2010 Gruodžio 22

Politika

ES tęs diskusijas dėl komunistinių režimų nusikaltimų vertinimo

veidas.lt

Europos Sąjungoje (ES) tęsis diskusijos dėl Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių noro vienodais kriterijais vertinti nacistinių ir komunistinių režimų nusikaltimus, trečiadienį sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Jis pareiškė, kad šešių Rytų ir Vidurio Europos šalių ministrų laiškas Europos Komisijai dėl komunistinių režimų nusikaltimų kriminalizavimo pasiekė tikslą, nors Komisija pasiūlymą kol kas įvertino skeptiškai.

Užsienio reikalų ministro aiškinimu, svarbiausias pasiekimas – jog ši tema Europos Komisijoje toliau bus diskutuojama. A.Ažubalis pabrėžė, jog Vokietijai siekti nacizmo nusikaltimų kriminalizavimo Bendrijos mastu prireikė šešerių metų.

“Svarbiausias dalykas yra tai, kad Komisija toliau tęs šio klausimo svarstymą, tai pagrindinis dalykais, ko mes ir siekėme, kad šis klausimas nebūtų uždarytas šiais metais. Nes galėjo atsitikti taip, kad Komisija, pasiremdama raportu, galėjo uždaryt šį klausimą”, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė A.Ažubalis.

“Aš tikrai galiu džiūgauti ir galiu drąsiai pasakyt visiems, kad šitas laiškas pasiekė savo tikslą, klausimas nebus uždarytas, toliau bus nagrinėjamas. Laiško tikslas šešių ministrų buvo tas, kad atkreiptų Komisijos dėmesį, kad šis klausimas yra labai sudėtingas, reikalaujantis labai rimto Komisijos dėmesio, ir mes to susilaukėm”, – pridūrė ministras.

Britų dienraštis “Guardian” pranešė, jog Europos Komisija atmetė Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių pasiūlymą numatyti bausmes už komunistinių režimų nusikaltimų neigimą.

“Dėl to nėra konsensuso. Skirtingų valstybių narių požiūris labai skiriasi”, – laikraščiui sakė teisingumo eurokomisarės atstovas Matthew Newmanas (Metju Niumanas).

“Šiuo metu nėra sąlygų teisėkūros iniciatyvai. Komisija ir toliau analizuos šį klausimą”, – teigė pareigūnas.

Lietuva ir dar penkios Vidurio bei Rytų Europos valstybės šį mėnesį paragino Europos Komisiją (EK) tinkamai įvertinti totalitarinius režimus, siekdamos tinkamo dėmesio ir komunistinio režimo nusikaltimams.

“Teisingumo principas turėtų užtikrinti teisingą kiekvieno totalitarinio režimo aukų traktavimą”, – sakoma teisingumo eurokomisarei Viviane Reding (Vivjanai Reding) adresuotame laiške, kurio kopiją gavo BNS naujienų agentūra.

Šeši ministrai laiške išsakė viltį, kad Europos Komisija imsis tolesnių žingsnių, “įskaitant galimą teisinę iniciatyvą kriminalizuoti totalitarinių nusikaltimų prieš asmenų grupes, apibrėžtas pagal socialinį statusą ar politinius įsitikinimus, teisinimą, neigimą ar šiurkštų menkinimą”.

Laišką pasirašė Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Latvijos, Rumunijos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrai. Jis paskelbtas laukiant Europos Komisijos išvadų dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu ir atitinkamo teisinio instrumento, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Laišką inicijavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras A.Ažubalis anksčiau BNS sakė, kad dalyje Europos dar nėra tinkamai suvokiami komunistinio režimo nusikaltimai.

“Visi žino apie nacizmo nusikaltimus, o apie totalitarinio komunistinio režimo nusikaltimus žino tik dalis Europos”, -sakė ministras.

Lietuvos pareigūnai sako, kad sovietinės okupacijos pradžioje Lietuva prarado 780 tūkst. žmonių – daugiau nei 440 tūkst. paliko šalį ar buvo repatrijuoti, 275 tūkst. buvo išvežti į gulagą ar tremtį, žuvo per 20 tūkst. pasipriešinimo kovotojų, dar 25 tūkst. žuvo fronte.

Naciai ir jų kolaborantai Lietuvoje nužudė daugiau nei 200 tūkst. žydų.

“Tai, ką jie darė, buvo siaubinga, bet komunistiniai režimai nebuvo nukreipti prieš tautines mažumas”, – sakė Europos Komisijos atstovas M.Newmanas.

Lietuva šią vasarą priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios numato, kad iki dvejų metų laisvės atėmimo bausme galima bausti tuos, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvą, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems Lietuvoje ar prieš Lietuvos gyventojus genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui, karo nusikaltimams, taip pat šiuos nusikaltimus neigė ar šiurkščiai menkino.

Be to, baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir tuos, kas pritarė 1990-1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų sunkiems nusikaltimams, taip pat juos neigė ir šiurkščiai menkino.

Europos valstybės atsakomybę už itin sunkių nusikaltimų neigimą ar menkinimą reglamentuoja įvairiai. Čekija, Lenkija numato baudžiamąją atsakomybę už pritarimą ir nacių, ir sovietų režimų įvykdytiems genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą.

Austrija, Belgija, Slovakija, Vokietija, Prancūzija numato baudžiamąją atsakomybę už pritarimą nacių įvykdytiems genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą. Minėtos valstybės ir Ispanija, Portugalija, Liuksemburgas, Rumunija, Šveicarija kriminalizavo pritarimą kitiems panašiems nusikaltimams, nekonkretizuojant jų vykdytojų, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą. Prancūzija išplėtė įstatymų taikymą armėnų genocido atžvilgiu.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Jurgis Jurgis rašo:

    Europos funkcionieriai netiki komunizmo nusikaltimais. Diskutuojama jau 50 metų… xe,xe.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...