Už miegamojo durų: kaip gydantis depresiją nesugriauti intymaus gyvenimo – PR
Lietuvoje žmonės vis dar bijo prisipažinti sergantys depresija. Dar nejaukiau kalbėti apie dėl šios ligos kylančius seksualinius sutrikimus. Tačiau medikai ragina, užuot drovėjusis ar kaltinus save, nebijoti kreiptis pagalbos. Taip, dažnai reikia apsišarvuoti kantrybe, bet visos problemos yra išsprendžiamos. Apie tai kalbamės su psichiatru, seksologu Viktoru Šapurovu.
Akvilė Martinaitytė
– Ką pastebite jūs, kaip praktikuojantis psichiatras: ar Lietuvoje daugėja sergančiųjų depresija? Kokia tai apskritai liga?
– Taip, sergamumas šia liga didėja, tačiau reikia nepamiršti, kad šiuo žodžiu vadinami labai skirtingi dalykai. Pavyzdžiui, yra labai sunkus sutrikimas, gili depresija, kai žmogui pastebimi šizofreniniai simptomai, tai yra haliucinacijos, kliedesiai, kuriuos lydi prislėgta nuotaika, – tokie sutrikimai dažniausiai yra paveldimo pobūdžio. Taip pat yra tiesiog depresinės reakcijos, kylančios kaip reakcija į kokį nors įvykį. Tarp šių dviejų kraštutinių variantų žmogus gali išgyventi depresijos epizodus, kurie vėlgi gali būti įvairaus sunkumo. Taip pat tenka susidurti su vadinamąja distimija, kai žmogus iš esmės yra depresinė asmenybė.
Depresijų būna įvairių – reikia jas atpažinti ir žinoti, kaip kuriuo atveju elgtis. Juk mūsų gyvenime yra daug nerimo, nemažai nusivylimų, kartais per didelio greičio – depresinė reakcija yra viena iš galimų. Su ja konkuruoja agresyvi reakcija, ką mes aiškiai matome visuomenėje. Nagrinėdami depresijos ryšį su psichologiniais išgyvenimais galime vertinti, kad depresija yra agresija, nukreipta į savo vidų, – tam tikra prasme tai susinaikinimo reakcija. Sunkiausiais atvejais tai veda ir į savižudybę. Dažniausiai šios tragedijos pavyksta išvengti, tačiau žmogaus gyvenimo kokybė tikrai nukenčia: jis jaučiasi blogai, nuolat prislėgtas, sutrinka darbingumas, kenčia asmeninis gyvenimas. Tokia savijauta gali tęstis pusmetį, metus, kelerius metus – visą šį ilgą laiką žmogus gyvena kentėdamas.
– Kaip žinoti, kada žmogus tikrai susiduria su depresija, o kada tai tiesiog jo charakteris ar prislėgta nuotaika?
– Ligų klasifikatoriuje yra aiškiai įvardyti kriterijai, kuriuos atpažinę pacientui diagnozuojame depresiją. Depresijos metu žmogus kenčia nuo liūdnos nuotaikos, interesų sumažėjimo ir pasitenkinimo, padidėjusio nuovargio. Dažnai pasitaiko ir kitų simptomų: pablogėjęs dėmesys, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, kaltės ir bevertiškumo idėjos, niūrus ateities vaizdavimas, savęs žalojimo ir savižudybinės idėjos ar veiksmai, sutrikęs ar pailgėjęs miegas, sumažėjęs apetitas. Pasitaiko ir kitų simptomų, kuriuos, kaip ir išvardytus, būtų geriau, kad vertintų psichiatras.
– Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, depresija yra pagrindinė nedarbingumo priežastis. Ar Lietuvoje žmonės išdrįsta prisipažinti, kad susiduria su tokiomis problemomis?
– Mūsų visuomenėje apie tai tikrai neįprasta pasakoti. Apskritai iš sovietinių laikų liko tradicija, toks keistas supratimas, kad tai, ką tu jauti, yra nesvarbu. Jei tavo kūne yra žaizda – svarbu, bet kas tavo galvoje – nesvarbu. Lyg koks antraeilis ar trečiaeilis dalykas, kuriuo rūpintis būtų išpuikimas. Netgi sakoma, kad depresija – ponų liga. Tačiau dirbdamas aš tikrai to nepastebiu.
