2013 Balandžio 30

Juozas Bernatonis

„V.Uspaskichui reikėtų patylėti“

veidas.lt


Per pastaruosius 23-ejus metus Lietuvos teisinė sistema išgyveno daug permainų, kartu ją lydėjo ir nemažai skandalų. Teisingumo ministrą Juozą Bernatonį prašėme pakomentuoti didžiausias mūsų teisines problemas.

VEIDAS: Ministre, kokias pagrindines problemas matote šio laikmečio Lietuvos teisėsaugoje?
J.B.: Stinga finansavimo, žmonės mato nemažai korupcijos apraiškų. Yra ir sisteminių bėdų. Pirma, teisėsaugos sistemos uždarumas. Žmonės gauna mažai informacijos, ypač kai nagrinėjamos rezonansinės bylos. Kai jos baigiamos nagrinėti ir priimami vienokie ar kitokie sprendimai, paprastai jie nepaaiškinami. Taip teisėsaugininkai tarsi atsiriboja. Bet šias blogas tradicijas derėtų keisti.
Antra, nepakankamas bendradarbiavimas tarp atskirų teisingumo sistemos sričių: teismai nepriklausomi, prokuratūra nepriklausoma, advokatai savarankiški, notarai beveik nepriklausomi, policija beveik nepriklausoma. Trečia, per tą trumpą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį nebuvo tinkamo teisinio švietimo sistemos. Iniciatyva praktiškai palikta žiniasklaidai. Kiek žiniasklaidos priemonės mano tikslinga paaiškinti vieną ar kitą situaciją, tiek ir paaiškina. Todėl tarpsta teisinis neraštingumas, nežinojimas. Žmonės nežino, ko jie gali reikalauti, kaip apginti savo teises. Nebuvo tradicijos ir Teisingumo ministerijoje skirti tam pakankamai dėmesio bei lėšų. Ir dabar tam lėšų neturime, bet ateityje turime šį klausimą spręsti. Tik atsiradus švietimui ateitų ir žmonių supratimas, kad tai tokios sisteminės problemos, kurias reikia spręsti.

VEIDAS: Ar tikrai finansavimo trūkumas yra pagrindinė bėda? Apskritai vis rečiau diskutuojama apie teisėsaugos institucijų darbo efektyvumą. Juk gali taip būti, kad dabar gaunamos lėšos panaudojamos neefektyviai.
J.B.: Iš tiesų turime problemų dėl darbo efektyvumo. Bet faktas ir tas, kad mūsų ministerija buvo tikrai prastai finansuojama. Per krizę mums skiriamas finansavimas buvo gerokai sumažintas. Man susidarė įspūdis, kad finansavimas priklausė nuo to, kaip ministrai sugebėjo apginti savo sistemą. Žinoma, tenka sutikti, kad neretai ir gautos lėšos panaudojamos nepakankamai efektyviai. Manau, kad policininkų ir bendras policijos sistemoje dirbančių žmonių santykis turėtų būti kitoks. Lygiai taip pat manau, kad teismo pirmininkas neturėtų rūpintis tušinukais ar popieriumi. Teismams reikia kompetentingų kanclerių.
Būdų, kaip didinti teisėsaugos darbo veiksmingumą, – nemažai. Tikimės, kad keletą jų atskleis dabar atliekamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų auditas.

VEIDAS: Lietuvos advokatų taryba siūlo perimti į savo rankas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos administravimą ir taip sutaupyti daug administravimo lėšų.
J.B.: Po nepriklausomybės atkūrimo taip ir buvo. Tada advokatai už dyką budėdavo ir teikdavo tą teisinę pagalbą, kurią valstybė garantavo socialiai pažeidžiamiems žmonėms. Šiandien tokia diskusija dėl garantuojamos teisinės pagalbos vyksta tarp mūsų ir advokatų atstovų. Ieškome racionalaus sprendimo, bet dar anksti teigti, kad panaikinsime dabartinę struktūrą, pagal kurią organizuojama nemokama teisinė pagalba. Mums neaišku, ar tikrai visą šią funkciją perdavus advokatūrai ir jiems veikiant visiškai savarankiškai, jie galės tas paslaugas kokybiškai teikti. Dabar šios pagalbos administravimui sunaudojama 2,5 mln. Lt. Dar 11,5 mln. Lt sumokame advokatams už jų paslaugas.

VEIDAS: Kaip vertinate buvusio ministro Remigijaus Šimašiaus darbą?
J.B.: Vertinu teigiamai, ministras pateikė nemažai įdomių idėjų. Gaila, kad daug tų idėjų nebuvo įgyvendinta, dabar mes užsiimame jų įgyvendinimu. Taigi dabar mus opozicija kartais kaltina, kad vykdome ne savo, o jų programą.

