2010 Liepos 17

Jubiliejus

“Alfa Romeo” – 100 metų aistros

veidas.lt

Legendinis automobilių gamintojas “Alfa Romeo” šiemet švenčia garbingą 100 metų jubiliejų. Tai visa epocha, kurioje visko tiek daug nutiko, kad yra parašyta ne viena knyga. Ir svarbiausia, kad nuobodžia šios firmos gyvenimo istorijos niekaip nepavadinsi.

Sportas visada buvo neatskiriama “Alfa Romeo” dalis. Tai buvo šios kompanijos ir džiaugsmas, ir skausmas. Nedaug kitų automobilių gamintojų gali pasigirti tokia trofėjų gausa. Kita vertus, būdama pernelyg atsidavusi lenktynių trasai, kompanija kartais primiršdavo serijinius modelius, kuriais tekdavo važinėti realiame pasaulyje. Tad gerai žinomo laidos apie automobilius vedėjo Jeremy Clarksono posakis, kad “norint tapti tikru vairuotoju, reikia pavažinėti Alfa automobiliu” turi dvejopą prasmę. Šie sportiški automobiliai leisdavo suformuoti puikius vairavimo įgūdžius. Tačiau nemažą laiko dalį jų savininkai praleisdavo ir dirbtuvėse…. Neabejotina tik viena, kad šis automobilis abejingų nepalieka – jis turi ir charakterį, ir išvaizdą. Švenčiant sportininko jubiliejų neįmanoma nepaminėti visų jo pasiekimų. Ši retrospektyva padės geriau suprasti, kodėl lenktynės Alfai buvo ir kūnas, ir siela – “Il cuore sportivo”.

Lenktynių pradžia

Oficialia “Alfa Romeo” firmos gimimo data laikomas 1910 m. birželis (tuomet ji dar vadinosi ALFA – trumpinys iš Anonima Lombarda Fabbrica Automobili). Nepraėjus nė porai metų nuo įmonės įkūrimo gimė pirmosios sportinės Alfa versijos. Tiesa, jų variklio galia siekė apie 30 AG, bet tuo metu tai buvo neblogas pasiekimas. 1914 m. firmos inžinierius Giuseppe Merosi pristatė 4,5 l darbinio tūrio lenktynėms skirtą variklį. Tai buvo pirmasis ALFA variklis su dviem skirstymo velenėliais (DOHC) ir keturiais vožtuvais cilindrui(!). Deja, dėl nežinomų priežasčių, šis variklis lenktynėms nebuvo panaudotas, nors jo pagrindu buvo kuriami nauji agregatai.

Kai 1915 m. firmą įsigijo Neapolio verslininkas Nicola Romeo (tuomet ji ir įgijo visiems labai gerai pažįstamą romantišką pavadinimą – “Alfa Romeo”), sportiniai reikalai nebuvo nustumti į šoną. Priešingai, tai buvo dešimtmetis, kai prie Alfa Romeo vairo sužibėjo geriausi to laikotarpio Italijos lenktynininkai: Giuseppe Campari, Antonio Ascari, Ugo Sivocci ir legenda tapęs Enzo Ferrari, kuris išties daug prisidėjo prie sportinės Alfa Romeo šlovės. Jis tam atidavė net 15 metų. Būtent jo dėka 1923 m. buvo pasamdytas puikus inžinierius Luigi Bazzi, kuris su Giuseppe Merosi sukūrė lenktyninį P1 modelį. Automobilis buvo greitas, tačiau nesėkmingas – per Italijos Grand Prix lenktynes jis nusinešė Ugo Sivocci gyvybę.

Vėliau iš “Fiat” buvo pakviestas jaunas inžinierius Vittorio Jano, vėliau tapęs tikru variklių genijumi. Iškart buvo suprojektuotas ir parengtas lenktynėms naujas modelis P2. Prancūzijos Grand Prix lenktynėse 1924 m. G.Campari juo dominavo trasoje, o Italijos GP laimėjo A.Ascari. Šitokia naujoko sėkmė buvo toks smūgis tuomet karaliavusiam “Fiat” gamintojui, kad šis kuriam laikui net pasitraukė iš lenktynių. Kitais metais P2 ir toliau buvo vienas greičiausių trasose, tačiau Prancūzijos GP nusinešė A.Ascari gyvybę… Puikių lenktynininkų praradimas buvo didelis smūgis “Alfa Romeo” firmai. Ir nors lenktynių programa nebuvo nutraukta, “Alfa Corse” komanda vėl ryškiai sužibėjo Grand Prix tik 1929 m. P2, prie kurių vairo sėdo Achille Varzi ir Gastone Brilli-Peri dominavo Aleksandrijos, Tre Fonatana, Coppa Ciano, Italijos GP, Kremonos ir Kartaginos lenktynėse. 1930 m. “Alfa Romeo” komandą papildė dar viena visų laikų legenda Tazio Nuvolari. Tačiau 1932 m. ši kompanija tapo valstybine ir naujajam P3 pasireikšti šansų buvo mažiau.

