Praėjusią savaitę energetikos ministras Arvydas Sekmokas pranešė, kad penkios užsienio bendrovės, esą atitinkančios atrankos kriterijus, atsiuntė atsiliepimus dėl dalyvavimo Visagino atominės elektrinės statybos projekte. Nors visų bendrovių atstovai jau buvo atvykę apžiūrėti būsimos statybų aikštelės, potencialių investuotojų kompanijų pavadinimai dar neskelbiami, nes su jais pasirašytos konfidencialumo sutartys.

Buvęs pirmasis Lietuvos energetikos ministras Leonas Ašmantas stebisi, kad iš derybų daroma paslaptis. Vasarį Energetikos ministerija skelbė, kad po viešo konkurso iš 25 bendrovių, susidomėjusių elektrinės statyba, komisija atrinko penkias. Iš jų iki metų pabaigos turės būti išrinkta viena, turinti tokio pobūdžio branduolinės energetikos projektų įgyvendinimo patirties. Jai turėtų atitekti ne mažiau kaip 51 proc. jėgainės akcijų. Tačiau galutinį sprendimą turės priimti Seimas.

A.Sekmokas sakė, kad visų penkių bendrovių vertinimu, tai labai sudėtingas projektas, todėl jos pageidauja sužinoti daugiau projekto detalių. Tarkime, kokia dalis projekte atiteks Lietuvai. Anksčiau buvo skelbta, kad ji turėtų sudaryti 34 proc. Taip pat vis dar tariamasi su Estija, Latvija ir Lenkija, kokia dalimi jos dalyvautų projekte. Energetikos ministerijai ruošiant namų darbus, teks atsakyti ir į klausimus apie galimą riziką bei projekto atsipirkimą. Skelbiama, kad visa statyba gali kainuoti apie 17 mlrd. Lt.

L.Ašmanto nuomone, rinktis galima tik iš tų kompanijų, kurios turi savo technologijas ir galėtų statyti savo reaktorius. “Jeigu tarp tų penkių tokių nėra, tada viskas papildomai kainuos ir pelno uždirbs tie, kurie turi technologijas”, – sakė buvęs ministras.

Lietuvai prognozuoja, kad Visagino atominė elektrinė ims veikti 2018–2020 m., o šiek tiek anksčiau gali pradėti veikti Baltarusijos Astravo ir Kaliningrado srities Niemano branduolinės elektrinės. Abi jos gali tapti mūsų elektrinės konkurentėmis. Pasak L.Ašmanto, tikėtina, kad greičiau pastatys baltarusiai, nes šios elektrinės reikia energetinei sistemai dėl didesnio jos patikimumo. “Tai, kad nepakvietėme Baltarusijos į savo projektą, mūsų pačių bėda”, – mano L.Ašmantas.

Lietuvos energetikos instituto direktoriaus prof. Eugenijaus Ušpuro įsitikinimu, vien tai, kad Astrave jau pradėti statyti namai būsimos elektrinės statybininkams, o Niemane įkasta kapsulė, liudijanti darbų pradžią, dar nereiškia, kad ten elektrinės bus pastatytos greičiau nei Lietuvoje.