2011 Birželio 16

A. F. Rasmusenas ragina europiečius padidinti išlaidas gynybai

BNS

REUTERS

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) paragino Šiaurės Atlanto aljanso narius Europoje išleisti daugiau lėšų gynybai.

Tai jis pareiškė Britanijos visuomeniniam transliuotojui BBC ir britų dienraščiui “The Guardian”.

“Prieš dešimt metų JAV teko beveik 50 proc. bendro NATO investavimo į karinę sritį dalies. Dabar JAV dalį sudaro 75 procentai”, – pabrėžė jis.

NATO generalinio sekretorias nuomone, toks “augantis ekonominis atotrūkis” gali privesti prie “technologinio atotrūkio” tarp Europos ir JAV karinių pajėgų.

“Amerikiečiai kuria vis šiuolaikiškesnes karines technologijas ir įrangą, o europiečiai atsilieka. Ilgainiui bus sunku bendradarbiauti net tuo atveju, jei bus valia bendradarbiauti”, – “The Guardian” sakė A. F. Rasmussenas.

“Ilgalaikėje perspektyvoje tai gali susilpninti mūsų aljansą”, – pridūrė jis.

Pasak A. F. Rasmusseno, NATO buvimo būtinybė dabar didesnė nei kada nors anksčiau, todėl Europos šalys turi “prisiimti atsakomybę” už organizacijos ateitį.

Jo išsakytos mintys susišaukia su JAV gynybos sekretoriaus Roberto Gateso (Roberto Geitso), kuris praėjusią savaitę kritikavo Europos šalis už nepakankamą gynybos biudžetų finansavimą, kalba.

R.Gatesas pažymėjo, kad tik keturios Europos šalys išleidžia gynybos poreikiams daugiau nei 2 proc. BVP – Prancūzija, Didžioji Britanija, Graikija ir Albanija.

“Jeigu dabartinė Europos gynybos biudžetų mažėjimo tendencija nebus sustabdyta ir peržiūrėta, ateityje Amerikos politikai, kuriems, ne taip, kaip man, Šaltasis karas nebuvo jų asmenybę formavusiu patyrimu, gali nuspręsti, kad NATO rezultatai neverti sąnaudų”, – savo kalboje sakė R. Gatesas.

Pentagono vadovo nuomone, NATO problemas vaizdingiausia iliustruoja karinė operacija Libijoje. Iš viso per 11 savaičių nuo operacijos prieš silpną ir prastai ginkluotą Kadhafi (Kadafio) armiją pradžios Šiaurės Atlanto aljansas pajuto šaudmenų stygių, kuriuos tenka vežti iš JAV.

Interviu BBC A. F. Rasmussenas pareiškė, kad jis supranta JAV gynybos sekretoriaus nuogąstavimus.

“Mums būtinos investicijos, kad galėtume būti kovingi”, – sakė NATO vadovas, pridurdamas, kad pastatyta ant kortos ne tik pačios organizacijos ateitis.

“Kad Europa vaidintų svarbų vaidmenį tarptautinėje arenoje ateityje ir dalyvautų tarptautinėse misijose saugumui palaikyti, jai būtinas didelis karinis potencialas, o tam reikia išlaikyti investicijas gynybai atitinkamu lygiu”, – sakė NATO generalinis sekretorius.

A. F. Rasmusseno teigimu, priešraketinė gynyba kaip ilgalaikis projektas ateityje gali sustiprinti transatlantinius ryšius NATO viduje.

Tačiau, pasak BBC korespondento gynybos klausimais Jonathano Marcuso (Džonatano Markuso), pačiame projekte slypi pavojus: jeigu sąjungininkai Europoje neprisidės dideliu indėliu prie šio projekto, gali atsitikti taip, kad priešraketinė gynyba taps JAV mokesčių mokėtojų lėšų išleidimo europiečių, kurie patys to daryti nenori, saugumo užtikrinimo pavyzdžiu.

Be to, tarp NATO ir Rusijos tebėra nesutarimų dėl PRG sistemos dislokavimo Europoje.

Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas vėl pasiūlė Vakarams pagalvoti apie galimybę kurti bendrą priešraketinės gynybos sistemą Europoje. Antraip, sakė jis, gali tekti sugrįžti į Šaltojo karo laikus. Panašiai pareiškė ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...