"Scanpix" nuotr/

Iki 2017 m. pabaigos  Didžiojoje Britanijoje numatomas referendumas dėl tolesnės narystės ES.  Netylant kalboms apie galimą britų pasitraukimą iš bloko, “The Wall Street Journal” apžvalgininkas Simonas Nixonas įsitikinęs, kad taip neįvyks ir pateikia 5 priežastis:

1. Referendumą dėl Britanijos narystės ES žadantis premjeras Davidas Cameronas pats agituos už pasilikimą bloke. Nors kol kas jis vis dar bando laviruoti, tačiau deda visas pastangas, kad britai liktų ES. Be to, visiškai nesiruošiama pasitraukimo procesui.

2. D.Cameronas gali susidurti su mažesniu politiniu pasipriešinimu, nei manoma. Euroskeptikai reikalauja, kad vyriausybės nariams būtų leista agituoti už išėjimą iš ES. Tačiau premjeras užsitikrino visos vyriausybės paramą jo deryboms su ES ir bet kuris ministras, kuris tuo suabejos, turės trauktis.

Tačiau nei viena, nei kita pusė, negali sutarti, kokia Didžioji Britanija bus be ES.

3. Prieš ES nukreiptoje kampanijoje – sumaištis, nors apklausos jai palankios. Tiksliau, vyksta ne viena, o dvi kampanijos, tarp kurių didelė praraja – tiek asmeninė, tiek politinė. Abiejų kampanijų tikslas įtikinti, kad dabartinė padėtis yra netoleruotina ir egzistuoja geresnė alternatyva. Tačiau nei viena, nei kita pusė, negali sutarti, kokia Didžioji Britanija bus be ES.

4. Stipriausias eurskeptikų argumentas gali atsisukti prieš juos pačius. Nėra abejonių, kad pabėgėlių krizė ir teroro pavojus paveikė visuomenės nuomonę: manoma, kad ES nesugeba susidoroti su iššūkiais ir vienintelė britų viltis apsisaugoti – tai palikti bloką. Tačiau realybė yra ta, kad šios krizės įrodė priešingai: Europa susiduria su bendrais saugumo iššūkiais, kuriuos tik bendrai gali išspręsti – tai ir Sirijos, Libijos ir Ukrainos klausimai; bendra politika Rusijos ir Turkijos atžvilgiu; ES išorės sienų apsauga; elgesys su pabėgėliais ir terorizmo pavojus.

5. Nors britų euroskeptikai nelinkę lygintis su Prancūzijos ultradešiniuoju Nacionaliniu frontu ir jos lydere Marine Le Pen, tačiau jų idėjos laikosi ant to pačio pagrindo – nacionalizmo, kovos su globalizacija ir t.t. Ir kaip rodo patirtis, kad ir neseniai įvykę Prancūzijos regioniniai rinkimai, tokios idėjos paklausios, bet dar nėra vyraujančios.

Visą originalų tekstą skaitykite čia