2012 Sausio 12

Įmonės, daugiausiai samdžiusios per sunkmetį

veidas.lt


Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje daugiausiai darbuotojų samdė prekybos tinklai, tekstilės, transporto bendrovės ir maitinimo įstaigos.

Nuo 2009 m. Lietuvos ekonomikoje įsivyravo gerų žinių badas, o pesimistinę nuotaiką kurstė didžiulis nedarbas. Tačiau kai kurios Lietuvos įmonės net sunkmečiu gyvino darbo rinką ir skleidė daugiau gerų žinių už kitas. „Veidas“ domėjosi, kurios šalies bendrovės per pastaruosius trejus metus samdė daugiausiai darbuotojų.

Samdė pirmieji išsiveržę iš krizės

„Veido“ prašymu Lietuvos darbo birža sudarė sąrašą įmonių, kurios nuo 2009 m. iki 2011 m. rudens įregistravo daugiausiai laisvų neterminuoto darbo vietų. Sąrašo viršuje – prekybos tinklai, kurie yra didžiausi šalies darbdaviai. Per beveik trejus metus „Maxima LT“ užregistravo 2526 laisvas darbo vietas, „Palink“ – 2011, „Norfos mažmena“ – 971, „Senukų“ prekybos centras – 596, „Makveža“ – 499, „Rimi Lietuva“ – 469. Šių prekybos tinklų plėtra sunkmečiu sulėtėjo, tačiau nesustojo, tad naujų darbuotojų įmonės ieškojo ir atidarydamos naujas parduotuves, ir dėl darbuotojų kaitos.
Labiau netikėti sąrašo dalyviai – pasaulinių prekių ženklų atstovams produkciją tiekiančios siuvimo bendrovės „Lelija“ ir „Visatex“, atitinkamai užregistravusios 1039 ir 929 laisvas darbo vietas. Nors paprastai siuvimo sektoriaus kuriamos darbo vietos nėra gerai mokamos, jos svarbios socialiniu požiūriu, nes įdarbinami žmonės provincijoje.
Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas Linas Lasiauskas tvirtina, kad šios didžiosios siuvimo bendrovės rodo bendrą viso sektoriaus tendenciją. „Siuvimo sektoriuje gamyba ir užsakymai iš Azijos šalių grįžo į Europą. Užsakymų iš tradicinių partnerių ES šalyse daugėjo, o jiems įvykdyti 2010–2011 m. reikėjo daugiau darbuotojų. Būtų buvę įmanoma ir daugiau žmonių priimti, ir didesnius užsakymus įvykdyti, bet susiduriama su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu“, – plėtros kliūtį mini L.Lasiauskas.
ES įmonės, sunkiai galėdamos sunkmečiu prognozuoti vartotojų poreikius, norėjo dirbti lanksčiau – greičiau gauti produkciją, užsisakyti mažesnius drabužių kiekius, planuoti trumpesnį laikotarpį, tad vėl atsigręžė į partnerius Rytų Europoje. L.Lasiausko manymu, šiai tendencijai įtakos turėjo ir pasikeitusi trečiųjų šalių politika – Kinija prieš trejetą metų radikaliai pakeitė savo ekonomikos plėtros politiką iš eksporto skatinimo į vidaus vartojimo skatinimą ir panaikino subsidijas eksportuotojams, kurios iškreipdavo tarptautinę rinką.
Kitas sektorius, gausiai samdęs Lietuvai sunkiu metu, – transporto. Į daugiausiai darbo vietų įregistravusių įmonių 30-uką patenka šešios transporto įmonės, o šimtuke jų dar daugiau. Personalo paieškos, atrankos ir konsultacijų bendrovės „Alliance for recruitment“ vystymosi direktorius Andrius Francas nesistebi, kad transporto, logistikos ir sandėliavimo bendrovė „Girteka“ atsiduria net trečioje sąrašo vietoje, – tai didžiausią sunkvežimių parką turinti bendrovė, diversifikavusi savo riziką. „Logistikos sritis labai greitai atsigavo po krizės, nes tai konkurencingas sektorius – visos paslaugos teikiamos Europos mastu. Lietuva turi išsikovojusi  krovinių gabenimo rinkos dalį iš Europos šalių į Rytus“, – komentuoja A.Francas.
Tarptautinių pervežimų bendrovės „Hegelmann transporte“ direktorius Tomas Jurgelevičius paaiškino, kad jų įmonė 2009–2011 m. ieškojo naujų klientų, gavo daugiau užsakymų, tad didino ir automobilių, ir darbuotojų skaičių. Per trejus metus įmonė ieškojo 421 darbuotojo, o prieš kelerius metus turėjusi 40 vilkikų, dabar turi šimtą. Beje, nors Lietuvoje bedarbių daugiau nei 200 tūkst., šimtų darbuotojų ieškojusiai „Hegelmann transporte“ įmonei čia nepavyko apsirūpinti darbo jėga. Šiuo metu įmonės vilkikus vairuoja ir baltarusiai, ukrainiečiai, rusai, gruzinai. „Su darbo birža net darbo muges rengėme, bet žmonių nesusirinkdavo. Lietuvoje buvo 300 tūkst. bedarbių, bet tarp jų nebuvo tarptautinio pervežimo vairuotojų“, – paradoksą išryškina T.Jurgelevičius.
A.Francas atkreipia dėmesį, kad iš statybų sektoriaus į sąrašą pateko dvi didžiosios įmonės – Panevėžio statybos trestas ir „Vėtrūna“, laimėjusios didelius valstybinius sporto ir pramogų arenų statybos projektus. Kadangi juos reikėjo įgyvendinti greitai ir baigti 2011 m., įmonės samdė naujų darbuotojų. O valstybinių užsakymų neturėjusios statybos įmonės vis dar gyveno susispaudusios ir darbuotojų neieškojo.
Beje, nors sąraše matomos įmonės daugiausia samdė žemos kvalifikacijos darbuotojus, į šimtuką patenka ir keletas aukštųjų technologijų bendrovių, tokių kaip „Teltonika“ (užregistravo 273 naujas darbo vietas) ar „Intersurgical“ (236).