Labai svarbu apie depresiją ir jos lydimus simptomus kalbėti, nes darbingo amžiaus žmogus susiduria su kita šios problemos puse. Susirgęs jis darbe nebegali atlikti įprastų užduočių, pasipila klaidos, galimi nesutarimai su darbdaviu. Daugelis pacientų nenori imti nedarbingumo pažymos ne tik dėl nepalankių finansinių sąlygų, bet ir dėl tos pačios gėdos bei nenoro, kad darbdavys sužinotų diagnozę. Tačiau problema lieka ir negaunant tinkamos pagalbos liga laikui bėgant tik sunkėja.
– Kas dažniausiai serga depresija: vyrai, moterys, galbūt ši liga būdingesnė tam tikro amžiaus ar profesijos atstovams?
– Labai sunkiais psichoziniais sutrikimais serga apie 1–2 proc. gyventojų – Vakarų Europos stebėjimais, šis skaičius gana stabilus ir nesikeičia apie šimtą metų. Jų dalį sudaro psichozės su depresija. Dažniausiai čia kalbame apie paveldimas ligas, kuriomis serga panašus skaičius vyrų ir moterų. Tačiau kitokių sutrikimų vis daugėja ir maždaug du trečdaliai sergančiųjų yra moterys. Tai lemia įvairios priežastys. Viena jų – moters organizmo ypatybės, kai ciklo metu organizme padaugėjus estrogeno moterys būna labiau linkusios į depresinę nuotaiką. Taip pat jos kenčia, kai neturi galimybės išreikšti savo jausmų. Dar vienas dalykas – vyrai dažniau yra linkę savo psichologines problemas spręsti alkoholiu. Jiems atrodo, kad įsigyti alkoholio yra paprasčiau, nei ieškoti tinkamų vaistų, nes šiems dar reikia gauti receptą, stovėti eilėje ir panašiai. Man atrodo, alkoholio reikėtų bijoti labiau nei vaistų.
Jei kalbama apie amžių, pastebiu, kad dažnai kreipiasi maždaug Kristaus amžiaus žmonės – tarp 30–40 metų. Juos tada ištinka tarsi egzistencinė krizė, jie pasižiūri, ką pasiekė, ir net jei būna pasiekta gana nemažai, kai kuriems atrodo, kad vis dėlto nuėjo ne tuo keliu.
– Dirbate ir seksologu. Ar dažnai pastebite, kad depresiją lydi seksualiniai sutrikimai?
– Jeigu mes kalbame apie gana sunkų arba vidutinį depresijos epizodą, o ne menką depresinį sutrikimą, seksualinės funkcijos sutrikimas pasireiškia labai dažnai. Depresija pati savaime sukelia seksualinių sutrikimų. Tik nedidelė dalis pacientų drįsta apie tai užsiminti, o gydytojai – paklausti: kad ir kaip būtų, ši tema dar gana subtili. Tik 14 proc. depresijos pacientų patys pasisako apie seksualinius sutrikimus. Paklausus šis procentas padidėja iki 58 proc.
– Seksualiniai sutrikimai minimi ir kaip šalutinis antidepresinių vaistų poveikis. Ar tai neatbaido žmonių nuo jų vartojimo?
– Įrodyta, kad dauguma antidepresantų, kurie būtini ligai gydyti, gali pabloginti seksualinę būklę. Tačiau ne visi antidepresantai vienodi. Naujos kartos antidepresantai (pvz., veikiantys į melatonino receptorius) pasižymi visiškai kitokiu poveikiu, veikia dopamino, noradrenalino sistemą ir dėl to ne tik efektyviai mažina depresinę nuotaiką bei nerimą, bet ir neveikia seksualinės funkcijos. Nei fizinė, nei psichinė seksualinė būklė nenukenčia. Tai labai svarbu visaverčiam paciento sveikimui.