Lenktynių programa naujai valdžiai buvo mažiau įdomi, tad 1935 m. T.Nuvolari pasiekta pergalė prieš itin stiprias vokiečių komandas Vokietijos Grand Prix Niurburgringe parodė, kad “Alfa Romeo” inžinerinis potencialas išliko išties stiprus.

Ši pergalė prisimenama kaip viena įspūdingiausių visų laikų lenktynėse. Tąkart startavo net penki “Mercedes” ir keturi “Auto Union” (vėliau pervadinta į “Audi”) bolidai, kurie buvo net iki 100 AG galingesni už 330 AG Alfas. Tad 300 tūkst. žiūrovų minia, aišku, laukė kovos tarp “namų” komandų, o nacių pareigūnai jau ruošėsi kelti reicho vėliavas.

Tačiau pirmas finišą pasiekė mažesnis, lengvesnis ir vikresnis Alfa Romeo P3…

Vietoj lenktynių trasų – į garažus

1937 m. kovą “Alfa Romeo” kompanija lenktynių programą nusprendė perkelti į savo “teritoriją”. Tuo metu pagrindinis lenktynėms rengiamų automobilių vadovas buvo E.Ferrari. Tad didžioji dalis “Scuderia Ferrari” akcijų perėjo į “Alfa Romeo”. Tačiau prasidėjo trintis tarp E.Ferrari ir gamyklos inžinierių, pasibaigusi tuo, kad po kelerių metų šis iš kompanijos pasitraukė. Beje, šiam žingsniui nemažai įtakos turėjo ir keletas nesėkmingų startų: viename jų sprogus benzino bakui stipriai apdegė T.Nuvolari, o bandant naująjį 158-ąjį modelį žuvo pilotas-bandytojas. 1939 m. prasidėjus karui, lenktyniniai automobiliai ne vieneriems metams buvo pastatyti į garažus. “Alfa Romeo” inžinieriai buvo mobilizuoti karinės technikos ir lėktuvų variklių projektavimui.

Tačiau iškart po karo tuometinis “Alfa Romeo” lenktynių vadovas Giovanbatista Guidotti ėmėsi burti naują komandą. Pilotuoti Alfetta 158 greta kitų buvo pakviestas ir Nino Farina, tuo metu laikytas vienas geriausių Italijos lenktynininkų. Beje, jis kilęs iš tos pačios giminės, kuri valdo gerai žinomą Pininfarina dizaino kompaniją.

Nors per 1947 ir 1948 m. sezonus Alfetos pasiekė puikių rezultatų, netekusi dviejų iš trijų geriausių savo lenktynininkų komanda nusprendė 1949 m. sezoną praleisti ir pasirengti ateičiai.

1950-ųjų sezonas buvo išskirtinis “Alfa Romeo” lenktynių istorijoje. Komandą sudarė trys garsieji “Fa” – Juan Manuel Fangio, Nino Farina ir Luigi Fagioli. “Alfetta 159” komanda tiesiog susišlavė visus titulus, o N.Farina kartu su “Alfa Romeo” įėjo į istoriją kaip pirmasis pasaulio čempionas. Būtent 1950-ieji yra laikomi “Formulės-1” gimimo metais.

"Veido" archyvas

Alfetta 159 GP

Kiti metai irgi buvo sėkmingi, nes J.M.Fangio tapo čempionu, tačiau “Alfa Romeo” kompanija suprato, kad laikas iš esmės kurti naują techniką, nes Alfetų konstrukcija paseno, o konkuruoti su naujai kylančia žvaigžde – Ferrari, darėsi vis sunkiau. Buvo nuspręsta pasitraukti iš Grand Prix…

Nauji vėjai

Šeštojo dešimtmečio pabaigoje “Alfa Romeo” ėmėsi kurti visiškai naują variklį su dvylika horizontaliai išdėstytų cilindrų. Tolesnis projekto realizavimas buvo perduotas naujai sukurtam sportiniam padaliniui “Autodelta”. 1967 m. jis jau buvo sukaupęs didelę patirtį, kad galėtų lygiaverčiai kautis su pajėgiausiomis to meto komandomis. Tad tuo metu pasirodė naujas lenktyninis automobilis Alfa Romeo Tipo 33. Jis ypač sužibėjo 1975 ir 1979 m., kai buvo laimėti čempionų laurai pasaulio sportinių prototipų čempionate. Dvylikos cilindrų varikliu susidomėjo F-1 komandos.