VEIDAS: Retas reiškinys Lietuvos politinėje kultūroje, kai naujasis ministras teigiamai vertintų buvusįjį.
J.B.: Tai politinės kultūros dalykai. Mes su buvusiu ministru galime normaliai padiskutuoti, pasišnekėti, jis gali patarti. Taip ir darome. Vakar buvau susitikęs su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų šešėlinės vyriausybės šešėliniu ministru Stasiu Šedbaru. Ir su juo aptarėme daug klausimų. Dar kartą įsitikinau, kad teisingumas nėra politinis dalykas, tai yra nuoseklus atskirų klausimų sprendimas. Skiriasi tik tam tikri prioritetai. Taigi nenorėčiau, kad Seime teisingumo vykdymo tobulinimo įstatymai būtų politizuoti, nors per šią kadenciją kartais tą pajuntu. Bet bendraujant galima rasti bendrų sprendimų.

VEIDAS: Viktoras Uspaskichas kone kasdien politizuoja savo bylą. Atviru tekstu žemina Lietuvos teismus, viešai pasisakydamas, kad jo byla yra oponentų politinis susidorojimas. Kaip vertinate tokius jūsų koalicijos partnerio pasisakymus?
J.B.: Aš nevertinu konkrečių bylų, nes tai gali būti traktuojama kaip tam tikras kišimasis į teisingumo vykdymą ir panaudota Strasbūro teisme dėl teisės į teisingą teismą pažeidimo. Manau, kad pačiam būnant įtariamuoju ir pačiam dalyvaujant teismo procese reikėtų tiesiog patylėti ir vengti bet kokių vertinimų. Reikėtų elgtis santūriau. V.Uspaskicho išsakoma pozicija nėra nei Darbo partijos bendra pozicija, nei apskritai mūsų koalicijos, nei Seimo. Beje, matėme, kad biudžeto, parlamento narių imuniteto panaikinimo klausimai buvo sprendžiami vieningai, nepaisant jokių bylų. Požiūris dėl teismų ir kitų dalykų koalicijoje yra racionalus. Man susidaro įspūdis, kad politikų požiūris į teisėsaugos veiklą gerėja, daugėja civilizuotumo. Aš į ateitį žvelgiu optimistiškai, o dabar yra, kaip yra.

VEIDAS: Jūsų nuomone, kokių klaidų padarė teisėsauga vadinamojoje pedofilijos byloje? Jau du teismai nusprendė, kad jokios pedofilijos nebuvo, bet dalis visuomenės tuo netiki.
J.B.: Man nedera vertinti konkrečios bylos, juolab kad nesu susipažinęs su šios bylos medžiaga. Turiu savo požiūrį, kaip sekėsi teisėsaugai, bet ją galėsiu pasakyti tik tada, kai baigsis visos bylos. Kalbant apie žmonių įaudrinimą, manau, čia vienodai sudalyvavo tiek žiniasklaida, tiek politiniai interesai. Žmonės pasidalijo į skirtingas stovyklas. Per rinkimų kampaniją tikroji tiesa mažai ką domino. Buvo aiški takoskyra ir niekas nenorėjo klausytis jokių argumentų.

VEIDAS: Senosios Vakarų demokratijos šalyse teisėsaugos institucijų vadovai neužleidžia iniciatyvos žiniasklaidai, kad ši informuotų apie svarbius įvykius, neleidžia įsigalėti sąmokslo teorijoms. Lietuvoje teisėsauga dažniausiai nusišalina nuo informavimo ir bulvarinė žiniasklaida pati prikuria visokių sąmokslo teorijų, kurios marginalizuoja atskiras visuomenės grupes. Teisėsauga dažnai bijo žiniasklaidos, nemoka kompetentingai diskutuoti. Ar nemanote, kad teisėsaugos institucijų vadovai turi gebėti apginti savo pozicijas?
J.B.: Žiniasklaida dažnai koreguoja ir akcentuoja tas temas, kurios žmonėms įdomios. Tarkime, aptariant vadinamąją pedofilijos bylą konkuruota, kas plačiau, įdomiau nušvies įvykius. O teisėsaugininkai mano, kad jų misija – ištirti nusikaltimus. Visuomenės informavimas dažnai nukenčia, nes pareigūnai, prokurorai, teisėjai nemano, kad tai irgi jų pareiga. Prasideda visokie žurnalistiniai tyrimai, kurie nebūna tikslūs, įvykiai apauga visokiais gandais. Šešerius metus dirbau Estijoje ambasadoriumi. Ten kitokia padėtis. Ministras pirmininkas kartą per ketvirtį susikviečia žymiausius žurnalistus, komentatorius, leidėjus, visus kitus asmenis, turinčius įtakos visuomenės nuomonės formavimui, ir kalba apie tai, ką jie planuoja daryti. Todėl nieko keista, kad Estijos žiniasklaidoje emocijų kalba virsta argumentų kalba.