Žinoma, sveikstant labai svarbu kiekvieno žmogaus psichologija, jai reikia skirti daug dėmesio, bet taip pat reikia suvokti, kad per pastaruosius dešimtmečius vaistų pramonėje įvyko daugybė pokyčių. Iš pradžių vaistai buvo išskiriami iš žolelių, paskui – kuriami bet kaip, kad tik veiktų, o pastaruosius 20 metų itin daug dėmesio skiriama tam, kad vaisto vartojimas žmogui nesukeltų diskomforto. Taip, lapelyje prie vaisto būna surašyta tiek pašalinių reiškinių, kad paskaičius pačiam baisu pasidaro. Tačiau kai kurie jų pasitaiko vienam iš tūkstančio ar dešimties tūkstančių – surašoma viskas, kas kažkada kažkam vartojant šį vaistą atsitiko. Gal mes vis dar nesame pratę prie tokio atvirumo ir informacijos gausos, todėl tai mus gąsdina.
– Kokių konkrečiai seksualinių sutrikimų gali sukelti depresija?
– Dažniausiai pasitaikantys seksualiniai sutrikimai – pavyzdžiui, moterims gali dingti orgazmai. Apie šią būklę reikia informuoti savo psichiatrą, kad jis galėtų parinkti tokį antidepresantą, kuris neturi įtakos seksualinei sveikatai. Vyrams orgazmai dingsta rečiau, tačiau jiems sutrinka erekcija, gali pailgėti lytinis aktas iki ejakuliacijos.
– Kokie žmonės dažniausiai patiria seksualinių sutrikimų?
– Seksualinių sutrikimų gali patirti bet kokio amžiaus žmonės. Kartais atsitinka taip, kad žmogus neserga depresija, bet jei ištinka seksualiniai sutrikimai, vien dėl to gyventi nenori. Tai būdingiau vyrams, ypač jaunystėje, kai nesėkmes – erekcijos nebuvimą, dingimą ar greitą ejakuliaciją – jie labai ima į širdį. Vyrams seksas – ypač svarbi sritis, parodanti jų kompetencijas, išmanymą, sugebėjimus. Susidūrę su problemomis kai kurie būna labai desperatiški – nebegali bendrauti su moterimis, bandydami susidraugauti, nutraukia santykius, kai tik priartėjama prie intymaus gyvenimo. Moterys dėl lytinio gyvenimo problemų jaudinasi rečiau. Tiesiog priima, kad tai nėra joms svarbi, įdomi sritis. Moterys savo seksualinį instinktą labiau realizuoja gimdydamos vaikus.
– Jei žmogus, kurį laiką vartojęs antidepresantus, nustoja tai daryti, kiek tikėtina, kad vėl atkris?
– Suprantu, kad peršalus užtenka vaistus vartoti savaitę, o susirgus plaučių uždegimu – tris savaites ar mėnesį. Sergant depresija taip neišeina, nes čia ne mikrobas, jo lengvai neatsikratysi – nervų sistema visada su mumis. Todėl pirmą kartą susirgus depresiniu sutrikimu rekomenduojama antidepresantus vartoti maždaug nuo pusmečio iki metų. Jei depresijos epizodai kartojasi – vėl reikia vartoti vaistus metus ar dvejus. Bet jei vaistai yra komfortiški, galima juos vartojant gyventi visiškai visavertį gyvenimą.
– Kai kalbama apie seksualinius sutrikimus, kada medikai juos traktuoja kaip būtent tokius, o kada tai tiesiog natūralus nenoras mylėtis?
