"Veido" archyvas

G.Balkevičius tiki išpranašavęs A.Valinsko politinės karjeros posūkius

“Dar tada, kai molines galvas Nepriklausomybės aikštėje ridenom, pajutau, kad Arūnas Valinskas ilgai valdžioje neišbus. Neturėjo jis politikams būdingos dramblio odos”, – šiandien konstatuoja kaunietis menininkas Gytautas Balkevičius.

Tačiau į “Veido” redakciją atkulniuoja nešinas nauja solidaus formato A.Valinskui skirta drobe. Ir dar – “Tėvelio šaukštu”, kurį tvirtina seniau žaibiškai “pagrobęs” Nidoje po Brazauskų poros pietų. “Aišku, neišgaliu poilsiauti kurortuose, bet tąsyk kaip tik gyvenau Dailės akademijos daržinėje Purvynėje. Ne, Brazauskai gyveno kitur… Sykį pastebėjau juos kavinėje ir pradėjau tykoti. Dabar Tėvelis, kaip sakoma, jau “padėjo šaukštą”, užtat šio šaukšto man visi pavydi”, – aiškina įdomybių kolekcininkas.

Ar istorinis šaukštas ateityje virs meninės instaliacijos arba koliažo dalimi? “Niekam jo neduodu, visur su savimi nešiojuosi. Gal jums teko lankytis Brazauskų namuose Turniškėse? Ten turbūt yra labai daug šaukštų”, – užuominomis kalba G.Balkevičius.

Ryšiai, pinigai, šlovė

Už tai, kad pernai mitingo prie Kauno savivaldybės metu bandė už 50 centų parduoti paveikslą, kuriame buvo pavaizduoti A.Valinskas ir Andrius Kubilius, dailininką nuvesdino į policiją ir pagrasino už nelegalią prekybą viešoje vietoje skirti 2000 Lt baudą. “O už ką patentą pirksiu, jei mano paveikslų nė už pusę lito niekas neperka? Taip ir sudegė A.Valinskas su A.Kubiliumi Joninių laužo ugnyje”, – prisimena garsiausią savo meno pardavinėjimo istoriją svečias.

Tačiau Gytautas vis tiek šventai tiki, jog kelias į sėkmę grįstas politika, seksu bei religija. Ir, žinoma, viešaisiais bei visokiais kitokiais ryšiais: “Štai nutapė Vilmantas Marcinkevičius Danijos karalius ir iškart tapo elitiniu menininku. Arba Arūnas Žilys, kurio paveikslus filmavo holivudinis “Draugų” serialas ir kuriam už darbus dabar moka po 40 tūkst. Lt, – tokios kainos Lietuvoje dailininką daro įžymybe. Ir Vakaruose menininkai mėgsta pabrėžti, už kiek parduodami jų darbai. Štai Jasperas Joffe iš Anglijos, su kuriuo susirašinėju, dažnai mini, kad jo kūrinys buvo parduotas už 9 tūkst. svarų… O jūs dar klausiat, kodėl tapau politikus, o ne, tarkim, kaimynę Marytę arba Onytę. Menas šiandien – turtingųjų privilegija. Marytė nei Onytė mano paveikslų vis vien nepirks, o štai politikai įsigyti galėtų”, – svarsto pašnekovas.

Palinkėjimai ministrui

Bet tuoj prisimenam Petrinių proga Gytauto nutapytą šventąjį Petrą – su raktais, kaip ir pridera doram dangaus vartų sargui. “Jau du tūkstančius metų visi paišo šv. Petrą. Bet jei vietoj jo nutapyčiau Petrą Auštrevičių – kaip manot, ar po poros tūkstančių metų menotyrininkai, suradę tokį paveikslą, jį atpažintų?” – klausia G.Balkevičius.

Šventųjų, vienuolių ir kunigų pagarbia klasikine maniera Gytautas nutapęs daug. Ir dabar skaitmeniniame fotoaparate kaupia žymių Bažnyčios veikėjų atvaizdus, kad tapydamas galėtų pasitikslinti veido bruožus ar apeiginių drabužių detales. “Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus portretą jau galėčiau bet kurią akimirką nupiešti”, – tvirtina kaunietis.

Gytauto dirbtuvė – Aleksote, bet užaugo jis Šančiuose. Netoliese gyveno ir naujai paskirtas kultūros ministras Arūnas Gelūnas, vėliau dėstęs vaikinui kaligrafiją Dailės akademijoje. “Per egzaminus gavau jo dešimtuką. Geras buvo dėstytojas, bet dabar man dėl jo neramu. Kad nebūtų kaip tiems, kurie jo kandidatūrą pasiūlė: aukštai šoko, žemai krito… Todėl naujai iškeptam ministrui palinkėčiau grįžti į Šančius, susirasti savo seną šaukštą ir saugoti jį, jokiu būdu nepamesti”, – sako politikų vaizduotojas.