2010 Gruodžio 11

Prekyba

2010 m. prekybos tinklų reitingas

veidas.lt

Didžiųjų prekybos tinklų diktatą Lietuvos rinkoje bando palaužti populiarėjantys turgeliai ir nedrąsiai dygstančios specializuotos parduotuvėlės.

Jau daugelį metų Lietuvą vadiname prekybos tinklų šalimi. Didžiausi darbdaviai – prekybos tinklai. Populiariausi pardavimo kanalai – prekybos tinklai. Žinomiausi prekės ženklai – ir vėlgi, tikėtina, prekybos tinklai. Beje, didžiulę įtaką jie turi ne tik Lietuvos vartotojams, bet ir gamintojams. Perfrazavus populiarų posakį – jei tavo produkcijos nėra prekybos tinkle, tavęs nėra niekur.

Vis dėlto, nors didieji prekybos tinklai, kaip rodo rinkos tyrimų bendrovės “AC Nielsen Baltics” duomenys, išlieka pagrindinė žmonių apsipirkimo vieta, padėtis iš lėto ima keistis – sunkmečiu gerokai padaugėjo ūkininkų turgelių ir mažų specializuotų parduotuvėlių, kurių Lietuvos didmiesčių veidui labai trūko.

Naujausias “AC Nielsen Baltics” tyrimas rodo, kad per metus pirkusiųjų turguje per pastarąsias keturias savaites pagausėjo 10 proc. – iki 33 proc., o ateityje reguliariai pirkti turguje ketina net 45 proc. apklaustųjų. Turgaus įtaka stipriausiai didėjo 35–44 metų amžiaus grupėje: perkančiųjų turguje padaugėjo net 20 proc. – nuo 16 proc. pernai iki 36 proc. šiemet. Įdomu ir tai, kad turgus smarkiau populiarėja tarp vartotojų, gaunančių ne mažas, o vidutines pajamas.

“Šią tendenciją lėmė didžiuosiuose miestuose populiarėjantys ūkininkų ir ekologiniai turgeliai, kurie pritraukia tiek jaunesnių, tiek diesnes pajamas gaunančių pirkėjų”, – komentuoja “Nielsen Baltic” direktorius Baltijos šalims ir Baltarusijai Artūras Urbonavičius.

Rinkodaros specialistas Linas Šimonis mano, kad tiek nauji turgeliai, tiek specializuotos parduotuvėlės Lietuvoje prigyja dėl to, jog sugebėjo pasiūlyti išskirtinių prekių – gurmaniškų, ekologiškų ir tokių, kokių sunku rasti prekybos tinkluose.

“Jau prieš dvejus trejus metus prognozavau, kad į Lietuvą ateis visame pasaulyje matoma tendencija: dalis žmonių ieškos kitokių prekių, negu siūloma prekybos centruose. Atėjo laikas, kai daugumai pirkėjų pabodo vienodas skonis. Tai nereiškia, kad prekybos centrai išnyks, – tiesiog vartotojai sluoksniuojasi: tas pats žmogus prekybos centre gali pirkti vienas prekes, o specializuotose parduotuvėse ar turgeliuose – kitas”, – mano L.Šimonis.

Tačiau kodėl tokios parduotuvėlės ar ūkininkų turgeliai išplito būtent sunkmečiu? Juk jau daugelį metų lietuviai vis pasigesdavo tokių krautuvėlių, o smulkieji verslininkai piktinosi, kad juos į bankrotą stumia miesto centruose besiplečiantys didžiuliai prekybos centrai. A.Urbonavičiaus manymu, dabartiniai pokyčiai vyksta dėl to, kad prekybos centrų asortimentas supanašėjo, tad smulkieji verslininkai pamatė laisvų nišų – galimybių prekiauti ekologiškomis prekėmis, kitokiu vynu, kosmetika, žalumynais. Ekspertas pabrėžia, kad šiuo metu gerai sekasi būtent segmentinėms krautuvėlėms, o tradicinės senovinės maisto parduotuvės ir toliau merdi.

Viena iš priežasčių gali būti ir ta, kad žmonės ėmė labiau ieškoti sveiko ir šviežio maisto, o tą norą dar labiau paskatino pastaraisiais mėnesiais kilusios diskusijos dėl prekybos centruose parduodamų maisto produktų kokybės, konservantų prifarširuotų gaminių ir bergždžių mėsos paieškų dešrose.

Tiesa, turgaus renesansas paskatino klaidingą visuomenės nuomonę, kad visi dygstantys nauji maisto turgeliai – ekologiniai, o ten parduodami produktai – švieži ir užauginti vietinių ūkininkų. Iš tiesų taip nėra. Pastaruoju metu daugėja informacijos, kad kai kuriuose turgeliuose pardavinėjama ir lenkiška produkcija, ir gaminiai, su ekologija neturintys nieko bendra. Priminsime, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dėl pažeidimų turgavietėse šiemet gavo 206 vartotojų skundus, iš kurių 58 – pagrįsti.