– Nenoras mylėtis nelabai priklauso nuo vaistų. Jei žmogus susirgo depresija ir dėl ligos jam dingo noras mylėtis, antidepresinių vaistų skyrimas norą mylėtis grąžina. Tik reikia žinoti, kad jei depresija gana rimta, normalu laukti efekto pradžios ne anksčiau nei po mėnesio, o visiško efekto – kartais ir pusmetį ar ilgiau. Dažniausiai būna, kad kai dėl depresijos atsiradę seksualiniai sutrikimai – orgazmo nebuvimas, noro sumažėjimas, erekcijos sutrikimai – mažėja, lytinis gyvenimas atsikuria, tai yra vienas iš gydymo efektyvumo rodiklių. Tada matome, kad žmogus sveiksta ir jo gyvenimas vėl tampa harmoningas. n
Užs. Nr. BSS2245
Komentarai (2)
Komentuoti
Loading ...
kaip galima susirgti blogu nuotaiku? bloga nuotaika tai tik simptomas kuris sako apie fizines problemas organizme, tai gali but ir lengvas sutrikimai organizme, o gali but ir dydelis, tokie kaip intoksikacijas, infekcijas, galvos trauma, kraujagisliu katastrofa galvoje, vyrskinimo trakto susirgimai, inkstu ligas ir taip toliau. Moksline medicina zino kaip minimum 140 ligu kurie sukelia psichikos sutrikimus, sukelia sizofrenijos simptomus ir depresijos simptomus, ir tai gydyti turi ne psichiatrai, o gydytojai. Psichiatrija tai pseudomokslas, psichiatrai tai ne gydytojai. Gydytojo produktas sveikas zmogus, psichiatro produktas, tai narkomanas pasodintas visam gyvenimui ant psichiatrine bjaurybe, neurotropinius nuodus, tokius kaip neurolpetikai, antidepresantai ir trankvilizatoriai, kurie sukelia dar daugiau problemu ir ligu. Ne papulkit ant psichiatrijos kabliuka.Neuroleptikai lengvina smegenus, mazina pilku lasteliu kieki, daro is zmogaus darzove, ta pati ir antidepresantai, sodina kepenis, sodina sirdi, virskinimo trakta, sukelia agresija, savizudybes, organu ligas, trankvilizatoriai sukelia dydele pripratima ir priklausomybe, jau po 10 – 15 dienu sukelia priklausomybe ir abstinencija, atsisakimo sindroma, lomkes, kaip nuo heroino, barbituratu, metadonu ir taip toliau. Psichiatrines tabletes nieko gydyti negali, laimingesni ir sveikesni zmogu jie nedaro. Lietuvoje svartojima kaip minimum 2 kart daugiau psichotropiniu nei Latvioje per 100.000 tukst gyventoju, o kai kuriu ir 20 kart daugiau. Nes 99% skyria kai to nereikia + skyria vartoti ne tam tikra laikotapri, o visam gyvenimui. Lietuvos alegydytojai sodina visas ant psichiatrines tabletes, taip lengviau, nes gydyti smegenu neuztenka.
Net negalvokit ejti pas psichologus ar psichiatrus, tai parazitai ant betkokios salies biudzeto, psichologai tai psichaitru bendradarbiai, jie taip pat fabrikoja diagnozus, susikalbineja tarpusavije ir taip toliau, is psichiatro kabineto neimanoma iseiti be diagnoza ir tableciu, psichiatrai tai psichotropines legalios narkotos platintojai. Psichiatrija neturi jokiu objketiviu kriteriju statant diagnoza, visi diagnozai statomi subjektviai is lempos, todel ir nuimti toki diagnoza sunku, lietuvoje gi fabrikuojami ne tik neurozai, bet ir sizofrenijos tokias sunkios invalidizuojanti diagnozai, nors istikruju zmogui nera jokiu sizofreniju, tai daroma kad platinti psichiatriniu prparatus, ir/arba tam kad zmogus gautu preparatu kompensavima. Jus isivaizduokit kad lt gydytojai tai aferistai klounai ir parazitai, o psichiatrai tai dar 100 kart daugiau parazitai. Moksline medicina nors irodymu objektiviu turi, psichiatrioje nera jokiu irodymu. Per 200 metu psichiatrai nei vienos zmogaus neisgyde. Visi prepratai yra seni 20 – 60 metu senumo, neuroleptikai, antidepresantai, trankvilizatoriai nieko negali gydyti. Tai jau senai irodyta. Ne papulkit ant psichiatrijos kabliuka, atgal kelio praktiskai nera. Psichiatrai tai legales psichiatrines sintetines narkotos is vaistines platinojai, netikekit psichiatrams, psichiatrai tai profesionali melagiai. Eiti pas psichiatra tai eiti pas savo budeli, pirkti betokiu tableciu vaistineje tai remti savo budelius, farmkompanijas.
