Labiausiai prasiskolinusių miestų lenktynėse Kaunas ėmė vytis Vilnių, per pusmetį biudžeto deficitą padidinęs 40 mln. Lt. Negana to, iš laikinosios sostinės atvirai tyčiojasi dar ir Kauno termofikacinę elektrinę privatizavęs „Gazpromas“, ignoruojantis savo įsipareigojimą investuoti 350 mln. Lt. O visa tai vainikuoja politinė sumaištis Kauno miesto savivaldybės taryboje ir mero kaita. Nuo šių aktualijų ir pradėjome pokalbį su praėjusį ketvirtadienį inauguruotu Kauno meru Andriumi Kupčinsku.

VEIDAS: Kaunas pasižymi dažna merų kaita ir tai miestui naudos neduoda. Jei esate tikras Kauno patriotas, galbūt ir jums derėjo tiesiog racionaliai dirbti opozicijoje ir nesistengti įnešti sąmyšio vadžios olimpe?
A.K.: Tai, kas įvyko naktį iš balandžio 13 į 14-ąją, – jaunos, besiformuojančios politikos ydos, kai sulaužomi koaliciniai susitarimai ir meru išrenkamas mažiausiai rinkėjų balsų gavusios partijos atstovas.
Nors ir būdami opozicijoje, iškart pasakėme, kad nepolitikuosime dėl Kaunui svarbių įvykių: Europos vyrų krepšinio čempionato ir „Hanza“ tarptautinių dienų, siekdami nepakenkti tarptautiniam miesto prestižui. Kaip pastebėjote, mūsų frakcijos laikysena iki čempionato pabaigos buvo labai santūri. Bet pastebėjome, kad mūsų pradėti projektai stabdomi, pavyzdžiui, Karinių oro pajėgų perkėlimas iš Fredos į Aleksotą, kur miestas galėjo, ir manau, vis dar gali, išlošti investicijoms patrauklią teritoriją. Matėme, kad opozicijos balsas į dangų neina.
Iš tiesų tai, kas įvyko pastaruoju metu, – daugumos žmonių lūkesčių pateisinimas. Manau, kad į miesto tarybą išrinktas politines jėgas tai pamokys paisyti gyventojų valios ir to, kad garbės žodis turi dominuoti ne tik rinkiminiuose šūkiuose, bet ir gyvenime.
VEIDAS: Ar manote, kad tvarkiečiai, socialdemokratai, liberalcentristai ir jaunalietuviai gali būti tvirtos koalicijos partneriai?
A.K.: Dabartinė partijų koalicija tikrai stipresnė už buvusią, susidėjusią iš 6 partijų. Stabilumas bus didesnis, juo labiau kad į valdančiąją daugumą įeina Tėvynės sąjunga, turinti didžiausią frakciją miesto taryboje. Tvarkant miesto komunalinį ūkį dominuoja daugiau ne ideologijos, o ūkiniai sprendimai. Neatmetu galimybės ateityje dirbti ir su liberalų sąjūdžiu, ir su kitomis opozicijoje veikiančiomis frakcijomis.
VEIDAS: Kaip vertinate tokią situaciją, kai praėjusią kadenciją pasisakėte prieš Jūsų pirmtako Arvydo Garbaravičiaus vykdomą politiką, o šią – jau einate kartu obuoliauti?
A.K.: Pagrindinė kritika A.Garbaravičiui buvo dėl energetikos ir dėl sporto rūmų statybos. Negalėjome pritarti prancūzų bendrovės pasiūlymui kosmine kaina įpiršti koncesijos sutartį už 780 mln. Lt. Dabartinė Žalgirio arena pastatyta už 214 mln. Lt. Galima ginčytis, kas būtų gražiau – prancūziškas „ledkalnis“ ar lietuviškas „devynkampis“, bet finansinę naudą mes matome, o areną suspėta pastatyti iki krepšinio čempionato, nors prieš tai buvo daug „pranašysčių“, jog nespėsime.
