2012 Kovo 19

2011 metų universitetų reitingas

veidas.lt


Savaitraštis “Veidas” kartu su partneriais pateikia išsamų valstybinių ir privačių universitetų reitingą.

Šio laikmečio Lietuvos studentija pasidalijusi pusiau: vieni visiškai patenkinti tuo, ką gauna mūsų universitetuose, kiti pasiryžę bet kokia kaina studijuoti ne Lietuvoje. Buvusi Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė Ieva Dičmonaitė pabrėžia, kad studentai vis prasčiau vertina studijų Lietuvoje galimybes, nes nesulaukė iš aukštojo mokslo reformos žadėtos naudos. Mat studijų, ypač menų, aviacijos, biomedicinos, kaina padidėjo keliasdešimt kartų, kokybė nepakito, o paskolų sistema per brangi.
O ką apie studijas Lietuvoje mano žmonės, kurie daugelį metų stebi ir analizuoja mūsų universitetų mokslo ir studijų kokybę?
Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Eugenijus Butkus atvirai pripažįsta: dėl bakalauro studijų Lietuvoje nėra didelių bėdų, tačiau magistrai rengiami prastai. “Magistrantūros studijų turinį, tokį, koks turėtų būti, atitinka ne daugiau kaip pusė visų Lietuvos universitetų magistrantūros studijų programų, – tikina E.Butkus. – Ir tai nėra tik mano asmeninė nuomonė. Dauguma mano kolegų mokslininkų be užuolankų rėžia, kad daugėja prastos kokybės magistrantūros studijų programų, nes stinga tiek aukšto lygio daktarų, galinčių rengti magistrus, tiek mokslo bazių.”
O aukšto lygio mokslų daktarus kokybiškai parengti gali apskritai vos keletas mūsų universitetų – kelete studijų krypčių. “Taigi, jeigu universitetas negali parengti daktarų, tai yra mokslininkų, vadinasi, jis joks universitetas, tai tik aukštoji mokykla, galinti rengti bakalaurus”, – dėsto E.Butkus.
Beje, pirmą kartą mintį, kad dauguma Rytų Europos universitetų pajėgūs parengti viso labo bakalaurus ir dėl šios priežasties negali net vadintis universitetais, dar prieš keletą metų atliktoje studijoje išdėstė aukštojo mokslo tyrimus atliekantis Olandijos Tvento universiteto Aukštojo mokslo politikos studijų centras, labiau žinomas kaip CHEPS. Šioje vieno svarbiausių Europoje tyrimų centrų atliktoje studijoje atvirai skelbiama, kad jau netrukus daugumos Rytų Europos šalių jaunuoliai tęsti magistrantūros bei doktorantūros studijų vyks į rimtus senosios Europos bei JAV universitetus. O vietiniai universitetai virs tiesiog paprastomis aukštosiomis mokyklomis.
Buvęs Studijų kokybės vertinimo centro direktorius dr. Eugenijus Stumbrys kalba dar aštriau: “Aš neprognozuoju aukštojo mokslo apokalipsės, bet matau, kad daugelyje universitetų yra studijų krypčių, kurių atstovai nepajėgūs parengti ne tik doktorantų, bet ir magistrų, todėl manau, jog laikas pripažinti ir valingai uždaryti žemo lygio doktorantūros ir magistrantūros studijų programas. Juk vos tris milijonus gyventojų turinčiai Lietuvai nebūtina rengti visų krypčių daktarų, tai galima daryti ir užsienyje: jei reikia konkrečios srities daktaro, siųskime jį studijuoti ir apsiginti disertacijos užsienyje. Bus ir pigiau, ir turėsime tikrą mokslininką, tikrą daktarą, o ne pusdaktarį.”
Tiesa, tiek E.Butkus, tiek E.Stumbrys mano, kad nauja doktorantūros studijų programų registravimo tvarka, kai universitetams leista kooperuotis su kitais Lietuvos ir užsienio universitetais bei mokslo tyrimo institutais, duos kai kurių teigiamų poslinkių: bendradarbiaujant pažangiems keleto mokslo įstaigų mokslininkams, bus kokybiškai parengiama daugiau daktarų.