Betkokio lietuvos gydytojo tiklsas ko greiciau pastatyti jums psichini diagnoza net ir paprasciausia, ir viskas nuo to laiko jus zmogus su atimtos teises, juridiskai pralaimejas, kai gydytojai nesugeba gydyti, jie bando visokiu budu stumti jus i psichiatrine pragara, taip jie gelbia ne jus o savo reputacija. Visa lietuva bando pasodinti ant sita bjaurybe, sparciai auga psichotropiniu pardavimas, bet tai ne psichu daugeja o idijotu , parazitu baltose chalatose, 70% psichotropines net ne psichiatrai skyria, o seimos gydytojai ir kiti “specialistai”. Trankvilizatorius anglioje gali skyrti tik psichiatrai, o lietuvoje visi kas ne tingi. Turbut nera zmogaus lietuvoje kuriam nebutu siuksles baltose chalatose pasiules vartoti tokia bjaurybe kaip bromazepama (lexotanila) alprazolama (xanax) lorafena ir taip toliau. Gedinga medicina lietuvoje. O viska ka gali papasakoti jums vaistininkai apie situs preparatus, kad tai yra chemija, ir jus priprasit, paprastas zmogus net neisivaziduoja, ka jam bus vartojant situs preparatus, kokie baisios lomkes jo laukia ir taip toliau. Apie tai alegydytojai ir vaistininkai tyli, nes nori parduoti arba tesiog nezino. ot litOFFcams pasiseke su alegydytojais, speciANAListais ir psichoLOCHAIS
) 
D
pavojingu psichotropiniu sarasas kurie sukelia agresija, savizudybes, depresija, nerima, silpnaprotiste, nervu pazeidimus, stipri psichine ir fizine priklausomybe ir abstinencija , lomkes, impotencija
ir taip toliau.
trankvilizatoriai
diazepam ( apaurin, diazepeks, relanium, relium, seduxen,valium, Faustan, Lamra, Stesolid )
bromazepam ( lexotanil, Lectopam, Lexotan, Bromazanil, Durazanil, Gityl, Lexaurin, Normoc, Lexilium )
lorazepam ir lopirazepam ( lorafen , LORANS, Ativan, Valeans, Tavor, Tolid, Somagerol, Laubeel )
alprazolam ( XANAX , XanaxXR, Frontin, alprax, cassadan, helex, zomiren, Esparon, Tafil )
clonazepam ( Klonopin, Rivotril )
clorazepate ( Tranxene, Novo-Clopate, clorazepate dipotassium )
Zolpidem ( ambien, Stilnox, Hypnogen )
Zopiclon ( Somnols, Zopitin, Imovane )
Zaleplon ( sonata )
tofisopam ( grandaxin, Emandaxin, Grandaxin, Seriel )
chlordiazepoxide ( Elenium, Librium, Multum, Radepur )
oxazepam ( tazepam, nozepam, Serax, Adumbran, Azotranquil, durazepam, Mirfudorm, Noctazepam, PRAXITEN )
estazolam ( Estazolam TC, desmethylalprazolam, ProSom, Eurodin
midazolam ( dormicum, Fulsed, Versed )
nitrazepam ( Eunoctin, Radedorm, Berlidorm )
triazolam ( halcion )
Flunitrazepam ( Rohypnol )
Temazepam (Normison, Restoril, Signopam, Euhypnos, Levanxol, Maeva)
medazepam ( Azepamid, Nobrium, Raporan, Ansilan, Mezapam, rudotel )
Buspiron ( Spitomin )
antidepresantai
Fluoxetine ( PROZAC, fluctin, Flux, Magrilan, Sarafem, Fluvanna )
Paroxetine ( PAXIL, SEROXAT, Arketis, Rexetin, Adepress )
Citalopram ( CELEXA, Cipramil, Pram, Ciral, Seropram, Cipram, Sepram)
Escitalopram ( CIPRALEX, Elicea, ESTAN, ESCITIL, Lexapro, Adescilan, Norestal, Sipralex, Sipralexa, Esipram, Seroplex )