Taip pat kritikavome 2002 m. Kauno termofikacinės elektrinės pardavimo „Gazpromui“ sutartį. Pastarasis pirkėjas konkurso metu pasiūlė 2 mln. mažesnę kainą nei suomių bendrovė, bet pažadėjo investuoti beveik 100 kartų daugiau nei suomiai – 400 mln. Lt. Matome, kad laimėtojas pripažintas dėl tariamai didesnių investicijų, tačiau iki šiol investuota tik apie 50 mln. Lt. Be to, pagal pirmtakų sudarytą sutartį su „Gazpromu“ iki 2018 m. iš šio energijos tiekėjo elektrinės miestas įsipareigojo pirkti 80 proc. energijos. Taip užkertamas kelias į rinką ateiti kitiems investuotojams, galbūt gaminantiems energiją iš alternatyvių šaltinių.
Dabartiniu metu A.Garbaravičiaus liberalcentristai pasisako prieš „Gazpromo“ planus. Taigi mano pozicija nepasikeitė, o jei kiti praregėjo – tai Kaunui nuo to tik geriau.
VEIDAS: Žadate sumažinti šildymo kainą kauniečiams. Net Prezidentė nesiryžo to pažadėti, o jūs rizikuojate žarstyti tokius pažadus.
A.K.: Aš ir dabar sakau, kad galima sumažinti šildymo kainą, jei iš „Gazpromo“ išreikalausime žadėtas investicijas. „Kauno energija“ laimėjo arbitražo teismą dėl neįvykdytų įsipareigojimų, priteistos netesybos. Taigi vienas kelias – pasirinkti LEO variantą ir nacionalizuoti bendrovę, nes sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Kitas kelias, kuris ir man būtų priimtinesnis, sutarti, kad pasikeitus ekonominei logikai tas pats investuotojas atnaujintų miesto šilumines trasas. Geriau bloga taika, nei geras karas.
VEIDAS: Pristatydamas savo veiklos planą savivaldybės Tarybai sakėte, kad svarbiausias darbas bus subalansuoti 2012 m. miesto biudžetą. Ką reikia balansuoti ir kokioms sritims skirsite daugiau dėmesio?
A.K.: Vis dar probleminius metus po krizės 2010-uosius baigėme idealiai. Pritrūko tik 1,5 mln. Lt per 800 mln. Lt dydžio Kauno biudžete. O šiandien jau turime 41 mln. Lt biudžeto deficitą. Jį reikia kuo skubiau mažinti.
Kalbant apie prioritetus, tenka konstatuoti, kad grandiozinių darbų kitais metais nenusimato, o vadinamuosius „minkštuosius“ darbus atlikinėsime ir toliau. Prioritetas – Panemunės tilto remontas, nes prasidėjo A.Juozapavičiaus prospekto rekonstrukcija ir remontuojant pagrindinį prospektą, tilto negalime palikti nuošalyje.
Manęs dažnai klausia, kodėl Laivės alėjos nelaikau prioritetu? Jos grindinys dar atlaikys, o štai sugriuvus strateginę reikšmę turinčiam tiltui, jungiančiam Panemunę su Šančiais, Aleksotu ir Rokais, didelių nepatogumų pajus ir gyventojai, ir verslininkai. Pasaulyje mačiau nemažai didmiesčių, kur labiau nutrintos trinkelės nei “Laisvės alėjoje”. Svarbu, kad joje virtų gyvenimas.
VEIDAS: Būtent to jūsų minėto gyvybingumo ir pasigendama “Laisvės alėjoje”.
A.K.: Panemunės tiltui reikia apie 80-100 mln. Lt, A.Juozapavičiaus prospektui – 41 mln. Lt, o “Laisvės alėjai” tektų atidėti dar apie 80 mln. Lt. Dabar užsikrauti daugiau kaip 200 mln. Lt išlaidų miestas negali, todėl alėjos rekonstrukciją planuojame pradėti 2013-2014 m.
Ši miesto širdis nebuvo pamiršta ir iki šiol. Dėl gyventojų saugumo pakeitėme šviestuvus už 2,5 mln. Lt. Alėjoje esančios lauko kavinės buvo atleistos nuo papildomų rinkliavų. Knygynams, restoranams, kavinėms, galerijoms pritaikėme ne 0,9, o 0,6 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą nuo turto vertės. Tai buvo didelė paskata smulkiam ir vidutiniam verslui atsigauti alėjoje ir senamiestyje.
