2013 Gruodžio 20

Geriausia padėka – nacionalinio išdidumo jausmas

veidas.lt

FB-UA311160

Valdovų rūmai ne tik atgaivino tautiečių susidomėjimą muziejais, bet ir išmokė kelti jiems naujus standartus.

Liepą duris lankytojams atvėręs LDK valdovų rūmų muziejus per pusmetį spės priimti maždaug 150 tūkst. lankytojų. Tai reiškia, kad lankytojų srautas sostinės širdyje atstatytuose rūmuose neturi konkurentų tarp kitų Vilniaus muziejų, o Lietuvoje populiarumu Valdovų rūmams tegali prilygti nebent kita didinga LDK laikų valdovų rezidencija – Trakų pilis.
Po pirmųjų veiklos savaičių antplūdžio, kai per dieną naujojo muziejaus salėmis pereidavo iki dviejų tūkstančių žmonių, domėjimasis juo buvo šiek tiek atslūgęs, tačiau spalį, lapkritį, orams atvėsus, lankytojų vėl sulaukta daugiau. Vidutiniškai per dieną Valdovų rūmų menės priima po 1100–1200 svečių.
Remdamasis duomenimis, kokiomis kalbomis vedamos ekskursijos pageidaujamos dažniausiai, muziejaus direktorius Vydas Dolinskas tvirtina, kad aktyviausiai savo valstybės istorija šįmet domėjosi patys lietuviai. Antroje vietoje pagal populiarumą – ekskursijos anglų kalba, ne ką rečiau pageidauta gidų pasakojimų rusų ir lenkų kalbomis.
Greta trijų nuolat muziejuje dirbančių ekskursijų vadovių teisę lydėti svečius Valdovų rūmuose, išklausę specialų atestavimo kursą, įgijo šešios dešimtys Vilniaus mieste besidarbuojančių gidų. Nepaisant to, šiuo metu ekskursijos registruojamos tik vasariui, mat anksčiau grafikuose laisvų vietų nebėra. Nenorėdami, kad lankytojų grupės stumdytųsi rūmų koridoriuose ir trukdytų viena kitai, muziejininkai stengiasi tarp jų palikti bent 15–20 minučių tarpus.
„Būdinga, kad dėmesingai ir smalsiai išklausę kone valandos trukmės pasakojimą rūsiuose įrengtoje archeologinėje ekspozicijoje, pirmą kartą muziejų apžiūrinėjantieji viršuje įrengtas rūmų menes perbėga spartesniu žingsniu. Tačiau nemažai tokių lankytojų vėliau sugrįžta ir tuomet jau suka tiesiai į labiausiai įsiminusias sales – prie senovinių ginklų, baldų, koklių ar meno kūrinių“, – pasakoja V.Dolinskas.

Atveš brangenybių iš Drezdeno

Populiarios šiais metais buvo ir Valdovų rūmų edukacinės programos – jų dalyviai taip pat jau registruojami kitų metų pirmajam pusmečiui. Edukacija, pasak muziejaus vadovo, – viena veiklos krypčių, kurios padės išlaikyti susidomėjimą Valdovų rūmais ir tuomet, kai visi to pageidaujantys tautiečiai bus pasigrožėję atkurtomis menėmis.
Kitas būdas išsaugoti lankytojų srautus – keičiamos ekspozicijos. Tiesa, kol kas specialiai joms skirtos erdvės tebėra statybininkų dispozicijoje, tad kai norima įkurdinti laikinai atsivežtus eksponatus neardant nuolatinių stendų, tenka gerokai pasukti galvą.
Ką tik viešnagę Valdovų rūmuose baigė iš Ermitažo muziejaus Sankt Peterburge atkeliavusi Jadvygos Jogailaitės brangenybių skrynutė. Muziejininkai lietuviams suteiktą galimybę savo akimis išvysti šį unikalų juvelyrinį dirbinį vertina kaip ypatingą Rusijos kolegų pasitikėjimo ir draugiškumo ženklą, mat iki šiol, be paties Ermitažo brangenybių galerijos, dėžutė buvo eksponuojama tik Maskvos Kremliuje, Niujorko Metropoliteno bei Madrido Prado muziejuose.
Kitais metais Valdovų rūmai galvoja apie panašų bendradarbiavimą su Drezdeno rezidencinės pilies muziejumi, iš kurio fondų galėtų atkeliauti LDK valdovų regalijos, brangenybės ir meno kūriniai.
Taip pat pradedama ruoštis ateityje numatomoms teminėms ekskursijoms apie atskirų valdovų ir valdovių likimus, konkrečius rūmų gyventojų veiklos ir buities aspektus. Tokių ekskursijų poreikis, V.Dolinsko manymu, atsiskleis po dvejų trejų metų, kai dauguma vietos smalsuolių bus susipažinę su nuolatine muziejaus ekspozicija.
„Vis dėlto muziejus – ne tik daiktų saugykla ir ekspozicija, bet ir mokslinių tyrimų centras, todėl neverta tikėtis, kad turėdamas daug lankytojų jis pragyvens iš savo uždirbtų lėšų. Galiu patikinti, kad nei Vatikano, nei Luvro muziejai iš parduodamų bilietų neišsilaiko“, – tvirtina Valdovų rūmų direktorius.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...