Sertraline ( ZOLOFT, Stimuloton ,Asentra, seralina, Aleval )
Mirtazapine ( Remeron, MIRTASTAD, Mirzaten, Esprital )
Tianeptine ( Coaxil, Stablon,Tatinol, Tianeurax, Salymbra )
Duloxetine ( Cymbalta ,Dulasolan, Dulsevia, ONELAR, DuloxetineTeva )
Venlafaxine ( Efexor, Effexor XR, Elify, Lanvexin, Alventa,Viepax )
Desvenlafaxine ( Pristiq, Desfax )
Milnacipran ( Ixel, Savella, Dalcipran, Toledomin )
Trazodone ( Trittico retard ,Trittico AC )
Mianserin ( Depnon, Lantanon, Lerivon , Lumin, Norval, Tolvon )
Agomelatine ( Valdoxan, Melitor, Thymanax )
Vortioxetine ( Brintellix, Trintellix )
Vilazodone ( Viibryd )
Bupropion ( Elontril, Wellbutrin, Zyban)
Atomoxetine ( Strattera )
Maprotiline ( Deprilept, Ludiomil, Psymion)
Fluvoxamine ( Fevarin, Faverin, Floxyfral, Dumyrox, Luvox )
Amitriptyline ( Saroten, Sarotex, Elavil, Endep )
neuroleptikai
Chlorpromazine ( Aminazine, Thorazine, Largactil, Chlor-PZ, Klorazine, Promachlor)
Haloperidol ( Haldol, Senorm, HaloperidolRichter, HaloperidolDecanoate )
Quetiapine ( Seroquel, Ketipinor, Kventiax, Hedonin, SeroquelXR )
Clozapine ( Leponex, Alemoxan, Clozaril )
Olanzapine ( Zyprexa, Zalasta, Lapozan, ZyprexaVelotab, Zolafren, Zolaswift, ZYPADHERA )
Risperidone ( Rispolept, Risperdal, Medorisper, Rispoleptconsta, Aleptolan, Risset, Rispen )
Paliperidone ( Xeplion, Invega )
Cariprazine (Vraylar)
Lurasidone ( Latuda )
Ziprasidone ( Zeldox, Zypsilan, Geodon, Zipwell )
Iloperidone ( Fanapt, Fanapta, Zomaril )
Asenapine ( Saphris, Sycrest )
Lumateperone ( Lumateperon )
Sertindole ( Serdolect, Serlect )
Amisulpride ( Solian, Deniban, Amazeo, Amipride ,Amival, Soltus, Sulpitac, Sulprix, Socian )
Aripiprazole ( Abilify, AbilifyMaintena, Zykalor, Aricogan, Arisppa ,Lemilvo, PAXIFOR )
Brexpiprazole ( Rexulti )
Thioridazin ( Melleril, mellaril, Sonapax, Thioril)
Periciazine ( Neuleptil, Aolept, Apamin, Nemactil, Neulactil, Periciazinum, Propericiazine )
Tiapride ( tiapridal, Italprid, Sereprile, Tialaread, Tiaryl, Tiaprim, Tiaprizal, Sereprid )
Sulpiride ( Eglonyl, Dogmatil, Dolmatil, Espiride, Modal, Prometar, Sulpor )
Flupentixole ( Fluanxol, Depixol)
Chlorprothixene ( TRUXAL, Cloxan, Taractan )
Promazine (Sparine)
Levomepromazin ( Tisercin ,Nozinan, Levoprome, Detenler, Hirnamin, Levotomin, Neurocil )
Zuklopentixole ( Cisordinol, Clopixol, Acuphase, CisordinolAcutard, CisordinolDepot )
Nebuna jokiu depresiju, kaip savarankisku ligu, kaip galima susirgti blogu nuotaiku? labai bloga nuotaika gali buti kaip simptomas nuo realios fizines ligos, o savarankisku depresiju sugalvojo psichiatrai ir farmkompanijas kad pardavineti jums pavojingus antidepresantus, labai jau daug visokiu depresiju jie prisigalvojo, ir tai ne paslaptis. amerikoje neteisingai apgaulinga psichiatrija, ten pagal draudima psichiatrija veikia, tai jie sukure dydele knygele DSM aferisiniu diagnozu, sutrikimu o n eligu, ko daugiau sugalvoja to daugiau pinigu gauna. pagal