2015 Sausio 19

Klaudijus Maniokas

„Prasmingoms investicijoms reikia daugiau nei pinigų“

veidas.lt


Apie tai, ko reikia, kad ES investicijos Lietuvoje būtų panaudojamos efektyviau, kalbamės su  VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ valdybos pirmininku dr. Klaudijumi Manioku.

 

VEIDAS: Ar manote, kad šį kartą mums pavyks efektyviau panaudoti pinigus?

K.M.: Pirmiausia nesutikčiau, kad Lietuva iki šiol neefektyviai naudojo ES struktūrinių fondų pinigus. Tą efektyvumą sunku pamatuoti, bet, pavyzdžiui, makroekonominio modeliavimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje tos lėšos buvo panaudotos efektyviau, nei yra Europos Sąjungos vidurkis. Savo Sanglaudos raporte apie tai yra paskelbusi Europos Komisija.

Žiūrint į atskiras sritis ir kokybinius vertinimus paveikslas gal nėra toks vienareikšmiškas. Sakykim, investicijos į skurdo mažinimą padėties iš esmės gal ir nepakeitė, bet iš dalies daug ką lėmė ir kiti veiksniai, pirmiausia mokestinės priemonės. Vienoks investicijų efektyvumas švietimo srityje, kitoks – energetikos ar renovavimo srityje. Ko gero, galėtų būti ir geriau, bet daug kas priklauso nuo gebėjimų planuoti ir bendros politikos.

Apskritai Lietuvai tų lėšų tikrai reikėjo, jos buvo gana didelės, viršijo ES vidurkį ir  galbūt dėl to nebuvo visiškai gerai suvaldytos. Buvo sukurta perteklinės infrastruktūros (kalbu apie vandentiekos ir nuotekų sektorių), kurią dabar sunku išlaikyti.

VEIDAS: Iš tiesų, visų investicijų negalime vadinti neefektyviomis. Tačiau ar investavimas tokiu mastu į plytas ir betoną buvo pamatuotas?

K.M.: Šiuo metu atliekame bendrą konkurencingumo vertinimą, ir pasirodo, kad net 70 proc. lėšų, susijusių su konkurencingumo skatinimu, buvo skirtos statyboms. Tai tikrai didelė dalis. Galbūt daugiau investicijų turėtų būti skirta naujoms technologijoms, įrenginiams, žmonėmis. Bet prasmingoms investicijoms į žmones reikia daugiau nei pinigų. Čia turbūt ir yra viena pagrindinių pamokų ateičiai. Tam, kad investicijos į žmones būtų efektyvios, reikia turėti politiką ir gebėjimų atitinkamose srityse. Pas mus daugeliu atveju tos politikos nėra. Yra pavieniai projektai, kurie kai kada būna geri, kai kada ne tokie geri, bet jie nesusijungia į vieną aiškią kryptį.

VEIDAS: Tai tos jungiančios ir į konkretų bei aiškų tikslą vedančios politikos mes ir toliau neturime?

K.M.: Dabar yra parengta daug įvairių sektorinių dokumentų, bet bendrai politikai skiriama per mažai dėmesio. Didžiausias Vyriausybės ir atskirų interesų grupių dėmesys koncentruojamas į atskirus projektus, akcentuojant lėšas ir jų panaudojimą, bet per mažai kalbama apie rezultatą ir platesnį bent jau atskiro sektoriaus vaizdą. Taigi reikia bendros politikos, gebėjimų ir tą politiką atitraukti toliau nuo politikos. Ne paslaptis, kad dalis projektų yra lemiami politinės logikos, kuri ne visada yra geriausias patarėjas investuojant pinigus.

VEIDAS: Kokių permainų Lietuvai turėtų atnešti naujojo etapo investicijos?
K.M.: Prognozuoti dabar nesunku, nes pirmą kartą Lietuvos veiksmų programoje ES fondų investicijos yra susietos su tam tikrais rezultatų rodikliais. Investicijos paskirstytos atskiriems sektoriams, kurių kiekvienas turi savus tikslus. Nėra vienos kokios nors labai aiškios krypties, bet tikslai dabar aiškesni, nei buvo.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...