2012 Rugsėjo 19

„Gazpromo“ ir ES kaktomuša: kuris žengs atatupstas?

veidas.lt

Praėjusią savaitę Europos dujų rinką sudrebino Europos Komisijos pradėtas tyrimas dėl Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ dominuojančios pozicijos regiono dujų rinkoje. Ar toks spaudimas gali sumažinti dujų kainas lietuviams ir kitiems europiečiams?

Prieš savaitę Europos Komisija pradėjo aiškintis, ar Rusijos gamtinių dujų koncernas „Gazprom“ nesinaudoja dominuojančia padėtimi Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkose, taip pažeisdamas antimonopolines Europos Sąjungos taisykles. Kitaip tariant, ES imasi tirti „Gazpromo“ veiklą aštuoniose valstybėse – Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Čekijoje.
Penkiose iš jų – trijose Baltijos šalyse, Bulgarijoje ir Slovakijoje „Gazpromas“ yra vienintelis dujų tiekėjas. O Lenkijai ir Vengrijai jis tiekia apie 80 proc. visų reikalingų dujų.
Tyrimas atliekamas dėl trijų galimų konkurenciją ribojančių veiksmų: nurodoma, kad „Gazpromas“ galėjo skaidyti dujų rinką trukdydamas laisvam dujų tiekimui per ES šalių teritoriją, taip pat galėjo trukdyti diversifikuoti dujų tiekimą ir, susiedamas gamtinių dujų kainą su naftos kainomis, galėjo nustatyti neteisingas kainas savo klientams. (…)

Kai kurioms šalims „Gazpromas“ yra vienintelis dujų tiekėjas, tačiau iš viso šis koncernas tiekia ne daugiau kaip 36 proc. visų Europai reikalingų dujų. O štai be Europos rinkos „Gazpromo“ popieriai būtų labai prasti, mat čia eksportuojama apie 80 proc. visų turimų dujų išteklių.
Tačiau europiečiai nebenori mokėti už Rusijos dujas brangiau, nei jų galima nusipirkti rinkoje. Juk biržose CEGH ir EEХ dujų kaina pernai gruodžio pirmojoje pusėje buvo 336 doleriai už 1 tūkst. kub. m, o vidutinė „Gazpromo“ kaina lapkritį siekė apie 440 dolerių už 1 tūkst. kub. m. Pirmuoju atveju dujos pardavinėjamos dienos kainomis, antruoju – sudaromos ilgalaikės sutartys nustatant vidutinę dujų kainą.
Tad ES užsimojo pakeisti sutartis su „Gazpromu“ ir vietoje ilgalaikių sandorių pereiti prie kasdienių. „Gazpromas“ dėl to su ES derėjosi visus praėjusius metus, nes balansavo tarp dviejų blogybių: dalies rinkos praradimo arba finansinių nuostolių, kurie būtų neišvengiami prekiaujant dienos kainomis. Galiausiai „Gazpromas“ sutiko biržos kainomis pardavinėti maždaug 7 proc. į Europą eksportuojamų dujų.
„Antrojoje metų pusėje Rusijos dujos smarkiai pabrango ir „Gazpromo“ eksportas ėmė mažėti. Bendrovės vadovybė buvo priversta leistis į kompromisus“, – minkštėjančią koncerno poziciją aiškina „East European Gas Analysis“ analitikas Michailas Korčemkinas.
Jo įsitikinimu, jei Rusija nebūtų sutikusi bent dalies dujų pardavinėti dienos kainomis, jai nebūtų pavykę pratęsti daugybės „Gazpromo“ sutarčių su atskiromis ES valstybėmis, kaip tai įvyko ir pasibaigus ilgalaikėms sutartims su Kroatijos bei Turkijos dujų pirkėjais.
Analitikai mano, kad stiprėjant ES spaudimui ši vadinamoji neatidėliojamų atsiskaitymų dalis (t. y. dujos, parduodamos dienos kainomis) „Gazpromui“ dar labiau išaugs. Pavyzdžiui, „Societe Generale“ vyresnysis analitikas Thierry įsitikinęs, kad jau visai netrukus ši dalis nuo 7 proc. padidės iki 10 proc. O „Barnes & Noble“ analitikas Andrejus Pliščiukas aiškina, kad norint susigrąžinti klientų palankumą „Gazpromui“ neatidėliojamų atsiskaitymų dalį teks padidinti iki 15 proc. nuo viso į Europą eksportuojamo dujų kiekio, ir tai esą anaiptol ne riba. „Galbūt bendrovei „Gazprom“ teks padaryti dar vieną nuolaidą savo pagrindiniams vartotojams – Vokietijai, Prancūzijai ir Italijai, kad išsaugotų savo dalį šiose rinkose“, – vertina analitikas. (…)

ES liks kvailio vietoje?

