“Veidas”: Kodėl šildymo kainos skirtinguose Lietuvos rajonuose skiriasi net ne procentais, o kartais?

D.K.: Taip, kaina skiriasi iki dviejų kartų. Ji susideda iš kelių dalių. Pirmoji yra naudojamo kuro kaina – ji lemia iki 70 proc. vartotojus pasiekiančios šilumos kainos. Aišku, kad ji mažesnė tuose rajonuose, kurie degina atsinaujinančius ar kitiems ūkio subjektams atliekančius išteklius. Be to, kaina priklauso nuo šilumos tiekėjo dydžio – kuo daugiau jis tiekia kilovatvalandžių, tuo kiekviena jų vartotojui kainuoja mažiau. Šiuo požiūriu labiausiai pasisekė tiems rajonams, kuriuose yra daug stambių pramonės objektų.

Trečioji kainos dedamoji – investicijų pobūdis. Pavyzdžiui, šilumos nuostolių trasose dalis svyruoja tarp 11 ir 27 proc., o juk už juos irgi moka vartotojai. Be to, kainoje atsispindi ir tai, iš kur buvo imami pinigai investicijoms – aišku, kad geriausia ten, kur naudojamos Europos struktūrinės paramos lėšos. Įtakos turi ir investicijų laikas – mažiau tenka mokėti tiems gyventojams, kurių rajonuose į šilumos ūkio modernizavimą investuota prieš daugiau metų.

“Veidas”: Akivaizdu, kad klaidingi savivaldos politikų sprendimai iš esmės nulemia šilumos kainą. Kas turėtų atsakyti už tai, kad kai kuriuose rajonuose žmonės priversti mokėti tokias dideles sąskaitas?

D.K.: Iš tiesų lemiamus su šilumos ūkiu susijusius sprendimus visada priima savivaldybių tarybos. Net jei šilumos ūkis koncesijos pagrindu išnuomotas privačioms bendrovėms, visi svarbiausi sprendimai tvirtinami tarybos posėdžiuose. Tik gavę tarybos pritarimą šilumos ūkio administratoriai ateina pas mus, ir mes pagal patvirtintus žinynus ir katalogus vertiname, ar pasirinktų investicijų kaina atitinka rinkos situaciją. Investicijų suma suderinama ir po to ji negali būti viršijama – gali keistis tik į mažąją pusę.
Nesunku įvertinti, kas, kada ir kokius sprendimus priėmė šilumos ūkių istorijoje. Bet tai jau politinis klausimas.

“Veidas”: Ar buvo Jūsų komisijos sprendimų, kurie prisidėtų prie energetikos paslaugų kainų mažėjimo?

D.K.: Šiemet parengėme teisės aktus, kurie palengvins nepriklausomų, alternatyvių energijos išteklių tiekėjų dalyvavimą šilumos tiekimo sistemoje. Tai skatins atsinaujinančių ir pigesnių išteklių įsiliejimą į rinką. Taip pat patvirtinome elektros biržos priežiūros taisykles, kurios padės išvengti tiekėjų manipuliacijų kainomis. Praėjusią savaitę bendrovę “Lietuvos energija” ir Elektrėnų elektrinę pripažinome reguliuojamais ūkio subjektais – tai leis jas efektyviau kontroliuoti. Tai strateginiai sprendimai, neleisiantys ateityje kilti kainoms.