2011 Spalio 18

Jamesas Morsinkas

„Geriausia, ką Lietuva gali padaryti, – išlaikyti investuotojų pasitikėjimą šalies makroekonominiu stabilumu“

veidas.lt

BFL

2009 m. Lietuvą užliejus didžiulei krizės bangai, Vyriausybė ėmėsi žiaurių taupymo priemonių, nustekenusių privatų verslą, taip pat brangiai skolinosi tarptautinėse rinkose, žaibiškai augindama valstybės skolą. Ekonomistai ne kartą abejojo, ar Vyriausybė elgėsi išmintingai, tuo metu nesikreipdama į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), kurio paskola būtų kainavusi kur kas pigiau. Vyriausybė aiškino, kad TVF mainais pareikalautų dar griežtesnių taupymo veiksmų, o šalies prestižas smarkiai nukentėtų. Tačiau, kaip „Veidui“ tvirtino TVF Europos departamento direktoriaus pavaduotojas Jamesas Morsinkas, biudžeto koregavimo priemonės, kurių Lietuva ėmėsi, buvo labai panašios į tas, kurias TVF ir būtų rekomendavęs.
Kita vertus, praėjusią savaitę darbą Lietuvoje baigęs J.Morsinkas mano, kad svarbiausia yra rezultatai, o Lietuvos ekonomikos atsitiesimas po sunkmečio – įspūdingas. Deja, TVF įspėja, kad Europos Sąjungą krečiančios krizės bangos purslai palies ir Lietuvą, todėl fiskalinė konsolidacija tebėra prioritetas. Apie tai – „Veido“ pokalbis su J.Morsinku.

