Vilkai
Mokslininkai siūlo mažinti vilkų skaičių Lietuvoje
Apie šalies vilkų gausą, daromą žalą, nustatytus jų sumedžiojimo limitus, genetines savybes pastarąjį laiką kyla nemažai diskusijų. Šių gyvūnų populiacijos būklei, jos tendencijoms ir genetiniam grynumui išsiaiškinti Aplinkos ministerijos užsakymu buvo atlikti tyrimai. Juos vykdė Gamtos tyrimų centras.
Kaip sakė ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius, Lietuvoje vilkų populiacija stebima nuo 1934 metų. Dabar šiai rūšiai skiriama ypač daug dėmesio. Minėtieji tyrimai ir šiemet miškininkų atlikta vilkų apskaita rodo, kad šių gyvūnų populiacija šalyje didėja. Šių metų kovą Lietuvoje jų buvo ne mažiau kaip 270. Daugiausia vilkų užregistruota nuolat jų gausa pasižyminčiuose Švenčionių (34) ir Varėnos (27) rajonuose, po dešimt ir daugiau – Jurbarko, Kretingos, Šakių, Šiaulių, Tauragės ir Trakų rajonuose. Padaugėjo atvejų, kai šie gyvūnai gyvena didesnėmis grupėmis. Vilkų visai neužregistruota Ignalinos, Kėdainių, Prienų, Skuodo ir Zarasų rajonuose.
Mokslininkams apibendrinus tyrimo metu surinktą medžiagą paaiškėjo, kad vilkų medžioklė dabar pernelyg ribojama. Kadangi šių gyvūnų gausėja, jie padaro ir daugiau žalos gyvulių augintojams. Pernai tai sukėlė neigiamą visuomenės reakciją. Stabilizuoti optimalų vilkų populiacijos dydį, kaip rekomenduoja mokslininkai, padėtų didesnės sumedžiojimo kvotos ir ilgesni medžioklės terminai. Siūloma per būsimąjį medžioklės sezoną kvotą padidinti iki 50–60 vilkų. Tuose rajonuose, kur jie vasarą ir rudenį padaro daugiausia žalos gyvulių augintojams, mokslininkai pataria šių gyvūnų populiaciją reguliuoti ir ne medžioklės sezono metu – 2011 m. leisti iki sezono pradžios sumedžioti 10 vilkų. Šios priemonės taikytinos tol, kol nusistovės Lietuvai optimalus populiacijos dydis – apie 200 vilkų.
Genetiniai 20 vilkų imties tyrimai parodė, kad mūsų šalyje aptinkami keturių haplotipų (haplotipas – nedalomas genetinės medžiagos darinys, perduodamas palikuonims) vilkai. Plačiausiai paplitę trys iš šių haplotipų yra būdingi grynakraujams vilkams. Šiaurės, Vidurio ir Rytų Lietuvoje tarp vilkų yra paplitę ir du šuns haplotipai, priskiriami dratharų (medžioklinių šunų) veislei. Šie šunų haplotipai nustatyti 8 vilkams iš tirtų 20. Mokslininkai siūlo gerokai sumažinti šuns kraujo turinčių vilkų skaičių didinant sumedžiojimo kvotas tuose rajonuose, kur tokie vilkai yra paplitę.
Komentarai (3)
Komentuoti
Loading ...
Pasirasykit priesh vilku zudyma – http://www.e-peticija.lt/peticija/56/
O yra peticija už vilkų medžiojimą?
Vargšai protelio,jei jums tie vilkai tokie brangus,tai jus veiskit juos namuose,tai kam jum šikint šunis,jeigu tą patį padarys ir vilkai,o be to susipažinsit artimiau,tai gal ir noras praeis su jais draugau,bet viskas bus naturalu,galėsit mėgautis gamta,įvarys to adrenalino,kad tik į kelnes betilptų.Gal paprasti žmogeliai to ir nesupranta,juk ne visiem teko kaimo vargus patirt,bet tie mokslo galvas turinčius ir į vilkus įtikėjusius,tai dalykas paprastas,tegu padengia ukininkam nuostolius ir tada tegu džiaugiasi tais vilkais,o iš medžiotojų reketuot tuos pinigėlius,tai jau žulikų darbas,juk ne medžiotojai juos sugalvojo veist.Čia tik medžiotojų darbas jų skaičiui reguliuot,ne kokių žaliujų ir dar kažkokiais pasivadinusiu gamtos saugotojų,tik kažin zuikelis ar turi tokias apsaugas,tikrai kad,juk jo vargšelio mėsitė valgoma,o galėtų uždraust dešimčiai metų medžioklę,nes dabar jį pamatyt nežinau ar įmanoma.