2013 Lapkričio 06

4G perspektyvos: nuo darbo namie iki besikalbančių automobilių

veidas.lt


Naujos kartos 4G mobilusis ryšys pasaulyje pradėjo veikti 2009 m., Lietuvoje – 2011 m., o netrukus, kaip planuojama, jis aprėps net mažuosius miestelius ir Lietuvos kaimus.

Galima svarstyti, kam reikia greito, iki 100 Mbps spartą pasiekiančio mobiliojo ryšio kaime, tačiau 4G plėtra nereiškia platesnių galimybių interneto vartotojams vienkiemio troboje, o išplečia visą belaidžio ryšio tinklą, išlaisvina papildomas sistemas, vertingas verslui ir gyventojams. Pavyzdžiui, jie gali mokytis ir dirbti būdami namie, nes internetas šiandien dar yra ne visiems pasiekiama galimybė. Todėl „Veido“ kalbinti ekspertai pabrėžia, kad indėlis į ryšio sistemų ir įrangos tobulinimą bus reikalingas ateityje, kai automobiliai bendraus tarpusavyje, o drabužiai matuos širdies ritmą.
Šiandien 4G LTE (moderniausios mobiliojo ryšio technologijos) paslaugas Lietuvoje teikia du mobiliojo ryšio operatoriai, o Telecentras teikia 4G MEZON paslaugą, paremtą WiMAX technologija.
„Omnitel“ 2011 m. tai pradėjo pirmasis, o „Tele2“ savo vartotojams ketvirtosios kartos ryšį pasiūlė praėjusį kovą. „Omnitel“ LTE ryšys veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Palangoje ir Nidoje, „Tele2“ vartotojai juo naudojasi Alytuje, Jonavoje, Marijampolėje, Mažeikiuose ir Utenoje. Abu mobiliojo ryšio operatoriai Ryšių reguliavimo tarnybos surengtame aukcione įsigijo licencijas plėsti 4G LTE tinklą, todėl tikina, kad šios paslaugos pasiekiamumas Lietuvoje tik didės.
IT ekspertas Džiugas Paršonis sako, kad naujos kartos mobiliojo ryšio sparta beveik prilygsta plačiajuosčiam internetui, kuris vartotojų namus pasiekia šviesolaidiniu kabeliu. Kadangi vartotojai naudoja daugiau išmaniųjų įrenginių funkcijų, pavyzdžiui, telefonu jau ne tik kalbasi, rašo trumpąsias žinutes ir kartkartėmis panaršo internete, bet įsijungia ir navigacijos sistemą bei įvairiausias programėles, todėl jiems darosi reikalingas tokio greičio ryšys, kokį turi namų kompiuteryje. Todėl, Dž.Paršonio teigimu, didžiausia 4G ryšio sklaidos nauda bus ta, kad sumažės atskirtis tarp gyventojų.
„Jei 4G pasiekiamumas išsiplės už didžiųjų miestų ribų, mes neabejotinai sumažinsime vartotojų atskirtį. Pvz,, šiandien Vilniaus priemiesčiuose yra vietų, kuriose negalima naudotis šviesolaidiniu internetu. Net ir pasiturintys gyventojai negali sau leisti tokios prabangos, nes jų gyvenvietėje tiesiog nesusirenka pakankama grupė žmonių ir į jų rajoną brangus kabelis netiesiamas. Taigi plečiantis 4G pasiekiamumui visi gyventojai turėtų vienodas galimybes naudotis internetu visuose įrenginiuose, ilgainiui tai užpildytų baltus plotus“, – aiškina Dž.Paršonis.