VEIDAS: Europos Sąjungos ekonomika lėtėja, euro zoną krečia skolų krizė, tad kaip Lietuva atrodo šiame fone? Kokios mūsų šalies, smarkiai priklausomos nuo eksporto, perspektyvos?
J.M.: 2010-aisiais ir 2011-ųjų pirmoje pusėje Lietuva laimėjo dėl stiprios pasaulinės ekonomikos padėties. Eksporto augimas buvo labai didelis, todėl kūrėsi naujos darbo vietos, įmonės pagerino pelno rodiklius. Tai padėjo Lietuvos ekonomikai atsigauti, padidino vartojimą ir investicijų srautą. Sakyčiau, kad pirmoje šių metų pusėje matėme labai įspūdingą Lietuvos ekonomikos atsigavimą. Deja, dabar pasaulio ir ypač Europos ekonomika lėtėja. Lietuva daug eksportuoja į ES, todėl jūsų šalies eksporto augimas lėtės. Be to, finansinės sąlygos Europoje pablogėjo ir visiems tapo brangiau skolintis. Mes manome, kad finansinių sąnaudų padidėjimas persiduos bankų palūkanų normoms ir Lietuvoje. Prognozuojame, kad dėl silpnesnės išorės paklausos ir sunkesnės finansinės situacijos ekonomikos augimas Lietuvoje sumažės jau antroje 2011 m. pusėje ir 2012 m. O krisite ar tik lėtės augimas, priklauso nuo to, kiek pablogės situacija Europoje. Pagal mūsų pagrindinį scenarijų ir labiausiai tikėtinas ekonomines prielaidas, Lietuvos BVP 2012 m. didės 3,5 proc.
VEIDAS: Šiuo metu Lietuvos valstybės skola viena mažiausių ES ir siekia apie 38 proc. BVP, bet vien per 2010 m. skolos našta padidėjo 8 proc. Ar turėtume nerimauti?
J.M.: Lietuvos Vyriausybės skola padidėjo nuo mažiau nei 20 proc. BVP prieš 2008 m. krizę iki beveik 40 proc. BVP dabar. Skola išaugo dėl didelio biudžeto deficito. 40 proc. BVP siekianti Lietuvos skola nėra labai didelė – daug kitų Europos šalių turi didesnę skolą, bet tokia maža ekonomika, kaip Lietuvos, yra labai veikiama to, kas dedasi kitoje Europos dalyje. Būtų geriau turėti mažesnį skolos lygį – tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl manome, kad svarbu ir toliau mažinti fiskalinį deficitą. Mažinant jį po kurio laiko sumažės ir skola.
VEIDAS: Žvelgiant iš šiandieninės situacijos, ar Lietuva išlošė, ar pralošė, kai Vyriausybė 2009 m. nusprendė nesikreipti dėl paskolos į TVF ir brangiai skolinosi tarptautinėse rinkose, tačiau taikė tas pačias taupymo priemones kaip ir šalys, paprašiusios TVF finansinės paramos, – kėlė mokesčius, karpė atlyginimus ir socialines išmokas?
J.M.: Manau, kad Lietuvoje įgyvendintos labai panašios biudžeto reguliavimo priemonės kaip ir kitose šalys, – kai kurios jų pasinaudojo TVF parama. Mano nuomone, iš tiesų svarbu yra rezultatai, o jie labai pozityvūs – šie ryžtingi Lietuvos Vyriausybės veiksmai leido padėti pagrindą ekonominiam atsigavimui.
VEIDAS: Bet jei Lietuva būtų pasiskolinusi iš TVF, paskolos palūkanos būtų mažesnės negu skolinantis tarptautinėse rinkose. Ar TVF būtų pasiūlęs tas pačias taupymo priemones Lietuvai, kurias mes ir įgyvendinome?
J.M.: Taip, paprastai TVF paskolos palūkanos yra mažesnės, negu skolinantis rinkose, ypač finansinio sukrėtimo laikotarpiu. Sunku tiksliai pasakyti, ką TVF būtų pasiūlęs Lietuvai, bet apskritai manau, kad biudžeto koregavimo priemonės, kurių Lietuva ėmėsi, buvo labai panašios į tas, kurias būtų rekomendavęs TVF.
VEIDAS: Didžiulė problema Lietuvoje buvo ir yra nedarbas. Jūsų vertinimu, kaip derėtų spręsti šią problemą?
J.M.: Sutinku, kad nedarbo lygis yra didžiulė problema. Daugybė darbo vietų buvo prarasta, pavyzdžiui, statybų sektoriuje. Kai kurios darbo vietos išnyko negrįžtamai, nes nekilnojamojo turto rinka išgyveno bumo laikotarpį ir augimas nebuvo stabilus. Dėl šios priežasties svarbu padėti žmonėms susirasti darbą kituose sektoriuose, o tam yra ES struktūriniai fondai, kurie gali padėti įveikti įgūdžių neatitikimą rinkoje. Taip pat svarbu padaryti viską, kas įmanoma, siekiant išsaugoti stabilią makroekonominę aplinką. Atsižvelgdamos į tai įmonės priims sprendimus dėl investavimo ir darbo vietų kūrimo.
