2012 Gegužės 07

Laimutis Telksnys

„Po penkiolikos metų kalbėsimės su kompiuteriais – tik nežinia, ką jie mums atsakys“

veidas.lt


Matematikos ir informatikos institute dirbantis profesorius Laimutis Telksnys – labai tinkamas pašnekovas, bandant prognozuoti ateities technologijas.

Juk šis tuo metu dar jaunas mokslininkas „gūdžiais“ 1968-aisiais, kai dar nebuvo asmeninių kompiuterių, laikraštyje gana tiksliai nupiešė daugelį šiandienos technologijų: išmaniuosius telefonus, internetą ir paiešką jame, el. knygas, internetines filmų ir muzikos parduotuves. Todėl „Veidas“ kalbino L.Telksnį apie tai, kokias ateities technologijas jis mato po penkiolikos metų.

VEIDAS: Kaip per pastaruosius keletą dešimtmečių pasikeitė IT technologijos ir kur link jos judės ateityje?
L.T.: Per tą laikotarpį kasdienybėje atsirado labai daug smulkesnių uždavinių, kuriuos sprendžiame asmeniniais kompiuteriais, o dabar jau ir planšetiniais kompiuteriais bei išmaniaisiais telefonais. Didieji mokslo uždaviniai išliko, tarkim, meteorologijos, gyvybės mokslų, astronomijos, kuriems reikia ypač galingų superkompiuterių. O technologijų miniatiūrizacija neketina sustoti: juk, pavyzdžiui, ryšio modemas prieš keliasdešimt metų buvo spintos dydžio, o šiandien tai nedidukė plokštelė telefone. Viena sritis, kurią miniatiūrizacija artimiausiu metu stipriai paveiks, tai dėvimieji kompiuteriai (angl. wearable computer).
Štai ir mes dabar kuriame tokį prietaisą, dėvimąjį kompiuterį, kuris stebėtų širdies darbą. Tai paprastas dirželis su jutikliais, kurie matuoja širdies ritmą, analizuoja duomenis ir, atsiradus širdies veiklos anomalijoms, belaidžiu interneto ryšiu gali duomenis persiųsti į išmanųjį telefoną gydytojui arba artimiesiems. Mano kolega kaip tik dabar Trakuose bando „Ritmoskopą“: kartu su irkluotojų olimpiečių treneriais bei gydytojais stebi sportininkų širdies darbą per treniruotes.
Tokių sprendimų kuriama ir daugiau, o ateityje jie dar labiau mažės ir stebės ne tik širdies, bet ir kitų organų darbą. Tokie prietaisai leistų trumpiau laikyti žmones ligoninėse, padėtų užbėgti už akių tragiškiems ligų padariniams, be to, sumažintų laukiančiųjų tyrimų eiles. Aš manau, kad dėvimieji kompiuteriai per artimiausius dvidešimt metų taps įprastai naudojamais daiktais, ypač sveikatos apsaugos srityje.
VEIDAS: Kokias dar IT sritis išskirtumėte kaip labiausiai pažengsiančias per artimiausią dešimtmetį?
L.T.: Na, viena tokių sričių yra komunikacija su kompiuteriu: iki 2025-ųjų tikrai turėtume išmokyti kompiuterį suprasti, ką kalbame. Nuo kompiuterių sukūrimo praėjo keliasdešimt metų, bet su jais bendraujame lyg kurčnebyliai – gestais, juk nurodymus jiems vis dar duodame klaviatūra ir pele. Kalbos atpažinimas ir sintezavimas per artimiausius keliolika metų stipriai pažengs į priekį.
O ką kompiuteris atsakys į mūsų klausimus, priklausys nuo to, kaip pažengs dirbtinio intelekto kūrimo procesas. Vis dėlto nemanau, kad greitai sugebėsime sukurti savarankiškai mąstantį kompiuterį. Žmogaus smegenys turi ypač daug „darbinės atminties“, o per gyvenimą susidariusios neuronų jungtys sudaro tokį „procesorių“, kad vargu ar dirbtinis intelektas sugebės prilygti žmogaus mąstymui.
Dar viena susijusi sritis, kuri tikrai pakeis kasdienį mūsų gyvenimą, – tai visuotinė robotizacija. Šiandien robotai vis dar dažniau naudojami kariniams ar gynybos tikslams, tačiau kryptis aiški: po dvidešimties metų kuriami robotai bus pakankamai tobuli, kad galėtų pavaduoti žmones pavojinguose ar nešvariuose darbuose. O jei žvelgsime dar toliau į ateitį, aišku, kad technologijų miniatiūrizacija leis kurti vis mažesnius robotus. Galbūt bus sukurti nanorobotai, kurie, suleisti į kraują ateroskleroze sergantiems žmonėms, valys užsikimšusias kraujagysles.
VEIDAS: O kaip, jūsų nuomone, ateityje transformuosis pats internetas?
L.T.: Dažnai sakoma, kad internetas visą pasaulį pavertė globaliu kaimu. Žvelgdamas į ateitį manau, kad globaliame kaime reikės ir globalaus turgaus ar parduotuvės: turiu omeny, jog elektroninė prekyba taps vyraujančiu pirkimo būdu, be to, pačios parduotuvės taps vis globalesnės ir didesnio masto.
Viena aiškesnių sričių, kuri jau transformuojasi ir tikrai stipriai pasikeis per ateinantį dešimtmetį, – televizija. Iš srautinės, kai televizijos kūrėjai nusprendžia turinio seką, ji virsta televizija pagal pareikalavimą (angl. on demand), kai aš pats galėsiu susidaryti norimą laidų, serialų ar filmų tinklelį. Ir šis individualumo didėjimo principas pradės veikti kitose srityse.
VEIDAS: Jūsų prognozės prieš beveik penkiasdešimt metų gan tiksliai nupasakojo šiandienos technologijas. Kaip pavyko taip tiksliai numatyti IT ateitį?
L.T.: Na, daugelis technologijų tobulėja ne tiesiškai, o eksponentiškai. Duosiu jums pavyzdį. Regis, 1991-aisiais Hamburgo universitetas, vykdydamas Europos Sąjungos projektą, rengė prognozę, kaip Baltijos šalyse plėtosis mobilusis ryšys. Kai aš pateikiau savo prognozes, projekto vadovas liepė jas sumažinti, nes negalėjo patikėti tokiu šuoliu, kurį numačiau, – juk tuo metu buvome ką tik išėję iš Sovietų Sąjungos. Aš atsisakiau mažinti prognozes, ir jos vis dėlto buvo išspausdintos. Vėliau stebėjau GSM ryšio plėtrą ir ant savo prognozių kreivės vis dėdavau realią padėtį atitinkančius taškus: pasirodė, kad prognozuodamas apsirikau apie 28 kartus, bet į mažąją pusę! Iki šiol didžiuojuosi šiomis savo klaidomis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...