Nauja niša – valymo paslaugos

Daugiausiai samdžiusių bendrovių sąrašas nurodo ir naujus, sparčiai augančius verslus. Naujai besikuriantis sektorius Lietuvoje – valymo paslaugos. Į sąrašą pateko net dvi tokios įmonės – „Ainava“ ir „Corpus A“. „Lietuvoje pirkti valymo paslaugas iš išorės yra nauja tendencija, kurią įmonės sparčiai perima. Apskritai Lietuvos įmonės netiesiogines funkcijas perkelia išoriniam tiekėjui, tad atsirado paslaugų nišos įmonėms, teikiančioms valymo, IT paslaugų ir kompiuterių priežiūros, buhalterines ir finansines paslaugas“, – pastebi A.Francas.
Valymo paslaugų poreikį taip pat pajuto Klaipėdos bendrovės „Eurotela“ direktorius Nerijus Briedis. Nors įmonės pagrindinė veikla – apklausų atlikimas,  prieš porą metų pamačiusi apylaisvę nišą bendrovė pradėjo teikti valymo paslaugas. 2006 m. pradėjusi veiklą nuo keturių žmonių, 2010–2011 m. „Eurotela“ stipriai plėtėsi ir šiuo metu apklausoms atlikti yra įdarbinusi apie šimtą, o valymo paslaugoms teikti – per du šimtus žmonių.
Beje, ši įmonė iš kitų išsiskiria tuo, kad samdo tik neįgaliuosius. N.Briedis teigia, kad anksčiau pats dirbo skambučių centre, o nusprendęs kurti savo verslą mąstė, kaip sumažinti didelę darbuotojų kaitą tokio tipo įmonėje. „Apie tai mąstydamas važiavau keliu ir staiga mane pralenkė automobilis su neįgaliojo ženkliuku. Tada toptelėjo, kad galiu priimti žmones su negalia, nes jie lojalesni“, – kaip sugalvojo įmonės koncepciją, atskleidžia N.Briedis.