Jei kadencijos pradžioje alėjoje buvo 36 nuomojamos parduotuvės su tuščiomis virtinomis, dabar nesurastume nė dešimtiems. Didelį postūmį alėjos gyvasčiai suteikė su komunikacijos bendrovėmis pasirašyta nemokamo interneto paslaugų sutartis.
VEIDAS: Nors Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas, tačiau tikro proveržio, kad lygiuotųsi su Vilniumi, Klaipėda ar Druskininkais – jam trūksta. Kodėl?
A.K.: Antrosios Nepriklausomybės laikotarpiu Kaunui didelį šleifą uždėjo daugelio pramonės įmonių bankrotas. Tačiau bene didžiausią smūgį sudavė ištisų finansinių holdingų: EBSW, „Sekundė“ griūtis. Dėl to ne tik žmonės prarado santaupas, bet buvo gerokai sustabdytas Kauno ekonominis vystymasis.
Bet mane įkvepia Kauno istorija, kai tarpukario Nepriklausomybės laikotarpiu Kaunas buvo visos Lietuvos pasididžiavimas. Per 20 metų iš carinės Rusijos miesteliūkščio Kaunas išaugo į Vakarų Europos lygio miestą, pramintą mažuoju Paryžiumi. Manau, kad mes galime atgaivinti tokį miesto įvaizdį. Tačiau aš nesu stebukladarys, kad staiga miestas nušvistų ryškia šviesa, kaip kokia akinanti lemputė. Tačiau šviesa iš Kauno ryškėja ir tai jaučiama.
Didelę ekonominę naudą Kaunui davė prieš porą metų atėjęs tarptautinis oro vežėjas „Ryanair“: tiek dėl naujų darbo vietų, tiek dėl turistų traukos. Ši bendrovė Kaune įsteigė pirmąją Rytų Europoje bazę.
Žvelgiant iš Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos pusės, Kaunas, manau, galėtų būti jų vartai į Europą. Mes turime moderniausius lėktuvų takus visoje Lietuvoje, sostinės oro uostas neturi tiek plėtros galimybių, kiek Karmėlavos. Ne veltui dvimiesčio strateginiame plane numatyta Kaune turėti nacionalinį oro uostą.
Svarbu ir tai, kad Kaunas turi didelį akademinį potencialą, kurį reikia čia ir pritaikyti. Todėl Darbo birža, Kauno technologijos universitetas ir Kauno oro uostas pasirašė 3 mln. Lt vertės sutartį apmokyti 80 studentų, kurie 2 metus dirbs „Ryanair“ bazėje.
VEIDAS: Viešumoje nemažai kaltinimų jums dėl papildomo užmokesčio už darbą švenčių dienomis. Vis dėlto neatsisakote gauti papildomo užmokesčio už viršvalandžius, o juk politiko darbo diena nesibaigia oficialiomis darbo valandomis.
A.K.: Kiekvienas darbas turi būti atlyginamas ir visiems galioja tos pačios Darbo kodekso nuostatos. Visos šios istorijos metu nutylėta, kad kas mėnesį atsisakiau ir sutaupiau apie 7 tūkst. Lt mero reprezentacinių išlaidų, bet akcentuojama, kad „prisidėjau“ po 100-200 Lt už laiką, pavogtą iš šeimos savaitgaliais. Matoma 20 tūkst. Lt per visą kadenciją, bet nematoma 84 tūkst. Lt kasmet. Aišku, į priekaištus atkreipiau dėmesį ir juos įvertinsiu, bet elgsiuosi pagal įstatymus.
VEIDAS: Pamėginkite trimis sakiniais sugundyti užsienio arba Lietuvos turistus atvykti į Kauną pailsėti ir papramogauti bent tris dienas.
A.K.: Tai žalias miestas (Green City), pietinių valstybių turistus traukiantis vėsiomis vasaromis, be to, kaip retas kuris kitas miestas, išsidėstęs tarp dviejų upių (santaką mano iniciatyva sutvarkėme ir atidengėme jos grožį). Kaunas – kitokios kultūros, ne tik masinės, bet ir kameriškesnės, išskleistos po regionus, lopšys. Tai taip pat ir labai sportiškas miestas, o Kauno žmonės – patys veikliausi ir sportiškiausi Lietuvoje.