2013 Rugpjūčio 12

Jonas Milius

„Jei Lietuvoje prasidėtų afrikinis kiaulių maras, valstybės ekonomika patirtų milžinišką smūgį“

veidas.lt


Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius, veterinarijos gydytojai ir kai kurie medžiotojai ragina aukščiausius valstybės pareigūnus imtis pačių radikaliausių priemonių, kad į Lietuvą nepatektų afrikinio kiaulių maro užkratas. Bet ir pasienio su Baltarusija gyventojai, ir Vyriausybės nariai atsipūtę: premjeras Algirdas Butkevičius ir daugelis ministrų lepinasi kaitria paskutinio vasaros mėnesio saule ir apie žemės ūkio produkcijos eksportui gresiančią katastrofą dar nemąsto. Tad ko panikuoja vyriausiasis šalies veterinarijos gydytojas J.Milius?
VEIDAS: Jūsų tarnybos svetainėje skelbiama galybė informacijos apie užkrečiamąsias gyvūnų ligas ir jų protrūkius Lietuvoje bei pasaulyje. Daug kalbama apie klasikinį kiaulių marą, kuris mūsų šalyje registruotas tris kartus, pastarąjį – prieš porą metų. Prie šios ligos parašyta, kad ji žmonėms nėra pavojinga, bet štai apie afrikinį kiaulių marą, kurio protrūkis užfiksuotas kaimyninėje Baltarusijoje, nieko nepasakyta. Ar tai reiškia, kad jis labai pavojingas ir, nenorint skleisti panikos, nieko nerašoma apie pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei?
J.M.: Žmogaus sveikatai ir gyvybei afrikinis kiaulių maras nėra pavojingas. Tiesa, pastaruoju metu kai kurie Rusijos mokslininkai dėsto, esą šios ligos sukėlėjas galįs mutuoti ir tapti pavojingas žmonėms. Bet kol kas tai nėra moksliškai pagrįsta, o mokslininkai neretai mėgsta žmones pagąsdinti.
VEIDAS: Kas atsitiktų žmogui, suvalgiusiam afrikiniu kiaulių maru sergančio gyvulio ar laukinio žvėries mėsos?
J.M.: Nieko neatsitiktų, nes kiaulės ar laukinio šerno, užsikrėtusio afrikiniu kiaulių maru, mėsa nėra nuodinga. Tačiau šia liga sergantiems gyvūnams pakyla itin aukšta temperatūra, dėl to mėsoje susidaro įvairių kitų kenksmingų medžiagų. Dar vienas svarbus klausimas, ar afrikiniu kiaulių maru sirgusi kiaulė, kurios mėsos tariamai valgytų žmogus, nebuvo gydoma antibiotikais, nes dėl jų vartojimo žmogus taip pat gautų kai kurių kenksmingų medžiagų. Taigi suvalgęs afrikiniu kiaulių maru sergančio gyvūno mėsos žmogus gautų kai kurių nuodingų medžiagų, bet pats nesusirgtų ir nenumirtų.
VEIDAS: Jeigu nei klasikinis, nei afrikinis kiaulių maras žmogaus sveikatai ir gyvybei nepavojingas, kodėl veterinarijos specialistai šitaip panikuoja – na, suvalgysi užkrėstos mėsos, ir kas čia tokio?
J.M.: Žmonės dar nevisiškai supranta tikrąjį afrikinio kiaulių maro pavojų. Esmė ta, kad jis pavojingas ne tiek konkrečiam žmogui, kiek pačiai valstybei, tai yra jos ekonomikai. Mat jei Lietuvoje atsirastų bent vienas afrikinio kiaulių maro židinys, būtų sustabdytas mūsų mėsos eksportas, ir, ko gero, ne tik kiaulienos, bet ir galvijienos, paukštienos, pagaliau pašarų, galbūt net grūdų. O juk žemės ūkio produkcijos eksportas sudaro apie 30 proc. viso mūsų šalies eksporto. Skaičiuojant pinigine išraiška tai būtų apie 5 mlrd. Lt per metus.
Čia nekalbu apie išlaidas kiaulėms likviduoti, patalpoms dezinfekuoti, kompensacijoms ūkininkams mokėti. O kur dar šalies prestižas.
