2011 Lapkričio 11

2011 m. Lietuvos bankų reitingas

veidas.lt

BFL

Savaitraštis “Veidas” jau šeštą kartą pristato Lietuvos bankų reitingą.

Pedagogė Regina Kavaliauskienė prieš keletą savaičių savo terminuotą indėlį, laikomą viename komercinių šalies bankų, iškeitė į indėlį iki pareikalavimo. “Nebeverta laikyti terminuoto indėlio – jokios naudos iš palūkanų, procentai tokie menki, kad “uždirbu” vos keliasdešimt litų per metus. O kadangi turiu vaikų, greit tapsiančių studentais, jų studijoms pinigų gali prireikti bet kada, todėl viską perkėliau į neterminuotą indėlį, kurį galėsiu atsiimti kada panorėjusi”, – pasakoja moteris.
Jos bičiulė Stefa, su kuria moteris pasitaria taupymo klausimais, prieš gerą pusmetį savo santaupas pernešė į vieną provincijoje veikiančią kredito uniją. Mat, viena vertus, poniai Stefai iš mažo miestelio toloka nuvažiuoti į rajono centrą iki, jos nuomone, patikimesnio banko, kita vertus, sugundė ir kredito unijos mokamos kone dukart didesnės terminuotų indėlių palūkanos.
Regina pasakoja, kad tarp jos pažįstamų daugėja tokių, kurie, nusivylę komercinių bankų mokamais mažais procentais už terminuotus indėlius, apskritai kredito institucijų godumu ir nenoru per pastarąją krizę solidarizuotis su šalies gyventojais bei verslu, savo santaupas iš terminuoto indėlio keičia indėliu iki pareikalavimo, o provincijoje esą plečiasi ratas žmonių, kurie savo santaupas patiki kredito unijoms.
Remiantis Lietuvos bankų asociacijos šių metų trijų ketvirčių duomenimis, šiuo metu komerciniuose šalies bankuose paprasti indėlininkai laiko beveik 26 mlrd. Lt: apie 16,4 mlrd. Lt visų žmonių santaupų laikoma terminuotais indėliais, o per 9,5 mlrd. Lt sudaro indėliai iki pareikalavimo.
Iš juridinių asmenų bankuose laikomų daugiau kaip 19 mlrd. Lt terminuoti indėliai nesiekia nė trečdalio, sudarydami tik kiek daugiau nei 5,8 mlrd. Lt, o indėliai iki pareikalavimo viršija 13 mlrd. Lt visų įmonių lėšų, laikomų bankų sąskaitose.
Vis daugiau Lietuvos gyventojų glumina, kad bankai indėlininkams moka apgailėtinas vieno ar pusantro nuošimčio dydžio palūkanas, o nuo skolininkų lupa devynis kailius, Vyriausybei milijonus skolino ir skolina už tikrai solidžias palūkanas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” duomenimis, rugsėjį komerciniais bankais nepasitikėjo apie ketvirtadalį visų šalies gyventojų. O ką rodo objektyvūs finansinių institucijų pateikiami skaičiai: ar bankai geranoriški savo lojaliausiems klientams, kuriame banke ir kokios paslaugos pigiausios, o kurie bankai apie save nenori skelbti informacijos? Apie tai – mūsų savaitraščio tyrimas, sudėtas į bankų paslaugų reitingo lentelę.

Kaip lyginome bankus

Visus bankus vertinome pagal 23 skirtingus parametrus, kiekvienam kriterijui suteikdami skirtingą svorio koeficientą. Daugiausiai, aštuonis balus iš šimto, suteikėme už bankų išduotų būsto paskolų, įvertintų pinigine verte, kiekį. Po septynis balus suteikėme net keletui kriterijų: būsto paskolų fiksuotoms bei kintamoms palūkanoms tiek litais, tiek eurais; bankų prašymu hipotekos teisėjų areštuotam tiek fizinių, tiek juridinių asmenų turtui. Už gyventojams suteiktų vartojamųjų paskolų kiekį, išreikštą pinigine išraiška, bei už terminuotų indėlių tiek litais, tiek eurais palūkanų dydį bankai galėjo gauti maksimaliai po šešis balus. Bankų turimų bankomatų skaičių vertinome penkių balų suma. Bankų pelnas (arba nuostoliai) buvo įvertintas keturiais su puse balo.
Už 10 tūkst. Lt dydžio vartojamosios paskolos, suteiktos penkeriems metams, palūkanų dydį bei už suteiktą labdarą bankai maksimaliai galėjo gauti po keturis balus. Banko skyrių ir aptarnavimo vietų skaičiui suteikėme trijų balų svorį; komisinių mokesčių už pavedimus iš kliento sąskaitos į kitą banką tiek banko padalinyje, tiek internetu – dviejų balų svorį. Po pusantro balo bankai galėjo gauti už dokumentų, imant būsto paskolą, tvarkymo mokesčio dydį, už paskolos sąlygų pakeitimo mokesčio dydį, taip pat už delspinigių, vėluojant grąžinti paskolą, dydį. O už didelį aktyvių banko klientų skaičių, interneto klientų skaičių bei mokėjimo kortelių turėtojų skaičių bankai galėjo užsidirbti maksimaliai po vieną balą.
Tie bankai, kurie nėra skaidrūs ir nuo visuomenės slepia informaciją, reitinguojant už konkretų nepateiktą kriterijų negavo jokio balo.
Palyginti su pernykščiu reitingu, šiųmečiame atsirado vienas naujas kriterijus: bankų klientams teikiamų vartojamųjų paskolų palūkanų dydis. Šiek tiek keitėme ir bankams įkeisto turto vertinimą: pernai pateikėme, kiek bankų prašymu hipotekos teisėjai areštavo įvairaus nekilnojamojo turto pagal rūšis, o šiemet – pagal pirkėją. Šis parametras geriau parodo, kuris bankas su kokiais klientais elgiasi agresyviau: vieni daugiau turto yra perėmę iš fizinių asmenų, kiti – iš juridinių.
Daugiausiai bankui įkeisto ir hipotekos teisėjų, bankui prašant, arešuoto tiek paprastų žmonių, tiek įmonių turto turi AB “DnB Nord” bankas (praėjusią savaitę pasivadinęs AB DNB banku) Iš viso AB “DnB Nord” banko prašymu hipotekos teisėjai areštavo 624 fizinių asmenų valdomus nekilnojamojo turto objektus: butus, patalpas, namus, žemės sklypus ir 165 – juridinių asmenų. Šiam bankui įkandin pagal areštuoto fizinių asmenų turto mastą seka AB “Swedbank”, paprašęs teismo areštuoti 469 paprastų žmonių valdomus nekilnojamojo turto objektus. O pagal juridinių asmenų areštuoto turto kiekį DNB vejasi SEB bankas – 105 areštuoti juridinių asmenų nekilnojamojo turto vienetai. Tiesa, negalima nepaminėti, kad visi šie trys paminėti bankai yra ir stambiausi, tai yra turi daugiausiai klientų, ir ekonominio burbulo metais suteikė daugiausiai paskolų.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (3)

  1. Severinas Severinas rašo:

    Ko vertas “VEIDO” bankų vertinimas, jeigu jie nustatė 2010 metais SNORUI reitingą – 3 vieta, o jo klijantus po 10 mėnesių jau reikia valstybei gelbėt? :-) ))
    Vadinasi VEIDO vertinimas – NIEKINIS arba tiksliau kažkieno užsakytas…?

  2. to Severinas to Severinas rašo:

    Pritariu 100%

  3. Edita Edita rašo:

    Pritariu konservatorių pozicijai


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...