2013 Rugsėjo 07

13 protu nesuvokiamų dalykų: mūsų laikų mokslo paslaptys

veidas.lt


Jau netrukus Lietuvos knygynuose pasirodys netikėta ir naudinga knyga “13 protu nesuvokiamų dalykų: mūsų laikų mokslo paslaptys”. Kodėl ši knyga netikėta ir kuo ji naudinga, turėtumėte suprasti iš “Veide” pateikiamos ištraukos.

Oho! signalas

Gal ateiviai jau skambino?

Moksle yra viena auksinė taisyklė, principas, padedantis mokslininkams atsirinkti galimus reiškinio paaiškinimus. Jis vadinamas Occamo skustuvu, pagal šį principą, jei tik galima, visuomet reikia rinktis patį paprasčiausią ir lengviausiai suprantamą paaiškinimą. Jei pagal Occamo skustuvo principą mėginsime paaiškinti signalą, kurį 1977 m. rugpjūtį priėmė Ohajo valstijos universiteto Didžiosios Ausies teleskopas, teigsime, kad tai ateivių civilizacijos signalas. Kodėl? Nes jis būtent toks, kokio mums ir liepė ieškoti.
1959 m. rugsėjį žurnale “Nature”, įspraustas tarp dviejų straipsnių apie elektroninį metodą bičių spietimuisi numatyti ir apie rentgeno spindulių paskatintus metabolinius eritrocitų pokyčius, publikuotas pirmasis mokslinis straipsnis apie galimas nežemiškos civilizacijos signalo savybes. Straipsnį parašė Giuseppe Cocconis ir Philipas Morrisonas, du Niujorko Cornello universiteto fizikai. Cocconio praeitis neišsiskirianti, Morrisono – kiek įdomesnė. Jis gavo daktaro laipsnį vadovaujamas J.Roberto Oppenheimerio ir Los Alamose vykdytame Manhatano projekte atliko svarbiausią vaidmenį. Kartu su grupe asmenų vyko į Tiniano salą Ramiojo vandenyno vakaruose surinkti atominės bombos, paskui sunaikinusios Nagasakį. Savo akimis pamatęs padarinius Morrisonas tapo nenuilstančiu kovotoju už branduolinio ginklo neplatinimą. Jis padėjo įkurti ir SETI, nežemiško intelekto paieškos programą.
Morrisonas ir Cocconis straipsnyje “Nature” teigia, kad kas nors, siekiantis atkreipti kitos protingos civilizacijos dėmesį, būtinai naudosis radijo dažnio bangomis. Jas palyginti pigu ir lengva sugeneruoti, o įdėjus gana nedaug energijos jos nukeliauja labai toli. Kalbėdami apie siunčiamo signalo dažnį jie sako, kad reikėtų rinktis atitinkantį kokį nors universalų kosmoso skaičių. Morrisonas ir Cocconis spėja, kad protinga civilizacija naudotų ką nors siejamo su labiausiai visatoje paplitusiu elementu – vandeniliu. Bet kokios būtybės, sugebančios su mumis susisiekti, greičiausiai bus išsiaiškinusios, kad vandenilis spinduliuoja 1420 MHz dažnį, tai ir turėtų būti visur visatoje atpažįstamas skaičius.
Taigi nežemiškoji civilizacija turėtų pasiųsti 1420 MHz dažnio signalą. Ir labai tikėtina, kad jis bus tik 1420 MHz. Siųsti sudėtiniam įvairių dažnių signalui reikia labai daug energijos, ir jei kas ribotos galios signalą užsimanys nutransliuoti kuo toliau, rinksis siaurą dažnių ruožą – siaurajuostę spinduliuotę. Ir tai juo geriau, nes joks natūralus reiškinys siaurajuostės radijo dažnio spinduliuotės neskleidžia, todėl toks signalas privers suklusti bet kurį protingą klausytoją.
1977 m. rugpjūčio 15 d. Morrisono ir Cocconi aprašymą tiksliai atitinkantis signalas atkeliavo į Delaverą Ohajo valstijoje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...