Mes taip pat, vos tik sužinojome apie Baltarusijoje atsiradusį afrikinio kiaulių maro židinį, ne tik uždraudėme į Lietuvą įvežti bet kokių maisto produktų, net ir dešros ar sumuštinių, bet neleidžiame importuoti ir pašarų. Nuo gegužės mėnesio, kai sužinojome apie Baltarusijoje kilusį afrikinio kiaulių maro protrūkį, pasienyje buvo konfiskuota daugiau kaip keturios tonos mėsos, jos produktų ir sumuštinių, kuriuos žmonės mėgino įsivežti į Lietuvą savo reikmėms.
Esmė ta, kad jeigu žmogus, įsivežęs užkrėstą sumuštinį ar dešros, neatsakingai numestų nesuvalgytus maisto likučius ir juos radę šernai suėstų arba jeigu būtų atiduota savoms kiaulėms, visas mūsų įdirbis siekiant suvaldyti situaciją nueitų perniek. Liga išplistų žaibiškai, jos nebesuvaldytume. Šitai rodo kitų šalių, kuriose buvo kilęs afrikinis kiaulių maras, patirtis.
VEIDAS: O apskritai ar šiandien saugu valgyti kiaulieną, šernieną?
J.M.: Šiandien valgyti tiek kiaulieną, tiek šernieną yra visiškai saugu. Aš pats šiandien per pietus valgiau kiaulienos patiekalą. Pastaruoju metu mes vykdome dar labiau sugriežtintą maisto kontrolę ir gyvūnų stebėseną, esame ištyrę daugiau kaip 3 tūkst. kiaulių ir daugiau kaip 4 tūkst. šernų kraują. Jokio užkrato nerasta. Beje, tyrėme ne tik dėl afrikinio, bet ir dėl klasikinio kiaulių maro bei kitų užkrečiamųjų gyvūnų ligų.
VEIDAS: Kur saugiausia pirkti kiaulieną ar žvėrieną: prekybos centruose, nedidelių ūkių mėsos krautuvėlėse ar turguose?
J.M.: Pirkti kiaulieną ar žvėrieną bet kuriame oficialiame prekybos taške tikrai visiškai saugu: šiandien mes vykdome jau nebe dvigubą, o trigubą kontrolę. Aišku, jei kiauliena ar žvėriena perkama neoficialioje prekyvietėje, mes negalime garantuoti, kad ji saugi, – žmonės rizikuoja.
VEIDAS: O kaip pasikeitė sumedžioto šerno veterinarinė patikra?
J.M.: Mes sugriežtinome sumedžiotos žvėrienos patikrą: anksčiau užtekdavo atvežti patikrinti kraujo mėginį, o dabar reikia atvežti šimtą proc. visų organų – patį mėsos raumenį, inkstus, kepenis, širdį, blužnį, kitus organus.
VEIDAS: Iš kokių šalių į Lietuvą šiuo metu draudžiama importuoti kiaulieną?
J.M.: Iš visų trečiųjų, tai yra Europos Sąjungai nepriklausančių šalių neleidžiama įvežti nei mėsos, nei jos gaminių, nei gyvūninės kilmės pašarų.
VEIDAS: Jūsų tarnyba stengiasi, kad ši liga neplistų, pasienyje įrengti dezinfekavimo postai, bet laukiniai žvėrys, šernai, kurie migruoja iš vienos valstybės į kitą, kojų nedezinfekuoja. Medžiotojų nuomone, dabar šernai gausiai migruoja į Baltarusijos kolūkių laukus kuisti bulvių, javų, kitų gėrybių, o rudenį grįš Lietuvon ir jų nebus įmanoma sulaikyti, dezinfekciniai kilimėliai čia nebepadės. Ką darysite?
J.M.: Mes pasiūlėme pasienyje įrengti tvorą, nes grėsmė iš tikrųjų labai didelė: šernai neturi nei partinių įsipareigojimų nenešti užkrato, nei pasų, jie eina kiaurai sienas. Jei būtų pastatyta siena, mes 90 proc. apsaugotume savo valstybę nuo afrikinio kiaulių maro. Mūsų skaičiavimais, sienos statyba atsieitų apie 10 mln. eurų. Na, gal tai atrodo labai daug, bet iš tikrųjų tai tik vienos dienos ES kiaulienos apyvartos suma. O siena tarnautų penkiasdešimt metų ir padėtų apsisaugoti ne tik nuo šernų, užsikrėtusių afrikiniu kiaulių maru, bet ir nuo pasiutligę platinančių lapių, kurios prieš keletą metų buvo atklydusios iš Baltarusijos ir pas mus platino šį mirtiną užkratą, ir nuo kitų gyvūnų, platinančių užkrečiamąsias ligas, ir nuo nelegalių migrantų.