Tiekėjai: įstatymas nieko nepakeitė

Gausėjančios alternatyvios prekyvietės – tik vienas iš menkesnių iššūkių, su kuriais šiemet susidūrė didieji prekybos tinklai. Didžiausias išbandymas prekybininkams teko dėl 2010 m. vis dar mažėjančio vartojimo, nors jau ir praėjusius metus jie vadino pragariškai sunkiais. UAB “Maxima LT” įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė skaičiuoja, kad šiemet įmonės apyvarta bus apie 7 proc. mažesnė nei 2009 m.

“Šių metų spalio mėnuo buvo pirmas, kai pasiekėme 2009-ųjų apyvartą. Atrodo, kad padėtis stabilizuojasi, tačiau kalbėti apie atsigavimą dar anksti. Tikėtina, kad ateinantys metai bus geresni”, – prognozuoja L.Muižienė.

Jai pritaria ir bendrovės “Palink”, valdančios “Iki” prekybos tinklus, atstovas spaudai Valdas Lopeta, teigdamas, kad stabili pastarųjų mėnesių padėtis leidžia tikėtis vartojimo kilimo kitais metais.

Svarbu tai, kad šiemet pirkėjų prisirišimas prie akcijų ir nuolaidų dar labiau stiprėjo. Pasak V.Lopetos, dabar jau kas antras pirkėjas į krepšelį įsideda bent vieną akcinę prekę, o L.Muižienė papildo, kad per akcijas parduodamų prekių dalis šiuo metu siekia net 25 proc. bendros apyvartos.

Čia derėtų priminti, kad šiemet prekybos tinklų įvaizdį gerokai sudrebino skandalas dėl kylančių maisto produktų kainų – kritikos strėles į keturis tinklus, pasidalijusius prekybos rinką, leido ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir Seimo nariai, nors prekybininkai gynėsi, kad tai gamintojų sumanymas, ir skundėsi, kad jų maržos vis mažėja. Pavyzdžiui, “Maxima” informavo, kad pastangos išlaikyti tas pačias kainas šiemet tinklui kainavo 2 mln. Lt.

Vis dėlto “Veido” kalbinti trys maisto produktų gamintojai, tiekiantys prekes į didžiuosius prekybos tinklus, tikino, kad kylant žaliavų kainoms labiausiai šiemet mažėja gamintojų pelnas. Verslininkai nenorėjo būti įvardyti, nes užrūstinti didžiuosius prekybos tinklus ir iškristi iš jų parduotuvių lentynų kone prilygtų bankrotui. O sunkmečiu dirbti su prekybos tinklais esą tapo gerokai sunkiau – dabar jie kategoriškesni ir nesutinka įsiklausyti į jokius gamintojų argumentus. Į pasipiktinimo sūkurį dėl kylančių kainų patekę tinklai atsisako didinti produktų kainas, kai tiekėjams brangsta žaliavos, ir leidžia suprasti, kad galima tiekti pigesnę, nors ir ne tokią kokybišką produkciją.

Beje, pasak verslininkų, nors šiemet įsigaliojo Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas, turėjęs apsaugoti nuo papildomų mokesčių ir nesąžiningų prekybininkų veiksmų, iš esmės niekas nepasikeitė.

“Produkto įvedimo į rinką mokesčio nebėra, lentynos mokesčio nebėra, tačiau liko rinkodaros, apyvartos ir logistikos mokesčiai, kurie yra derybų objektas. Be to, nors anų mokesčių nebeliko, šitų procentas pakilo”, – pasakojo maisto produktų gamintojas. Jis pridūrė, kad, pavyzdžiui, Latvijos prekybos tinkluose galioja tik logistikos mokestis.

“Mūsų tinklai tikrai gana agresyvūs. Kiek kalbamės su gamintojais, jie labai skundžiasi, kad bendradarbiavimo sąlygos sunkios – egzistuoja diktatas, ir nėra kur dingti: arba turi išeiti iš tinklo, kuris užima 30 proc. rinkos, arba suteikti milžiniškas nuolaidas ir atsisakyti savo pelno”, – iš gamintojų girdėtus įspūdžius perpasakoja ir rinkos tyrimų bendrovės “Euromonitor International” tyrimų vadovė Rusnė Naujokaitytė.

Prekybos tinklus vertinantys ekspertai teigia, kad Lietuvoje veikiantys prekybos tinklai ganėtinai panašūs, nors R.Naujokaitytė atkreipia dėmesį, kad užsienietiško kapitalo tinklai, tokie kaip “Rimi, “Iki”, “Prisma”, neįsivelia į tokius skandalus, kaip lietuviams priklausanti “Maximos” grupė.

“Iki” plečiasi, “Rimi” spaudžiasi

“Euromonitor International” prognozuoja, kad “Rimi” apyvarta šiemet kris apie 1 proc, “Maximos” – apie 5 proc., o “Palink” ir “Norfos” pajamos didės – atitinkamai 5 ir 6 proc.