Studijos neatitinka lūkesčių

Vis dėlto kokių esminių teigiamų pokyčių sukėlė aukštojo mokslo reforma ir ar baigiantis tretiesiems metams po jos galima tą naudą apčiuopti?
Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis tik karčiai nusišypso: “Akademinė bendruomenė nemato jokių teigiamų pokyčių, nors ministro patarėjas Paulius Subačius vardija daugybę jų ir gėdija reformos kritikus dėl nenoro pamatyti to gėrio.”
Skeptiškai nusiteikęs ir E.Stumbrys. Pasak jo, po reformos akivaizdu tik tai, kad universitetai dar labiau ėmė išgryninti savo veikimo kryptis – į pinigus arba kokybę. Pastarųjų esą gerokai mažiau nei besivaikančių pinigo ir priimančių į universitetus visus, kuriems reikia “nusipirkti” diplomą.
Tokias abiejų pokalbininkų mintis kone žodis žodis atkartojo ir I.Dičmonaitė: “Gabiausiems jaunuoliams jau nebėra ko veikti ne tik vidurinėse mokyklose, bet ir universitetuose. Jie skundžiasi, kad studijos neatitinka lūkesčių, kad kokybė krinta, kad universitetai orientuojasi tik į pinigus mokančius vidutiniokus ir dėl to geriausieji išvažiuoja studijuoti į užsienį.”
V.Daujotis įsitikinęs, jog reforma neįgyvendino ir kito dešiniųjų, daugiausia liberalų, deklaruoto siekio, kad laisvoji rinka iššienaus nereikalingas studijų programas. “To neatsitiko: geriausi studentai kaip rinkosi, taip ir toliau renkasi ne tai, kas bus reikalinga Lietuvos ūkiui, o kas madinga, populiaru. Esmė ta, kad jaunimas neturi informacijos, o ir niekas neprognozuoja, ko tam ūkiui reikės”, – kritikuoja profesorius.
“Dar labiau studentų gyvenimą kartina tai, kad nors po reformos ir galima pradėti rengti bakalaurus bei magistrus per trumpesnį laiką, kaip yra daugelyje pasaulio šalių, Lietuvos universitetai to purtosi, – apibendrina E.Butkus. – Ir tai suprantama: jei jie gauna valstybės finansavimą ketveriems bakalauro studijų metams, tai kam jiems trumpinti šias studijas iki trejų metų, o magistro – nuo dvejų iki pusantrų?”
Vis dėlto, pasak daugumos pašnekovų, jau netolimoje ateityje universitetai bus priversti trumpinti studijas dėl smarkaus aštuoniolikmečių mažėjimo ir jungtis tarpusavyje, aktyviau ieškoti užsienio partnerių, teikiant keleto universitetų diplomus ir dvigubus kvalifikacinius laipsnius.

Kaip “Veidas” vertino universitetus
Į aukštojo mokslo problemas, kurias kelia akademinė bendruomenė, mūsų savaitraštis pamėgino pažvelgti be emocijų – per statistikos prizmę.
Įdomu tai, kad 2011 m. universitetų reitingo lyderiai – tie patys kaip ir pernai: Vilniaus universitetas (VU), Kauno technologijos universitetas (KTU), Mykolo Romerio universitetas (MRU). Per pastaruosius trejus metus praktiškai nekito visas pirmasis geriausiųjų penketukas.
Vienintele intriga galime laikyti nebent tai, kad į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą susijungę du universitetai (Kauno medicinos ir Lietuvos veterinarijos akademija) pakilo į šeštą poziciją.
Pernai išklausėme visų universitetų rektorių, prorektorių, kitų su mokslu ir studijomis susijusių ekspertų pastabų, kokius dar papildomus kriterijus vertėtų įtraukti į universitetų reitingą.
Nauja tai, kad pirmą kartą išskyrėme tarptautiškumo kriterijų: vertinome ne tik mainų programas, bet ir universitetų bendradarbiavimą su kitų šalių universitetais, rengiant specialistus pagal vadinamąsias jungtines studijų programas ir teikiant dvigubus diplomus, bei programų, dėstomų užsienio kalba, skaičių, taip pat ryšius su tarptautinėmis akademinėmis organizacijomis. Šiam naujam kriterijui suteikėme gana didelį svorį – net 15 taškų iš šimto. Pagal tarptautiškumo kriterijų vienvaldžiu lyderiu laikytinas MRU. Jam įkandin du technikos universitetai: Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos.
Tarp privačių universitetų lygių nėra ISM Vadybos ir ekonomikos universitetui.
Kiti aštuoni kriterijai yra tokie patys kaip ir ankstesniais metais, tačiau dauguma jų papildyti naujomis sudėtinėmis dalimis.
Šiek tiek apmaudu, kad teko gerokai nuvertinti universitetų vykdomą mokslo ir meno veiklą. Mat pagal valstybės nustatytą naująją tvarką nuo šiol universitetų veikla bus vertinama nebe kasmet, o kas dvejus metus. Taigi Lietuvos mokslo taryba (LMT), kuriai pavesta kaupti duomenis ir vertinti šią veiklą, turi žinių tik apie 2008 m. universitetų mokslo ir meno veiklą.
Nauja yra tai, kad 2011 m. pirmą kartą gavome itin patikimų duomenų iš Lietuvos darbo biržos (LDB) apie absolventų įsidarbinimą. Iki šiol tekdavo daugiausia kliautis pačių universitetų ne visuomet tiksliai pateikiamais duomenimis, kaip sekasi jų alumnams. LDB pateikė duomenis, kaip sekėsi darbintis visų universitetų 2010 m. laidos absolventams.
Vertindami universitetų absolventų paklausą darbo rinkoje, pateikiame sociologų iš UAB “Prime consulting” atliktos darbdavių apklausos rezultatus bei duomenis iš Valstybės tarnybos departamento, kaip sekasi universitetų absolventams darbintis tiek į paprastas, tiek į vadovaujamas pozicijas valstybės tarnyboje.
Taigi pastarajam, itin patikimam, kriterijui šįmet suteikėme didžiausią svorį – 20 taškų iš šimto. Išaiškėjo, kad geriausiai darbintis sekėsi ir darbdaviai palankiausiai vertino VU, MRU ir KTU absolventus, o iš privačių – ISM.
Dar du kriterijai, kuriems suteikėme itin reikšmingą 15 taškų svorio koeficientą, – studijų krypčių įvairovė ir studijų sąlygos. Vertindami studijų krypčių įvairovę, be tradicinių pokriterijų, įtraukėme du visiškai naujus: kiek konkrečiame universitete yra Studijų kokybės vertinimo centro bei LMT aprobuotų ir dėstomų unikalių Lietuvoje studijų programų bei kiek konkrečiame universitete studentų įgijo dvigubus kvalifikacinius laipsnius (diplomus). Pagal šį kriterijų daugiausiai taškų surinko Vytauto Didžiojo (VDU), KTU ir Vilniaus universitetai, o iš privačių – ISM.
Vertindami studijų sąlygas konsultavomės su daugelio universitetų administracijos bei atskirų padalinių darbuotojais ir jų patarti įterpėme daugybę naujų pokriterijų: gautą ES paramą infrastruktūrai ir įrangai atnaujinti, į infrastruktūrą investuotą savų lėšų kiekį, universiteto bibliotekai turtinti skirtą sumą, taip pat bibliotekos naudingumą ir patogumą studentams – kiek išduodama įvairių leidinių į namus, ar veikia savitarna, kiek vienas studentas per metus vidutiniškai apsilankė kartų, kiek prenumeruojamose elektroninėse duomenų bazėse prieinama knygų ir žurnalų, ar bendrabučiuose yra belaidžio interneto zona, koks universiteto svetainės naudingumas ir lankomumas. Paaiškėjo, kad geriausiomis studijų sąlygomis išsiskiria VU, MRU, KTU.
Studentų nuomonę jau penktą kartą pristato mūsų savaitraščio pateikiamo universiteto reitingo partneriai – LSAS. Jie atliko reprezentatyvią universitetų studentų apklausą. Iš viso apklausta 8 tūkst. studentų. Tiesa, studentų nuomonės apie dviejų privačių universitetų – LCC ir EHU studijas nerasite, nes apklausai apibendrinti neužteko šių universitetų studentų užpildytų anketų, ir tai būtų iškraipę tikrąjį vaizdą.
Studentų nuomonei suteikėme 10 taškų svorį. Įdomu tai, kad privačių universitetų studentai yra geresnės nuomonės apie savo aukštąsias mokyklas nei valstybinių. Štai kaip atrodytų pirmas penketukas: ISM, VšĮ Verslo ir vadybos akademija, VDU, MRU, Vilniaus verslo teisės akademija.