Deja, mūsų siūlymai kol kas nesulaukė pritarimo. Įdomu, kad šios idėjos nepalaiko netgi pasieniečiai, bent jau taip buvo rašoma spaudoje, nors jų darbas įrengus sieną ir palengvėtų. Bet aš pats nebendravau su pasieniečiais – nežinau, kodėl jie nepritaria sienos statybai.
VEIDAS: Tačiau lenkai, regis, jau rimtai galvoja apie tokios sienos su Baltarusija statybą, susirūpinę netgi austrai, kurie nuo Baltarusijos gana toli. Tad kodėl lenkai, austrai jaudinasi dėl Baltarusijoje išplitusio afrikinio kiaulių maro labiau nei mes, lietuviai?
J.M.: Danijos nacionalinis rizikos vertinimo institutas neseniai atliko prognozinę studiją, iš kurios paaiškėjo, kad afrikinio kiaulių maro grėsmė labai reali ir kad ją vargiai pavyks sustabdyti. Pirmiausia ji per Baltijos šalis esą išplis į Lenkiją, iš ten – į Ukrainą, iš Ukrainos – į Vengriją ir iš čia – į Austriją. Ir tai gali nutikti vos per keletą metų.
Žvilgtelėkime, kaip afrikinis kiaulių maras išplito Baltarusijoje. Prieš aštuonerius merus afrikinio kiaulių maro protrūkis kilo Rusijoje, prie sienos su Gruzija. Kitaip tariant, per vienus metus ši liga pasislinkdavo maždaug po 300 km. Empiriniai tyrimai rodo, kad šernai per metus pajuda į priekį apie 100 km, taigi tiek mums, tiek lenkams, tiek kitoms mūsų kaimynėms – Latvijai, Estijai ši grėsmė labai didžiulė. O jei išplis mūsų regione, pavojus kyla visai Europai.
Todėl aš, kaip ES Tarybai pirmininkaujančios šalies atstovas, ką tik susikviečiau kolegas Latvijos, Estijos, Lenkijos veterinarijos tarnybų vadovus, pateikiau konkrečius mokslinius skaičiavimus ir paaiškinau visą situaciją. Lenkijos kolega labai greitai suprato jos grėsmingumą, kolegos iš Latvijos buvo pasyvesni, bet dabar ir jie jau susirūpino.
Iš tikrųjų afrikinio kiaulių maro užkratas net kritusios kiaulės ar šerno lavone gyvybingas išlieka iki 6 mėn. Ir nors man pačiam neteko matyti, rusų spaudoje skaičiau, esą Baltarusijos miškuose guli ištisos šernų vados, kritusios nuo šios ligos, nes baltarusiai nebespėja nei medžioti šernų (nors esą kasdien sumedžiojama nuo 500 iki 1000 šernų), nei deginti ar bent jau giliai užkasti, kad jokie kiti laukiniai žvėrys neiškapstytų.
Beje, Portugalija ir Ispanija, kuriose afrikinio kiaulių maro protrūkis kilo 1950 m., šią ligą visiškai išnaikino tik per penkiasdešimt metų. Iš pradžių jie manė, kad užteks sunaikinti tik sergančius gyvūnus iš didelių ūkių, vėliau suprato, kad turi būti sunaikinti visi gyvuliai, netgi tie, kuriuos laiko pavieniai ūkininkai. Ir tik kai sunaikino visas kiaules, ši liga išnyko visiškai.
Šią savaitę aš kreipiausi į mūsų zoologus, kad jie atsakytų, ar Lietuvoje yra erkių rūšis, kuri platina šį užkratą, ar ne. Jei paaiškės, kad yra, tuomet situaciją derėtų vertinti kaip ypač grėsmingą.
VEIDAS: Stebint iš šalies kartais susidaro įspūdis, kad afrikinio kiaulių maro bijo vienintelis Jonas Milius, na, ir dar Žemės ūkio ministerija, bet visiškai negirdėti nei eksportą kuruojančių ministerijų atstovų, nei paties premjero minčių. Ar jūsų, kaip vyriausiojo šalies veterinarijos gydytojo, bei sukurtos specialios darbo grupės pastangų užtenka? Ar neturėtų aktyviau įsitraukti visa Vyriausybė, pagaliau ar nereikėtų pačiam premjerui pasikalbėti su aukščiausiais Baltarusijos vadovais, kad būtų dar efektyviau dirbama?