Tai lemia ir skirtinga didžiųjų prekybos tinklų strategija sunkmečiu. Štai švedų kapitalo “Rimi” šiemet iš visų didžiųjų prekybos tinklų uždarė daugiausiai – 24 parduotuves, o atidarė tik vieną. Pažiūrėjus į finansinius rodiklius tokie veiksmai nestebina: pernai “Rimi” vienintelė iš prekybos tinklų patyrė nuostolių, siekiančių net 47 mln. Lt. L.Šimonis mano, kad “Rimi” nuo pat pradžių pasirinko klaidingą strategiją, mat stengėsi sekti paskui rinkos lyderę “Maximą”, tačiau kopijuodamas nieko nelaimėsi.

Tuo tarpu Lietuvos verslo konfederacijos “ICC Lietuva” prezidentas Valdas Sutkus linksta manyti, kad “Rimi” nesėkmės susijusios su vėlesniu įžengimu į rinką, nepamatuota plėtra bei formato ribotumu, – priešingai nei kiti tinklai, “Rimi” neturi daugybės skirtingo dydžio parduotuvių.

“Palink”, valdanti “Iki” parduotuves, šiemet vykdė didžiausią plėtrą – jau atidarė šešias parduotuves, o iki metų pabaigos ketina atverti dar dvi. Plėtros planus vadovai dėlioja ir kitiems metams. Šiemet pagal parduotuvių skaičių “Palink” aplenkė netgi rinkos lyderę “Maximą” – Lietuvoje šiuo metu veikia 218 “Iki” parduotuvių ir 231 “Maxima”.
“Plėtra numatyta ilgalaikiuose mūsų veiklos planuose, nes rinkoje vis dar matome pakankamai potencialo. Be to, krizė yra palankus metas investuoti dėl sumažėjusių įrengimo sąnaudų”, – motyvuoja “Palink” atstovas V.Lopeta.

Tokia strategija “Palink” greičiausiai bando užsitikrinti didesnę rinkos dalį, nes ši bendrovė turi tvirtą užnugarį – bendrovę valdo penkių Europos prekybos tinklų aljansas “Coopernic”. Prieš dvejus metus pardavę didžiąją dalį akcijų, 20 proc. dar valdo ir “Palink” įkūrėjai, trys broliai belgai Ortizai, nepriklausomybės pradžioje atvykę į Lietuvą ir sukūrę verslą nuo nulio. Užsienio kapitalas leidžia į prekybos tinklą greičiau perkelti naujoves iš užsienio, pavyzdžiui, “Iki” pirmoji pradėjo diegti savitarnos kasas ir dabar jų turi jau šimtą (“Maxima” tik keturias, o kiti neturi nė vienos).

Vis dėlto L.Šimonis mano, kad “Iki” turėjo labai gerą progą prieš dešimtmetį, kai užsieniečiai savininkai atsiveždavo į Lietuvą nemažai prancūziškų prekių. “Deja, ilgainiui šį savo išskirtinumą “Iki” labai sėkmingai niveliavo. Šiuo metu jie pristato gurmanų produktus, kurie skirti lyg ir gaunantiesiems didesnes pajamas, bet tuo pačiu metu siūlo akcijas senjorams. Tai maždaug tas pats, kaip vienu užpakaliu ant dviejų kėdžių atsisėsti. Juk jei einu nusipirkti brangesnių prekių, tai nenoriu stumdytis eilėje su senjorais. O jei esu senjoras, brangios prekės man neįdomios. “Iki” praleido momentą tapti brangesnių produktų tinklu – šią nišą dabar ima pildyti mažos parduotuvės”, – sako L.Šimonis, įsitikinęs, kad jei bendrovė “Palink” nebūtų nukrypusi nuo pirminės strategijos, šiandien jos pozicijos rinkoje būtų geresnės.

Antroje vietoje pagal plėtrą šiemet – lietuviško kapitalo prekybos tinklas “Norfa”, kurio 95 proc. valdo vadovas Dainius Dundulis. Šiemet “Norfa” atidarė keturias parduotuves ir dar keletą renovavo. Kaip informavo “Norfos” atstovas spaudai Darius Ryliškis, kitais metais ketinama atidaryti arba renovuoti iki dešimties parduotuvių.

Tuo tarpu “Maxima” šiemet laikėsi atsargiai ir atidarė tik dvi naujas parduotuves, o uždarė tris. “Prekybos tinklui “Maxima” šiemet prognozuojame apyvartos mažėjimą, nes jis išlieka dominuojantis žaidėjas, mūsų duomenimis, užimantis 42 proc. rinkos, ir nebegali daugiau plėstis. Tai neigiamai atsiliepia jų pardavimui, nes kiti plečiasi ir konkurencija stiprėja”, – komentuoja R.Naujokaitytė. Tiesa, kitais metais “Maxima” jau žada atidaryti penkias naujas parduotuves.

Antrą parduotuvę praėjusią savaitę atidarė ir rinkos naujokė “Prisma”, į Lietuvą atėjusi per krizę.

Na, o “Veido” sudarytas reitingas rodo, kad šiemet, įvertinus 13 kriterijų, geriausio prekybos tinklo vardo nusipelno “Maxima LT”, pernai buvusi antroje vietoje. Palyginti su praėjusiais metais, šiame tinkle surinktas prekių krepšelis šiemet atpigo 2,6 Lt, tuo tarpu visuose kituose tinkluose – pabrango.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...