Išplės galimybes siųsti duomenis
4G LTE ryšio technologija duomenis leidžia perduoti maždaug dešimt kartų greičiau nei kitos šiuo metu egzistuojančios komercinės technologijos. Vidutinis duomenų perdavimo greitis normalaus vartojimo metu 4G tinkle siekia 20–80 Mbps. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Telekomunikacijų katedros vedėjas Artūras Medeišis primena, kad sparta priklauso nuo vartotojų įrenginių ir atstumo iki bazinių stočių. Jis sako, kad negalima išskirti vieno sektoriaus, kurio atstovams naujosios kartos ryšys duotų didžiausią naudą, nes jo galimybės atviros visiems – nuo gamybos pramonės šakų iki buitinių vartotojų, žaidžiančių kompiuterinius žaidimus. Svarbiausia, kad 4G ryšys yra tik ledkalnio viršūnė, po kuria susijungia geriau veikiantis viso ryšio tinklas ir atsiranda geresnė komunikacija tarp skirtingų įrenginių.
„Naujų sparčių ryšio priemonių atėjimas paskatina pramonės šakų plėtrą: aktyvėja prekyba ir gamyba, galima daug geriau valdyti informaciją ir procesus. Įmonės gauna efektyvesnių priemonių valdyti pramonės parkus, koordinuoti darbuotojų veiklą. Panaudojamos ne tik 4G ryšio sistemos – jos palaiko ir papildomas sistemas“, – 4G ryšio plėtros naudą verslui aiškina A.Medeišis.
„Omnitel“ ryšių su visuomene vadovė Daiva Selickaitė pabrėžia, kad spartesnis duomenų perdavimas reikalingas ir verslo, žiniasklaidos, atstovams, kuriems reikia išplėsti tiesioginių transliacijų, vaizdo konferencijų galimybes. O tai ypač svarbu bus ateityje, nes prognozuojama, kad per trejus artimiausius metus vaizdo turinys sudarys 90 proc. viso interneto srauto, kuriam esą ypač svarbi didelė interneto greitaveika bei mažas vėlinimo parametras, – būtent tokiomis savybėmis ir pasižymi 4G LTE technologija
„Didesnį 4G LTE vartojimą sietume su naujų 4G išmaniųjų telefonų ir ypač planšetinių kompiuterių su jiems pritaikytu vaizdo turiniu paplitimu. Tokių modelių jau yra, tačiau kol kas dar nedaug. Dėl šios priežasties „Omnitel“ 4G LTE tinkle funkcionalumą, leisiantį šiuo ryšiu naudotis ir telefonais, planuojame įdiegti 2014 m., kai rinkoje ir atsiras daugiau 4G telefonų, ir bus didesnis poreikis naudotis šia technologija telefonuose“, – sako „Omnitel“ viceprezidentas rinkodaros ir paslaugų klausimais Darius Maikštėnas.

Trūksta „išmaniųjų“ vartotojų
Kiek vieno operatoriaus vartotojų šiandien naudojasi įrenginiais, turinčiais 4G ryšio prieigą, neaišku. Pavyzdžiui, „Omnitel“ neskirsto vartotojų pagal tai, kokiu ryšiu – 4G, 3G ar 2G jie naudojasi. Dauguma vartotojų įsigyja tokius modemus, kurie yra suderinami su visomis technologijomis, todėl mobilųjį tinklą – 4G ar 3G jie pasirenka automatiškai. „Šiuo metu 4G LTE veikia kompiuteriuose su modemais, taip pat namuose ar biure galima įsirengti belaidį 4G maršrutizatorių, sukuriantį 4G Wi-Fi zoną. Tai tarsi belaidžio ryšio zona, kuri gali keliauti visur, kad ir kur žmogus nuvyktų“, – aiškina D.Maikštėnas.
Kitas didžiausias mobiliojo ryšio operatorius „Bitė Lietuva“ bent kol kas savo vartotojams pasiūlyti 4G ryšio paslaugos neplanuoja: esą kol kas klientams jos nereikia, nes nėra pakankamai išmaniųjų renginių ir turinio, kuriems reikėtų 4G technologijos.
„Tokių įrenginių skvarba Lietuvoje mažesnė nei 1 proc., taigi 4G tinklo poreikio šiuo metu nėra. Tačiau mūsų inžinieriai testuoja 4G galimybes ir domisi partnerių „Vodafone“ visame pasaulyje atliekamais LTE tinklo tyrimais bei jo plėtros rezultatais“, – teigia „Bitės Lietuva“ gen. direktorius Fredas Hrenchukas.
Kol Lietuvoje neveikė 4G ryšys, o internautai ir kompiuterių entuziastai svajojo apie netolimą ketvirtos kartos greitojo ryšio ateitį, skaičiuota, kad vien modemas kainuoja kelis šimtus eurų, todėl paslauga netaps labai populiari. Tačiau šiandien modemą, suderinamą su ketvirtos kartos ryšiu, galima įsigyti už 300 Lt, o belaidis 4G maršrutizatorius, kuriuo vienu metu į tinklą įjungiami keli įrenginiai, kainuoja 500 Lt.
Dž.Paršonis nesistebi, kad pirmieji vartotojai visada sumoka didžiąją kainos dalį, nes iš pradžių įrenginiai negaminami masiškai, jų gamybos technologija būna neištobulinta, todėl tenka mokėti brangiau. Tačiau ilgainiui barjerų naudotis moderniais įrenginiais ir ryšiu smarkiai sumažėja. „Todėl ir manau, kad visi dalykai, kurių reikia norint naudotis 4G galimybėmis, atsiras savaime, natūraliai. Pavyzdžiui, žmogus, kuriam reikia naujo telefono, greičiausiai įsigis tą, kuris turės 4G funkciją, nes jo kaina nebus didesnė. Kažkas juk turi būti pirmas, taigi šiuo atveju pirmieji bus išmanieji telefonai ir kiti įrenginiai. O kadangi mobiliojo ryšio operatoriai nuolat stebi rinką, kai tik atsiras daugiau įrenginių ir spartaus ryšio paklausa, operatoriai bus paskatinti diegti 4G ryšio tinklus“, – svarsto IT ekspertas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. olo olo rašo:

    o kam man pirkti telefoną, palaikantį 4G, jei paslauga neveikia? užburtas ratas.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...