VEIDAS: Europos Komisija paskelbė tyrimą, kad mūsų teismai labai sparčiai nagrinėja civilines bylas. Lietuvos teismai komercinius ginčus sprendžia per penkiasdešimt, Estijoje – per du šimtus dienų.
J.B.: Tai pirmoji EK stebėsena teisingumo srityje. Kitose srityse tokios stebėsenos vyksta seniai. Aišku, buvo skirtingų nuomonių, ar įmanoma palyginti teisingumo vykdymo sistemas. Beje, mes tik vienu rodikliu esame penkti nuo galo – teismų nepriklausomumo įsivaizdavimo. Čia aplenkėme tik keturias valstybes. Pagal kitus rodiklius stovime aukštai. Taigi padėtis Lietuvos teismuose nėra tokia bloga. Bet tai nereiškia, kad nieko nereikia daryti. Daug žmonių nėra susidūrę su teismais ir sprendžia pagal draugų, pažįstamų patirtį.

VEIDAS: Kaip vertinate planus teismuose įvesti tarėjo poziciją?
J.B.: Idėja jau buvo išsakyta, bet ji diskredituota, nes nesugebėta priimti parengto įstatymo. Dabar planuojame ramiai per kelerius metus įvesti tarėjo institutą. Jie gali būti įvairiausi, todėl pirmiausia reikia pasirinkti modelį. Mano asmeninė pozicija – tai nėra panacėja, bet priemonė padidinti teismų atvirumą, pasitikėjimą jais. Ši permaina turėtų ir privalumų, ir trūkumų. Jei atsiras tarėjų, kils mokėjimo klausimas. Taip pat gali pailgėti bylų nagrinėjimas. Taigi prieš apsisprendžiant viską reikia ramiai įvertinti.

VEIDAS: Netrukus jums teks pirmininkauti ES teisingumo ministrų tarybai. Kokias iniciatyvas siūlysite ES valstybių teisingumo ministrams įgyvendinti Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai laikotarpiu?
J.B.: Lietuvai tai bus nelengvas uždavinys. Ministerijoje pasirengimo pirmininkauti klausimais dirba daugiau nei pusė žmonių. Surinkti jauni, bet gabūs žmonės. Noriu pagirti ir buvusį ministrą: šiam renginiui buvo nuosekliai ruošiamasi. Mes esame gerai pasirengę, tą patvirtina ir ES institucijos. O mūsų prioritetai priklausys nuo airių pirmininkavimo rezultatų. Kol kas labai sėkmingai vyksta duomenų apsaugos ES teisės svarstymai, bet stringa ES bendras sutarčių įstatymas. Bandoma labai susiaurinti jo taikymą – tik prekybai internete. Manau, būtų labai naudinga pereiti prie bendros sutarties ir kitose srityse, bet tai labai sudėtinga teisės derinimo procedūra.

VEIDAS: Jūsų žiniomis, kada iš Vilniaus miesto centro bus iškeltas Lukiškių kalėjimas?
J.B.: Praėjusiais metais buvo paskelbtas konkursas šiam projektui įgyvendinti. Tai bus valstybės ir privataus kapitalo bendradarbiavimo projektas. Viešajam sektoriui teks dirbti kartu su privačiu. Praėjusių metų spalio mėnesį paskelbtos ir pradėtos derybos, kurias planuota baigti šių metų gruodį. Man pavyko su Kalėjimų departamentu rasti kompromisą ir galimybę derybas baigti šių metų birželį. Manau, naujasis kalėjimas bus statomas dvejus metus. Planuota jį pastatyti iki 2017 m., bet manau, kad kalinius iš Lukiškių kalėjimo pavyks iškelti iki 2016-ųjų. O ligoninė galėtų būti iškelta laipsniškai panaudojant valstybės investicines lėšas.
Pati valstybė neturi tiek pinigų, kad galėtų pastatyti naują didelį kalėjimą, todėl tam reikia privataus ir valstybinio kapitalo bendradarbiavimo. Pas mus dar likę lagerinio tipo kalėjimai, o reikia pereiti prie kamerinio tipo kalėjimų. Tada ir sąlygos pagerėtų, ir tvarką prižiūrėti būtų lengviau.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Viktorija Viktorija rašo:

    Mano vardas yra Mis Viktorija
    Mačiau jūsų profilį dabar ir pasiimti susidomėjimą draugus pasidalinti svarbią diskusiją su jumis, kreipkitės man laišką
    (elliotvictoria60@yahoo.co.uk) už
    vaizdas geras


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...