J.M.: Na, iš tikrųjų mums irgi reikėtų dar aktyviau veikti ir kasdien aukščiausiu lygiu spręsti šią situaciją. Beje, baltarusiai dirba tikrai labai rimtai. Jie sukūrė specialų štabą, kuriam vadovauja pats vicepremjeras, jie kasdien renkasi į posėdžius ir sprendžia, ko dar imtis. Į kovą su afrikiniu kiaulių maru įtrauktos visos pajėgos: kariuomenė, specialusis OMON būrys ir net Baltarusijos KGB, bet, nepaisant tokios pajėgų gausos, jiems sunku suvaldyti padėtį.
VEIDAS: Ar afrikinis kiaulių maras yra pati pavojingiausia užkrečiamoji gyvūnų ir galvijų bei paukščių liga, kuri kada nors buvo priartėjusi prie Lietuvos, ar yra pavojingesnių tiek gyvūnams, tiek žmonėms?
J.M.: Ko gero, taip, tai pati pavojingiausia liga, nes nuo jos nėra sukurta jokios vakcinos. O nuo snukio ir nagų ligos bei nuo klasikinio kiaulių maro, kurie Lietuvoje buvo registruoti prieš kurį laiką, vakcinos sukurtos. Štai kaimyninėje Latvijoje buvo nustatyta, kad net 10 tūkst. šernų yra užsikrėtę klasikiniu kiaulių maru, bet visus juos vakcinavo oraliniu būdu, tai yra į pašarus įdėjo vakcinos, ir situacija buvo suvaldyta.
Pas mus taip pat prieš kurį laiką iš Baltarusijos buvo atklydusių pasiutligės užkratą platinančių lapių. Iš viso buvo nustatyta apie 2 tūkst. lapių, sergančių pasiutlige, bet kadangi yra vakcina, tai mes kasmet du kartus per metus iš lėktuvų išmėtome oralinę vakciną ir taip paskiepijame lapes nuo žmogui mirtinos pasiutligės.
VEIDAS: Kokia sergančių gyvūnų liga pavojingiausia žmogui, tai yra kada žmogus, suvalgęs sergančio gyvulio ar laukinio žvėries mėsos, išgėręs pieno, pats gali užsikrėsti ir susirgti ar net mirti?
J.M.: Apie 60 proc. visų parazitinių ligų yra bendros gyvūnų ir žmonių ligos. Žmonėms pats pavojingiausias – paukščių gripas, mat nors ir sukurti skiepai nuo šios ligos, bet yra daugybė paukščių gripo atmainų. Ši liga žmogui mirtina. Ekonomiškai, kaip minėjau, pats pavojingiausias yra afrikinis kiaulių maras. Mat tam, kad išnaikintum šią ligą, reikia likviduoti visus gyvūnus: ir namines kiaules, ir šernus, po keletą kartų dezinfekuoti fermas, tvartus, įrankius, iš šalies, kurioje yra toks židinys, negalima eksportuoti nei mėsos, nei galvijų pašarų, nei grūdų.
Dar žmogaus gyvybei labai pavojinga juodligė. Tai taip pat mirtina liga, kurios užkratas lieka gyvybingas net šimtą metų. Pas mus taip pat yra palaidota daugybė juodlige kadaise sirgusių naminių gyvulių, bet tos vietos, kur jie palaidoti, užbetonuotos, kad nebūtų kasinėjama, statoma ir kad bakterija neplistų toliau.
Vyrams labai pavojinga ir briceliozė, nes ji pažeidžia sėklides bei sąnarius. Taip pat žmonėms itin pavojingos ir tokios gyvulių ligos, kaip trichineliozė, salmoneliozė ar kaspinuotis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Viktorija Viktorija rašo:

    Mano vardas yra Mis Viktorija
    Mačiau jūsų profilį dabar ir pasiimti susidomėjimą draugus pasidalinti svarbią diskusiją su jumis, kreipkitės man laišką
    (elliotvictoria60@yahoo.co.uk) už
    vaizdas geras


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...