sita knygele negalima nei juoktis nei verkti, nei tureti daug energijos nei mazai energijos, nei verkti, nei bloga nuotaika tureti, uz sita knygele reikia teisti ir kalejima sodinti, kas ja sukure, ir pastovei pildo su apgaulingais diagnozais, 100% psichiatru kontaktoja su farmkompaijomis kurie pildo sita aferistine kygele pagal kuri ir lietuvos alegydytojai stato diagnozus. tik vadinasi TLK, o ne dsm. DSM ICD TLK knygeles, pagal kuri alegydytojai stato diagnozus, tai aferistines knygele pagal prastumima psichotropine legali sintetine narkota is vaistines i mases. ten yra daugiau nei 400 diagnozu, pagal sitas aferistines knygeles galima betkuriam sveikam zmogui 100 diagnozu prisigalvoti, ne papulkit ant psichiatrijos kabliuka, ypac lietuvoje alegydytojai ir psichaitrai kas antram fabrikuoja diagnozus, mulkina ir pardavineja psichiatrine narkota, kai kuriu preparatu 20 kart daugiau suvatoja nei latvioje. Jeigu jus siuncia pas psichaitrus is skyria psichotropinius 99.9% kad jus apgaudineja kad pasodinti jus ant psichiatrines tabletes, arba del savo reputacijos, kai gydytojas save gelbia nuo jus, nesugeba gydyti reikia reikia pas psichiatrus budelis strumti, i psichiatrine pragara.
Psichiatrija tai dydziausia pasauline legali pridengta afera, smegenis tai organas kuris priklauso nervu sistemai, ziureti smegeni turi neurologas, ka gi padare psichiatrai? visi organai uzimti, tada kazkokie neaiski zmones uzdejo ant save baltus chalatus, ir kadangi visi organai uzimti, sugalvojo “gydyti” siela, nuotaika, pavadino tai sielos liga, ir pradejo “gydyti” ta siela ( jeigu musti, zeminti, ir pumpuoti su narkota zmogu galima vadinti gydymu) nors siela tai ne organas, ir siela turi duometis religija ir filosofija, o gydytojas turi ziureti organus. Tai vat psichiatrai paime ir atskyre psichine bukle nuo fizinio kuno, ko datyti negalima, tai yra absurdas, psichine bukle visada priklauso nuo fizines kunos. Kaip zmogus save fiziskai jaucia taip jis save ir psichiksai jaus, jeigu fiziskai blogai, reiske ir psichiskai bus blogai, isgydik fizine liga, ir psichines sutrikimai praeis patys. ne tikekit psichiatrams, psichiatras tai profesionalus melagis, psichotropiniu prapratu platintojas, psichiatrija tai licenzija zudyti, faktiskai psichotrpines preparatai tai leta eutonazija, ne davesta juridiskai iki mirties fakto. Psichiatrines tabletes nieko negygo, o tik zaloja, tai jau senai pripazyntas faktas. Lietuvoje zmogus su psich diagnoze tai vos ne biologine siuksle, i kuri niekas rimtai neziures, ne gydis, nekalbes, tik pardavines psichotropinius preparatus, kiek iskentes. Va tokia med sistema lietuvoje. O kadangi psichiatrijos diagnozai neturi jokiu objektiviu kriteriju, nei analizu neturi, nei kitu realiu tyrimu, kaip mokslu pagrista medicina, tai ir nuimti toki diagnoza labai sunku. Ejti pas psichiatra tai ejti pas savo budeli. Atgal kelio praktiskai nera. Ne papulkit ant psichiatrijos kabliuka.