„Vičiūnų“ restoranų grupė apsukų nemažins

Maitinimo sektorius – reikalaujantis itin daug darbuotojų, o labiausiai sunkmečiu plėtėsi „Vičiūnų“ restoranų grupė ir „Kretingos maistas“. „Vičiūnų“ restoranų grupės direktorius Gediminas Balnis tvirtina, kad įmonė paaugo dvigubai – 2009 m. apyvarta siekė 25 mln. Lt, o 2011 m. – 53 mln. Lt, restoranų pagausėjo nuo 25 iki 37, padvigubėjo ir darbuotojų skaičius. Be to, anksčiau įmonė veikė su „Katpėdėlės“ prekės ženklu, o dabar plečiasi su penkiais prekių ženklais, iš kurių trys nauji – „Charlie pizza“, „Charlie Kids“ ir „La Crepe“.
„Šiais metais vėl pranašaujama krizė, tad mes ir vėl sparčiai plėsimės. Atidarysime ne mažiau kaip dešimt restoranų, iš jų penkis pirmąjį ketvirtį“, – ambicingus planus dėsto G.Balnis. Didžiausia „Vičiūnų“ restoranų grupės plėtra šiemet vyks Vilniuje, planuojama sukurti iki 400 naujų darbo vietų.
Darbo biržos skaičiavimais, 2009–2011 m. „Vičiūnų“ restoranų grupė sukūrė 455 darbo vietas, tačiau G.Balnis mano, kad pridėjus ir rudenį atidarytus restoranus jų bus per 500. „Mes jau pradėjome rinkti darbuotojus naujiems restoranams, nes po mėnesio restoraną atidarysime Vokiečių gatvėje, po kelių mėnesių – Gedimino prospekte. O naujausio sandorio metu nusipirkome vieną seniausių restoranų – „Pilies menę“ Vilniuje valdančią bendrovę „Gairė“ su darbuotojais“, – pasakoja G.Balnis.

Į 2012-uosius žvelgia atsargiai

Tiesa, ne visų 2009–2011 m. daugiausiai samdžiusių įmonių atstovai nusiteikę taip optimistiškai kaip „Vičiūnų“ restoranų grupės vadovas. Dauguma jų abejoja, ar pavyks tokius pat plėtros tempus išlaikyti ir 2012 m. L.Lasiausko nuomone, dėl ES rinkas apėmusio sąstingio naujų darbo vietų kūrimas siuvimo įmonėse šiemet nebus toks spartus kaip 2011 m.
„Hegelmann transporte“ vadovas T.Jurgelevičius taip pat prognozuoja mažesnę plėtrą. Įmonė daugiausia veža vaisius, o dėl šiltos žiemos vaisių paklausa, taigi ir įmonės apsukos, sumažėjusios.
Šiemet nežadamas ir vidaus vartojimo atsigavimas, tad prekybos tinklų plėtra turėtų būti vangi. Situacija nebent pagyvins planuojamas naujo prekybos centro „Lidl“ įžengimas į Lietuvos rinką.
A.Francas pagyvėjimo darbo rinkoje šiemet laukia iš naujų investuotojų. Pasak jo, šiais metais dvi skandinaviško kapitalo bendrovės Vilniuje ir Kaune įkurs po vieną finansinių paslaugų centrą. Nors planuojami nedideli centrai – kiekvienas iki 50 darbuotojų, jų įkūrimas bus geras ženklas potencialiems investuotojams, kad iš Lietuvos finansines paslaugas galima teikti visoje Europoje. „Šiemet ieškosime darbuotojų, kurie turi finansų, buhalterinės apskaitos žinių ir kalba mūsų regiono kalbomis – skandinavų, vokiečių, lenkų, estų“, – kam šiemet įsidarbinti bus daugiau galimybių, užsiminė A.Francas.

Darbo rinkos ekspertas A.Francas: „Šiemet skandinavai Vilniuje ir Kaune įkurs po naują finansinių paslaugų centrą.“

Įmonės, daugiausiai įregistravusios laisvų darbo vietų 2009–2011 m.

Įmonė    Laisvos darbo vietos

1. „Maxima LT“    2526
2. „Palink“    2011
3. „Girteka“    1066
4. „Lelija“    1039
5. „Norfos mažmena“    971
6. „Visatex“    929
7. „Ainava“    829
8. „Eurotela“    802
9. „Rivona“    723
10. „Senukų“ prekybos centras    596
11. „Mažeikių lyra“    593
12. „Makveža“    499
13. „Corpus A“    489
14. Panevėžio statybos trestas    483
15. „Rimi Lietuva“    469
16. „Vėtrūna“    465
17. „Vičiūnų“ restoranų grupė    455
18. „Kretingos maistas“    449
19. „Sitra LT“    435
20. „Hegelmann transporte“    421
21. „Transmėja“    409
22. „Konsolė“    397
23. Lietuvos paštas    382
24. „Transtira“    375
25. „Vičiūnai ir partneriai“    356
26. „Vakonda Group“    352
27. „Green logistics“    349
28. „Grūstė“    343
29. „Švaistūnas“    341
30. „Norvelita“    340

Šaltinis: Lietuvos darbo birža
Pastaba: įregistruotos neterminuoto darbo vietos iki 2011 m. rudens.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...