimo”, – tvirtina V.Gapšys.
Jo manymu, toks biudžetas valdantiesiems buvo reikalingas, kad apgautų rinkėjus prieš savivaldos rinkimus, o šiems pasibaigus pagrindinį šalies finansinį dokumentą teksią neišvengiamai taisyti. “Va čia A.Kubilius ir yra pats sau pasispendęs spąstus”, – sako opozicijos atstovas.
Tačiau politologas V.Dumbliauskas didelių grėsmių premjero išsilaikymui poste šiais metais nemato. “Opozicijos toks darbas – kritikuoti. Tačiau realiai nematau norinčiųjų dabar perimti A.Kubiliaus naštą. Kas galėtų norėti tapti visų bėdų kaltininku?” – retoriškai klausia analitikas.
T.Janeliūnas taip pat nemato realių pastangų jau dabar perimti valdžią iš dabartinės valdančiosios koalicijos. “Opozicijoje nebręsta ryžtingų revoliucinių valdžios ėmimo nuotaikų. Pirmalaikiai rinkimai vargu ar kam nors būtų reikalingi – jų baigtis sunkiai nuspėjama, o valdžia, kol dar neatsigavusi ekonomika, nėra tokia jau viliojanti”, – mano politologas.
Vienas valdančiųjų atstovų, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis opozicijos ryžto taip pat nesibaimina: “Rinkimai artėja, natūralu, kad kalbų apie interpeliacijas daugėja, opozicinių partijų pasitarimai tankėja. Tačiau opozicija vis dar išlieka fragmentiška, nematau toje pusėje ypatingo noro jau dabar, dar krizei nepasibaigus, perimti valdžią iš mūsų.”
Tuo tarpu V.Gapšys tvirtina, kad valdžią nors iš šiandien galėtų perimti tiek jo atstovaujama Darbo partija, tiek socialdemokratai, tiek “tvarkiečiai”.
V.Dumbliauskui toks scenarijus kol kas neatrodo įtikimas. “Jie rimtai nė nesitaria. Šios trys partijos turi vidinių nesuvestų sąskaitų – prisiminkime, kaip Viktoras Uspaskichas 2006 m. prikiaulino tuometiniam premjerui Algirdui Brazauskui, pasitraukdamas ir sugriaudamas jo Vyriausybę”, – primena politologas.
Jis svarsto, kad labiau tikėtinas yra kitas – A.Kubiliaus kritimo nuo savųjų, o ne nuo priešų rankos. “Jei per savivaldos rinkimus konservatoriai smarkiai pralaimės, galimi įvairūs scenarijai – A.Kubilius tada liktų dėl visko kaltas”, – spėja V.Dumbliauskas.
Tai, kad pavasario rinkimai kelia nerimą dabartiniams valdančiųjų partijų lyderiams, patvirtina ir E.Masiulis: “Savivaldos rinkimai gali smarkiai pakeisti politinę padėtį. Tie, kurie stipriai pralaimės, gali kaltinti dabartinius lyderius ir reikalauti jų asmeninės atsakomybės.”
“Skaudaus pralaimėjimo atveju konservatoriai turėtų kažko imtis. Bandymas nuversti A.Kubilių būtų visai tikėtinas”, – spėja ir T.Janeliūnas. Jis skaičiuoja, kad tokia situacija grėstų ir visišku valdžios praradimu – jau dabar vos ne vos daugumos balsus Seime surenkanti valdančioji koalicija kažin ar sugebėtų patvirtinti naują Vyriausybę.
Tačiau toks scenarijus būtų ne itin palankus ne tik dabar valdžią turinčioms partijoms, bet ir opozicijai. “Jai daug labiau apsimoka dabar nieko nedaryti, valdžios neperiminėti ir ramiai bei oriai laimėti 2012 m. Seimo rinkimus”, – svarsto politologas V.Dumbliauskas.

Schema

A.Kubiliaus Vyriausybės programos pažadai ir tikrovė

Įvykdė
Stabilizavo šalies finansų sistemą
Pritraukė tiesioginių užsienio investicijų
Mažina monopolijų įtaką energetikos srityje
Plėtoja branduolinę energetiką
Pradėjo tiesti “RailBalticą”
Reformavo apskritis

Neįvykdė
Neatlikta viešojo sektoriaus paslaugų esminė reforma
Nepertvarkyta socialinės paramos sistema
Neveikia vieno langelio paslauga piliečiams
Neįgyvendinama daugiabučių renovavimo programa
Neatlikta “Lietuvos geležinkelių” restruktūrizacija
Nebaigtas žemės grąžinimas ir privatizavimas

Šaltinis: Vyriausybės programa

Boxas

Lietuvos premjerai ir jų kadencijos
Premjeras    Metai    Kadencijos trukmė
Algirdas Mykolas Brazauskas    2001–2006    4 m. 11 mėn.
Adolfas Šleževičius    1993–1996    2 m. 11 mėn.
Gediminas Kirkilas    2006–2008    2 m. 5 mėn.
Gediminas Vagnorius    1996–1999    2 m. 5 mėn.
Andrius Kubilius    2008–dabar    2 metai
Gediminas Vagnorius    1991–1992    1 m. 6 mėn.
Andrius Kubilius    1999–2000    1 m.
Kazimiera Prunskienė    1990–1991    9 mėn.
Mindaugas Stankevičius    1996    9 mėn.
Rolandas Paksas    2000–2001    8 mėn.
Rolandas Paksas    1999    5 mėn.
Aleksandras Abišala    1992    4 mėn.
Bronislovas Lubys    1992–1993    3,5 mėn.
Albertas Šimėnas    1991    3 d.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. t t rašo:

    nepelnytai keikiamas, todel tikiuosi, kad isbus visa kadencija ir bus perrinktas antrai.
    Is visu buvusiu premjeru tai geriausias premjeras.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...