Komentaras

Saulius Olencevičius, UAB “Prime consulting” direktorius

Mes apklausėme daugiau nei tūkstantį darbdavių visoje Lietuvoje. Darbdavių teiravomės, kurių universitetų absolventų žinių kokybe jie pasitiki labiausiai, o kurių universitetų absolventų žinių kokybė jiems kelia daugiausiai abejonių. Kiekviename klausime respondentai turėjo galimybę pasirinkti po vieną du universtetus. Paaiškėjo, kad pirmajame penketuke atsidūrė VU, KTU, MRU, VGTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
Absoliučiu universitetų lyderiu, kurio absolventų žinių kokybe darbdaviai pasitiki labiausiai, įvardijamas Vilniaus universitetas.

DĖMESIO antrajame atvarte dėti lentelę: Studentų nuomonė

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. Anonimas rašo:

    kodel nera

  2. wilford granth wilford granth rašo:

    Hello every body,
    Kaip teisėtas paskolų visada buvo pagrindinis rūpestis klientais, kurie
    buvo problemiška paskolų ir garantijų finansinius poreikius yra kažkas, kad
    klientai visada jaudina, kai ieškau nuo teisėtų paskolą
    skolintojas paskolos Vilfordas Granth, kad skirtumas gali kredituoti pramonė mes
    teikti paskolas, svyruoja nuo $ 2,000 iki $ 100,000,00000 E-MAIL US VIA
    granth.w@hotmail.co.uk
    Mūsų paslaugos apima:
    * Investuotojai Paskolos
    * Skolos konsolidavimas
    * Antra hipoteka
    * Verslo paskolos
    * Asmeniniai Paskolos
    Tarptautiniai paskolos
    Nė vienas iš jų, ir ne kredito patikrinimas, 100% garantija, viskas, ką jums reikia padaryti, tai
    Leiskite mums žinoti, ką norite, ir mes tikrai jūsų svajonė, Erikas
    paskolos bendrovė sako “Taip”, kai bankai pasakyti “ne”, mes pagaliau Finance Limited
    skolinimo įmonė, tarpininkai, mažos finansinės institucijos, nes mes turime
    Neribotas kapitalas Daugiau informacijos rasite gauti paskolą iš: Prašom
    nedelsiant reaguoti į šį postą: granth.w@hotmail.co.uk
    Asmeninės paskolos paraiška


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...