2011 Gruodžio 02

„Žalios“ gamyklos vadovas kliaujasi eksportu

veidas.lt

Prieš aštuonerius metus paaiškėjus, kad biodegalų Europoje laukia puikios perspektyvos, buvo įkurta bendrovė „Mestilla“ ir Klaipėdoje pastatyta biodyzelino gamykla. Nuo pat įmonės įkūrimo jai vadovauja Arūnas Zubas.

Šiam vadovui pavyko savo įmonę išlaikyti pelningą net tuo metu, kai aplinkui nemažai biodegalų gamyklų bankrutavo.
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, 4,5 ha teritorijoje, įsikūrusios gamyklos generalinis direktorius Arūnas Zubas tikina, kad tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje biodegalų gamybos apimtys ir poreikis bene labiausiai priklauso nuo politinių sprendimų. 2003 m. Europos Parlamentui patvirtinus direktyvą, kurioje numatyta benziną ir dyzeliną laipsniškai keisti biokuru, biodyzelino gamyba ėmė atrodyti kaip pelningas verslas. Planuota, kad iki 2010 m. 5,75 proc. Europos Sąjungos šalyse naudojamo benzino ir dyzelino pakeis augalinės kilmės degalai.
Tad 2005 m. buvo įkurta bendrovė „Mestilla“ ir per šiek tiek ilgiau nei metus pastatyta biodyzelino gamykla, į kurią investuota 140 mln. Lt. Tačiau prieš trejus metus, pasak A.Zubo, Europoje ir visame pasaulyje pradėjus kilti žemės ūkio produktų kainoms, suabejota, ar tam įtakos neturi biodegalų gamyba. Tad biodyzelino naudojimo plėtra sulėtėjo ir šiandien pasiūla gerokai viršija paklausą. Vis dėlto „Mestillos“ gamykla dirba visu pajėgumu 24 valandas per parą ir visą pagamintą biodyzeliną realizuoja. 80 proc. augalinės kilmės degalų iškeliauja į Skandinavijos šalis, o kiti naudojami Lietuvoje.

Gamybos proceso atliekų nelieka

Nors naftos ištekliai sparčiai senka, o degalų kainos nuolat kyla, be to, naudojant iškastines žaliavas degalams gaminti į atmosferą išsiskiria daug sveikatai pavojingų cheminių junginių, tačiau šiandien biodyzelinas vienas nenaudojamas nė vienoje šalyje. Jo 5 proc. turi būti maišoma į mineralinį dyzeliną.
„Nuo kitų metų šis kiekis turėtų padidėti dar keliais procentais. Pagal 2009 m. Europos Parlamento patvirtiną direktyvą, iki 2020 m. transporte turės būti naudojama 10 proc. biodegalų. O štai Švedija iki 2040 m. planuoja visai atsisakyti iškastinių žaliavų degalų gamybai. Ši pramonės šaka priklauso nuo politinės valios, tačiau biodyzelino gamyba – perspektyvi sritis. Vien „Mestillos“ gamyklos pagaminamas biodyzelinas Lietuvoje galėtų pakeisti 10–15 proc. mineralinių degalų“, – tvirtina A.Zubas.
Vadovas mano, kad ateityje daugelyje pasaulio šalių vis didesnį kiekį mineralinių degalų keis biodegalai, nes jų deginiai mažiau kenksmingi gamtai. Be to, ir per patį biodyzelino gamybos procesą į aplinką neišskiriama nuodingų medžiagų. „Iš rapsų sėklų gaminamas aliejus, kurį sumaišius su tam tikromis medžiagomis gaunamas biodyzelinas. Tačiau spaudimo metu gaunamas ne tik rapsų aliejus, bet ir išspaudos, kurios naudojamos kaip gyvulių ir paukščių pašaras. Biodyzelino gamybos etape atsiskiria glicerolis ir kalio sulfatas (puikios trąšos). O glicerolis naudojamas biodujų, plastiko, medicininio glicerino gamybai“, – atskleidžia A.Zubas.
Beje, biodegalų sektorius didina ir žemdirbių užimtumą, skatina alternatyvių žemės ūkio šakų plėtrą. „Nuo 2007 m., kai pradėjome gaminti biodyzeliną Lietuvoje užauginama du kartus daugiau rapsų“, – sako įmonės „Mestilla“ generalinis direktorius.

Planuojama maistinio rapsų aliejaus gamyba

Šiuo metu biodyzelino gamybos rinkoje padėtis įtempta, nemažai Europos gamyklų bankrutavo, kitos dirba ne visu pajėgumu, tačiau UAB „Mestilla“ išlaiko lyderio pozicijas tarp Baltijos šalių biodyzelino gamintojų. „Galime sėkmingai konkuruoti, nes jėgas suvienijo ir pagrindiniais įmonės akcininkais tapo dviejų skirtingų pramonės sektorių, suinteresuotų šia veikla, atstovai. Tai tarptautinė naftos pramonės grupė „Statoil“ ir didelę patirtį agroverslo srityje turinti AB „Linas Agro Group“, – sėkmės paslaptį atskleidžia A.Zubas, įmonei vadovaujantis nuo jos įkūrimo.
Iki tol bendrovėje „Linas Agro“ dešimt metų ėjęs tarptautinės grūdų prekybos vadovo pareigas ponas Arūnas sako, kad per tuo metus įsigilino į žemės ūkio produktų rinkas, perprato tendencijas. Inžinieriaus technologo diplomą turinčiam „Mestillos“ direktoriui nesunku buvo perprasti ir technologinius biodyzelino gamybos procesus. Tačiau specialistų, galinčių dirbti su moderniais įrenginiais, pastačius gamyklą, pasak A.Zubo, Lietuvoje nebuvo. „Visi darbuotojai buvo specialiai apmokyti. Dabar turim gerą komandą. Gamybos procesas nesustoja nė vieną dieną per savaitę“, – tvirtina biodyzelino gamyklos vadovas.
Na, o ateityje plėsti biodyzelino gamybos neketinama. „Kitais metais planuojame plėsti gaminamų produktų asortimentą. Investavę į naują įrangą „Mestillos“ gamykloje pradėsime gaminti rapsų aliejų maisto reikmėms. Aliejus, kaip ir rapsų išspaudos bei biodyzelinas, bus skirtas Baltijos ir Skandinavijos šalių rinkoms“, – užbaigia A.Zubas.

„Veido“ dosjė
Arūnas Zubas, 49 m.
UAB „Mestilla“ generalinis direktorius

Išsilavinimas: 1985 m. Kauno technologijos universitete baigė Cheminės technologijos fakultetą ir įgijo maisto pramonės inžinieriaus technologo diplomą.
Karjera: 1985–1988 m. dirbo Panevėžio mėsos fabriko technologu, 1988–1994 m. ėjo AB Krekenavos agrofirmos projektų vadovo pareigas. 1995 m. tapo AB „Linas Agro“ tarptautinės grūdų prekybos vadovu. Nuo 2005 m. vadovauja UAB „Mestilla“.
Pirmi uždirbti pinigai: 9 klasėje per vasaros atostogas statybose dirbo dažytoju.
Informacija apie įmonę: UAB „Mestilla“ įsteigta 2005 m., biodyzelino gamykla pastatyta 2007 m. Kontrolinį įmonės akcijų paketą valdo AB „Linas Agro Group“ akcininkai, likusius 49 proc. akcijų turi tarptautinė grupė „Statoil“.
Įmonės apyvarta:
2010 m. – 290 mln. Lt
2011 m. – 360 mln. Lt
Darbuotojų skaičius: 57

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...