Priminsiu kad ir fachizmui kelia dave psichaitrija, vokietioje, pirma dujo kamera, pastate psichuskeje, ir taip pirma kart apie 20 zmoniu nuzude, o psichiatrai stovejo ziurejo per langeli ir uzrasydavo ka darosi zmonems. Fashizma nukovojom, o fashizmo saltinis egsistoja iki siol, ir lietuvoje 6000 zmoniu visam gyvenimui uzdaryti psichuseke, kaip konc lagereje, nors visoje europopje jau senei atsisake nuo to. O pirmi psichiatrijos tabletes fenotiziano grupes, buvo kaip pesticidai, paskui dazas, antiparazitines gyvunams, ir netycia sintezavo neurolpetika, kaip pakeitala lobotomijai, tai ka su virbalais per aky plakdavo smegenus psichiatrai, lobotomija uzdraude kai 1 milijona nuzude, o pries tauz lobotomija jo autirius gavo nobelio premija. Tai vat lobotomoja pakeite su neurolpetikai, taip vadinama chemine lobotomija, kuri ta pati daro tik lasteliniu ligiu, lengvina smegenus, mazina pilku lasteliu kiek, daro is zmoniu darzoviu, ir iki siol visi tie preparatai naudujoami, pirmi kurie sukurti 1950- iki 1980 metu..o nauju nera, jie visi vienodai veikia, plius minus. Stipriu cheminiu budu apkirpa rysi tarp smegenu ir kunu, zaloja nervus fiziskai, daro is zmoniu invaldius, sukelia diskentzijas, akatizijos, veliavos diskenzijos, distonijas, kai nervai ant tiek sugadinti nuo tokiu preparatu kad zmogui akys islenda, leizvus pats islenda seiles bega, rankos kojos skraido nekontroliojamai. Ir niekas neuzka neatsako. Svarbu pasodinti zmogu ant narkota, sufabrikuoti psich diagoza, ir visas galas i vandeni, uz pasekmes niekas nieatsako. Nei vienas psichiatras neatsake uz mirti psichusekeje, nei vienas seimos gydytojas ar kitas specialistas neatsake uz tai kad per apgaule stumia zmones i psichiatrine pragara.Kai kurie psichiatrai buvo teisti uz tai ka dare su zmonemis vokietioje, kiti pabego i JAV.
Farmkompanijom reikia platinti psichotropinius, statyti naujus gamyklus, platinti visur kur tik galima, sodinti vis nauju zmoniu ant narkota. legaluu sintetiniu narkotiku is vaistines apyvarta daugiau nei 300 milijardu doleriu per meta. Ir dabar bandoma nelegali narkotrafika pervesti i legalia, pvz metadonas, kaip pakeitalas narkomanams vietoj heroinu, kuris istikruju daug kartu baisesnis uz heroina, nuo metadono lomkes, abstinencijos sindromas, daug kartu ilgiau ejna nei nuo heroino, zmogu pasodinta ant metadona beveik neimanoma nuimti is sito narkotiko. Psichuskese yra 3 kategorijos zmoniu, pirma kategorija paguldyta per apgaule, tai tie kuriems neieskojo tikra liga, nerado, ir pagulde i psichuske, antra kategorija tai nusikalteliai kurie nenori i kalejima, trecia kategorija tai zmones kurie jums neraikalingi, is globos namu invalidai ir taip toliau. Psichiatrai daro prirasimus apgaudineja valstybe ir zmones, gauna pinigus nuo fondu, nuo jusu, nuo valtybes jusu pinigus, nuo farm kompaniju, ir taip toliau, jie nieko nemoka daryti, jie negali nei narkomanu kieki mazinti, nei savizudibiu, psichiatrai tai aferistai, su narkotikai turi dirbti tam tikros tarnybos, o kad savizudibiu nebutu, reikia algas ir gyvenima gerinti. Kaip sake buvusis vyriausias psichiatras Puras, jeigu lietuvoje padarys daugiau psichoterapijos, tada psichuskes nedagaus mesos. Nera kam bus psiciatrine narkota pardavineti ir gauti uz sugalvotus ligonius tu paciu ligoniu pinigu kurie moka PSDF aferistams psichiatrams ir kitiems alegydytojams.