2012 Gegužės 09

Giedrius Romeika

„Verslai bus perkeliami į užsienio šalis“

veidas.lt


Lietuvos verslą dabar slegianti mokesčių bei biurokratizmo našta ir artimiausiais metais netaps lengvesnė. Tad ambicingi ir savo gebėjimus siekiantys realizuoti lietuviai verslus kurs užsienyje, taip pat daugės verslininkų, kurie Lietuvoje veikiančias įmones registruos kitose šalyse. Tuo įsitikinęs Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius, Kauno kolegijos lektorius, UAB „Baliomanija LT“ steigėjas Giedrius Romeika.

VEIDAS: Verslą kurti pradėjote 1996-aisiais. Kaip nuo tų metų iki dabar pasikeitė Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas?
G.R.: Sąlygos, reikalingos verslui kurti, taip pat aplinka pasikeitė labai stipriai. Kiekvienais metais didėja technologinės galimybės. Nebeliko tokios verslo rūšies, kai užsienio šalyje nupirktos prekės Lietuvoje tiesiog perparduodamos. Dabar išsilaikyti norintis verslininkas į kuriamą produktą ar paslaugą turi įdėti originalios pridėtinės vertės.
VEIDAS: Valdininkai daug kalba apie verslo sąlygų gerinimą, paramą pradedantiesiems. Ar jaučiate bent kokį palengvėjimą?
G.R.: Suvaržymai keičiasi, bet jų nemažėja. Štai neseniai įsigaliojo tvarka, kad verslo liudijimų turėtojai negalės verstis didmenine prekyba, daugelis jų turės steigti uždarąsias akcines bendroves. Tad mokesčių ir biurokratizmo našta nelengvėja. Anksčiau smulkųjį verslą plėtojančiam verslininkui buvo lengviau išlaikyti tokius darbuotojus, kaip buhalteriai. Dabar daugelis jų atsisako, todėl yra didelė rizika, kad verslininkas pridarys klaidų.
Buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio žadėtas verslo pavasaris taip ir neišaušo. Nors buvo parengta pluoštas teisės aktų, kurie turėjo sukurti palankesnę aplinką verslui ir investicijoms, tačiau realiai niekas neįgyvendinta. Jau seniai diskutuojama dėl vadinamosios šeimos įmonės, mažosios bendrijos, įteisinimo. Ši koncepcija nagrinėjama keleri metai, bet sprendimų niekaip nepriimama.
VEIDAS: Jūsų vertinimu, kodėl padėtis jau daugelį metų nesikeičia?
G.R.: Smulkusis ir vidutinis verslas valdžios atstovams nerūpi, nes jis neparankus. Juk daug lengviau susitarti su dešimčia magnatų. Todėl nieko keista, kad Lietuvoje vis stipriau įsitvirtina oligopolinė rinka. Nors kuriasi mažos parduotuvėlės, tačiau už jų dažnai slepiasi tie patys didieji gamintojai. Pavyzdžiui, gyvo alaus parduotuvėles kuria „Švyturio alus“. Atrodo, kad yra didelis pasirinkimas pieno produktų, tačiau juos visus gamina keli gamintojai. Panaši situacija ir turgavietėse. Oligarchinės struktūros iš tradicinio verslo, prekybos išgujo smulkiąsias įmones.
VEIDAS: Vis dėlto apklausos atskleidžia, kad daugelis jaunų žmonių norėtų kurti savo verslą.
G.R.: Kai savo studentų paklausiu, kuo norėtų užsiimti baigę studijas, didžioji dalis atsako, jog dirbti sau, tačiau tuoj pat priduria, kad Lietuvoje niekada to nepasieks dėl administracinių pančių. Juos atbaido ir visuomenėje vyraujantis požiūris, kad verslininkas – tai sukčius.
Kad aplinka verslui plėtoti Lietuvoje nepalanki, patvirtina ir užsienio investuotojų elgesys. Štai į Lietuvą planavo ateiti vienas didžiausių pasaulyje padangų gamintojų – Vokietijos koncernas „Continental“, tačiau susipažinęs su mūsų mokesčių sistema apsigalvojo.
VEIDAS: Ar galima tikėtis, kad artimiausią dešimtmetį mokesčiai verslui vis dėlto mažės, o sąlygos pradėti individualią veiklą lengvės?
G.R.: Visi palengvinimai, kurie iki šiol buvo padaryti, – tai ES direktyvų įgyvendinimas. Iš vietinės valdžios iniciatyvos labai mažai. Niekaip neišsivaduojam iš sovietinio valdymo draudimais modelio. Vis dar vadovaujamasi nuostata, kad jeigu galima neleisti, tai ir neleisim. Padėtis pasikeis tik tuomet, kai visose ES šalyse bus suvienodintos verslo kūrimo ir plėtojimo sąlygos. Tada Lietuvos valdininkai bus tiesiog priversti imtis permainų, o ne jas žadėti, kaip yra dabar.
VEIDAS: Kaip, jūsų vertinimu, Lietuvos verslininkai bandys atlaikyti kylančius iššūkius, kol smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimas tik deklaruojamas?
G.R.: Pažadų, kad jau kitąmet bus lengviau kurti smulkųjį verslą, girdžiu nuo 1996 m., kai įkūriau įmonę, tačiau jau pavargau laukti. Manau, kad panašiai jaučiasi ir daugelis kitų smulkiųjų bei vidutinių verslininkų. Tad jeigu padėtis nesikeis, greitai sulauksime dar vienos emigrantų bangos. Išvažiuos žmonės, kurie smulkiuosius verslus kurs užsienyje, – lietuviai juk išradingi. Taip pat daugės verslininkų, kurie Lietuvoje veikiančias įmones registruos kitose šalyse. Tada jie mokesčius mokės į kitų valstybių biudžetą.
VEIDAS: Tad Lietuva, jūsų požiūriu, neturi galimybių tapti nei informacinių technologijų, nei paslaugas kuriančia šalimi?
G.R.: Jeigu pritrūks politinės valios atsikratyti sovietinio palikimo, o energija, kuri galėtų būtų skiriama didelę pridėtinę vertę turintiems produktams ir paslaugoms kurti, bus ir toliau nukreipiama žaisti žaidimui „Katė ir pelė“ (vieni kurs apribojimus, kiti stengsis juos apeiti), tai Lietuva taps jaukia nedidele provincija. Pas mus važiuos ne investuotojai, o žmonės, kurie nori ramiai praleisti senatvę.

Mažų parduotuvėlių daugėja, tačiau už jų dažnai slepiasi didieji gamintojai.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...