Analitikas Denisas Diominas įsitikinęs, kad ilgalaikėje perspektyvoje neatidėliojamų atsiskaitymų dalies didėjimas kaip tik pagerins „Gazpromo“ finansinius rezultatus. „Net gerokai padidinus neatidėliojamų atsiskaitymų pardavimus, „Gazpromo“ pajamos nesumažės. Priešingai – koncernas galės didinti apyvartą“, – skaičiuoja analitikas.
Tad D.Diominas mano, kad „Gazpromo“ kainų politikos pokyčius diktuoja ne desperacija, o išskaičiavimas ir suvokimas, jog prekybos dujomis modelis anksčiau ar vėliau pasikeis ir, kaip ir nafta, dujos bus pardavinėjamos rinkos kainomis.
Be to, ES neturėtų būti nusiteikusi itin optimistiškai ir dėl dar kelių priežasčių. Pavyzdžiui, Europa net ir norėdama nelabai turėtų kuo kompensuoti iš „Gazpromo“ gaunamas dujas, jei būtų nuspręsta kelti ultimatumus. Nors rusiškos dujos kainuoja bent 100 JAV dolerių už 1 tūkst. kub. m brangiau nei dujos Europos biržose, ES bent jau šiuo metu neturi alternatyvų – juk šiuo metu nėra net tiesiama jokių kitų dujotiekių.
Rusija tai puikiai suvokia, tad ES spaudimui, kuris prasidėjo „Gazpromo“ antrinių bendrovių biuruose Europoje pernai rugsėjį atliktomis kratomis, taip paprastai nepasiduos. (…)

„Miegantis“ ES koziris

Vis dėlto „Gazpromas“ suvokia, kad anksčiau ar vėliau su ES teks skaitytis kur kas rimčiau. Štai tada galbūt dujos kainuos pigiau ir Lietuvai, ir kitoms kol kas nuo Rusijos visiškai priklausomoms valstybėms.
Šis papildomas ES koziris – tai nuosavi dujų ištekliai. Kol kas jie glūdi nepanaudojami – nemažoje dalyje ES šalių draudžiama jų gavyba, be to, nėra šioms dujoms tiekti reikalingų dujotiekių. Bet tai – tik laiko klausimas. Kaip tvirtina JAV analitikas Jenas Alicas, pernai JAV energijos departamentas paskelbė, kad Lenkijoje esama 171 trln. kub. metrų gamtinių dujų rezervo, – tai bemat sukėlė nemenką „Gazpromo“ susierzinimą. Tiesa, šiemet Lenkijos geologijos institutas patikslino, kad šis skaičius kur kas mažesnis ir siekia 24,8 trln. kub. m. Bet ir šio kiekio visiškai pakaktų kaimyninės šalies poreikiams tenkinti. O juk dar yra Ukraina, kuri galėtų dujas pardavinėti ES valstybėms, jei tik nuspręstų ir rastų lėšų gamtinių dujų gavybos bei perdavimo procesui.
Didžiules gamtinių dujų atsargas turi ir Vokietija, ir nors šios šalies politikai irgi nesiryžta sušvelninti draudimų dėl dujų gavybos, galima neabejoti, kad anksčiau ar vėliau „Gazpromo“ eksportuojamų dujų dalis Europoje sumažės. O jei dar JAV pavyzdžiu kai kuriose Europos šalyse įvyktų ir skalūninių dujų gavybos proveržis, Rusijos viešpatavimas diktuojant savas dujų kainas baigtųsi.

Apie „Gazpromą“ skaičiais
Metinė apyvarta – apie 60 mlrd. JAV dol.
Eksportas į Europą 2012 m. sudarys apie 164 mlrd. kub. m.
Eksportas į Europą sudaro 80 proc. viso „Gazpromo“ eksporto.
Biržose vidutinė dujų kaina už 1 tūkst. kub. m – apie 340 JAV dol.
Vidutinė „Gazpromo“ dujų kaina už 1 tūkst. kub. m – apie 440 JAV dol.
Lietuva už dujas „Gazpromui“ moka 10–20 proc. brangiau nei kitos ES šalys.

Iš „Gazpromo“ perkama visų Europai reikalingų dujų dalis – 36 proc.
Baltijos šalyse, Bulgarijoje ir Slovėnijoje – 100 proc.
Lenkijoje ir Vengrijoje – 80 proc.
Čekijoje – apie 70 proc.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-38) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...