VEIDAS: Savo ataskaitoje minite, kad svarbu apsaugoti pačius pažeidžiamiausius žmones Lietuvoje, bet kartu siūlote įvesti naujus mokesčius – nekilnojamojo turto ir automobilių. Kodėl?
J.M.: Lietuvoje, kaip ir daugumoje šalių, neturtingiausiems žmonėms remti nukreipiamos įvairios Vyriausybės lėšos. Todėl svarbu, kad Vyriausybė per mokesčius surinktų reikalingą pajamų kiekį, kurį galėtų skirti šioms išlaidoms. Galima surinkti pinigų per daugybės ekonominių veiklų mokesčius, ką Lietuva ir daro. Bet Lietuva surenka daugiau pinigų iš pajamų ir apyvartos mokesčių, tokių kaip PVM, bet mažiau iš gerovės mokesčių. Manome, kad yra erdvės išplėsti gerovės mokesčius, nes turtingi žmonės turi daugiau turto. Šitos rūšies mokesčius mes vadiname progresiniais – kitais žodžiais tariant, jie naudingi neturtingiems žmonėms.
VEIDAS: Sakėte, kad Lietuva – biudžeto sureguliavimo pavyzdys. Tad ko kitos šalys galėtų iš Lietuvos pasimokyti?
J.M.: Aš tikrai manau, kad kai kurios kitos šalys, prašiusios finansinės pagalbos iš ES ir TVF, galėtų pažiūrėti į Lietuvos pavyzdį, ypač kai kalbama apie darbo užmokesčio nustatymo lankstumą ir konkurencingumo pagerinimą, kurį Lietuva sugebėjo pasiekti, nors jos valiuta susieta su euru. Tai mes vadiname vidine devalvacija. Lietuvos patirtis, susijusi su vidine devalvacija, buvo labai sėkminga. Kitos šalys to galėtų pasimokyti.
VEIDAS: Kuria kryptimi patartumėte eiti Lietuvai, kad išlaikytume ekonomikos augimą artimiausiais metais?
J.M.: Lietuva labai sėkmingai prisitaikė prie krizės 2008–2009 m., deja, pasaulinė aplinka pasikeitė į blogąją pusę, ir tai paveiks Lietuvą – ir per jos prekybą, ir per finansavimą. Geriausias dalykas, kurį Lietuva gali padaryti, – tai išlaikyti investuotojų pasitikėjimą šalies makroekonominiu stabilumu. Tai galima padaryti įgyvendinant tris svarbiausius aspektus. Pirma, tęsti fiskalinį konsolidavimą ir dėl to svarbu pasiekti mažesnį nei 3 proc. biudžeto deficitą 2012 m. Antra, išlaikyti pasitikėjimą bankiniu sektoriumi – Lietuva iki šiol labai gerai tvarkėsi šioje srityje ir dabar reikia tai išsaugoti. Trečia, atlikti struktūrines reformas, pavyzdžiui, darbo rinkoje ir gerinant verslo aplinką, nes vidutinio laikotarpio perspektyvoje tai padės užtikrinti stabilų augimą.
VEIDAS: Kokias struktūrines reformas turite galvoje?
J.M.: Svarbiausi tikslai darbo rinkoje – padidinti dalyvavimą ir pasirūpinti, kad darbo jėga būtų perskirstyta augančių sektorių link. Taip pat yra siūloma išplėsti terminuotų darbo sutarčių taikymą – manau, tai naudingas pasiūlymas. Dėl minimalios algos – šiuo metu, kai pasaulinė ekonomika lėtėja, minimalios algos didinimas gali atgrasyti įmones samdyti daugiau darbuotojų ir taip sulėtinti darbo vietų kūrimą.
VEIDAS: Bet minimalus darbo užmokestis Lietuvoje yra vienas mažiausių visoje ES.
J.M.: Reikia lyginti minimalią algą su vidutine alga toje pačioje šalyje, nes nesvarbu, kiek darbuotojams mokės Vokietijoje, – svarbu, kiek kitiems darbuotojams mokama Lietuvoje. Šis santykis Lietuvoje yra 40 proc. 2008 m. minimali alga buvo pakelta, o nuo to laiko iki pastarųjų mėnesių vidutinė alga krito. Todėl minimalios algos santykis su vidutine alga 2009 ir 2010 m. iš tiesų padidėjo. Aš nesakau, jog tai didelė problema, bet turite būti atsargūs ir turėti omenyje faktą, kad minimalios algos pakėlimas gali sumažinti darbo vietų kūrimą, turėti neigiamos įtakos konkurencingumui ir padidinti Vyriausybės išlaidas, nes algos, mokamos biudžetiniams darbuotojams, susietos su minimalia alga.
J.M.: Mano nuomone, šalies išmetimas iš euro zonos turėtų griaunamąjį efektą tiek tai šaliai, tiek visai euro zonai. Tai labai brangus žingsnis. Šalys įsivedė eurą kaip savo nacionalinę valiutą, o keisti nacionalinę valiutą labai sudėtinga. Toks dalykas negali būti padarytas slapčia, o numatomas nacionalinės valiutos keitimas galėtų labai pabloginti žmonių pasitikėjimą finansų sistema. Atvirai sakant, manau, tai sukeltų finansų sistemos griūtį.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...