"Veido" archyvas

Giulia Spritn GTA

Pastarieji buvo tiekiami “Brabham” komandai 1975 ir 1976 m. sezonams. 1978 m. kartu su šia ekipa Nikis Lauda laimėjo Švedijos GP, o vėliau ir lenktynes Monzoje. Galbūt šis bendradarbiavimas su “Brabham” būtų sėkmingai tęsiamas ir toliau, bet 1979 m. F-1 lenktynėms “Alfa Romeo” pristatė nuosavą mašiną 177F1. Ji pasižymėjo dar ir unikaliu “ground” efektu, gerinančiu aerodinamiką. Netrukus pasirodė ir naujas 179 modelis.

1980 metų sezonui “Alfa Romeo” pasirašė sutartį su “Malboro” kompanija dėl rėmimo. Penktoji vieta Argentinoje buvo pirmieji iškovoti taškai. Finišas penktoje vietoje buvo pakartotas ir Vokietijos GP lenktynėse. Atrodė, kad rezultatai ima gerėti. JAV GP lenktynėse net pusę jų laiko pavyko laikyti pirmą poziciją, tačiau gedimai neleido sėkmingai finišuoti. 1981 metais prie komandos prisidėjo dar viena garsi žvaigždė – Mario Andretti. 179 modelio bolidas buvo pavadintas 179C. Tačiau nei M.Andretti meistriškumas, nei nauji patobulinimai sėkmės neatnešė. Išskyrus pergalę Las Vegaso GP lenktynėse, geresnių rezultatų nebuvo pasiekta.

Gyvenimas pasibaigus šlovingajai erai

1982 metų sezonui buvo sukurtas visiškai naujas bolidas – Alfa Romeo 182. De Cesaris iškovojo trečią vietą Monako GP lenktynėse ir šeštą Kanadoje. Kitais metais bolidas buvo iš esmės patobulintas – įdėtas naujas Alfa Romeo V8 variklis su turbokompresoriumi. Su juo komandai pavyko iškovoti keletą prizinių vietų. Tačiau nepaisant dar keleto svarių laimėjimų, rezultatai nebuvo tokie, kokių tikėtasi. Tad firma nusprendė nutraukti savo komandos dalyvavimą F-1.

Tiesa, “Alfa Romeo” dar kurį laiką tiekė variklius “Ligier” komandai. Tačiau 1985 m. firmos valdymą perėmus “Fiat”, buvo nuspręsta, kad kompaniją F-1 lenktynėse turi atstovauti tik “Ferrari”. Ir nors Alfa varikliai dar buvo naudojami iki 1988 m., tačiau pati firma galutinai atsisveikino su F-1.

Žinoma, “Alfa Romeo” lenktyniavo ne tik formulių ir prototipų lenktynėse. Beveik visi firmos sukurti kėbuliniai serijiniai automobiliai dalyvavo įvairiose automobilių sporto rungtynėse. Verta paminėti septintojo dešimtmečio pabaigos žvaigždę Alfa Romeo Giulia Sprint, aktyviai dalyvavusią Europos ir Amerikos lenktynių serijose. Tai buvo itin dailus ir universalus automobiliukas, kuris tiko ir kasdieniam važinėjimui, ir lenktynėms. Dar ir šiandien juos galima dažnai sutikti tarptautiniuose “alfistų” sąskrydžiuose.

Dešimtajame dešimtmetyje vykusiose kėbulinių automobilių žiedinėse lenktynėse “Alfa Romeo” kompanijos šlovingiausias periodas sietinas su Alfa 155 modeliu. Homologuoti 155 GTA ir 155 V6 Ti sportiniai automobiliai lyderiavo visuose stipriausiuose Europos čempionatuose: Italijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, taip pat prestižiniame Vokietijos DTM. 1992–1994 metais jie beveik neturėjo sau lygių. 1993 m. DTM čempionate Alfa laimėjo 11 iš 22 lenktynių! O iš viso per ketverius metus buvo pasiektos net 38 pergalės. 1996 m. Vokietijos DTM čempionate užimta trečia vieta, o 1997 m. Ispanijos pirmenybėse vėl laimėtas čempiono titulas. “Alfa Romeo” pergalės padėjo iškilti tokioms žvaigždėms kaip Nicola Larini ir Gabriele Tarquini, kurios dar ir šiandien dalyvauja lenktynėse.

Aukštai iškeltą Alfa 155 kartelę nuo 1998 m. perėmė Alfa 156. Šis modelis irgi sėkmingai dalyvavo įvairių šalių nacionaliniuose čempionatuose bei tarptautiniuose ETCC (European Touring Car Championship) ir WTCC (World Touring Car Championship). Italijos čempionatas buvo laimėtas 1998 ir 1999 m., ETCC – 2001–2003 m. (2002 m. laimėta ir gamintojų įskaitoje), 2004 m. užimta trečia vieta, o WTCC čempionate 2005 ir 2006 m. –  trečia vieta.

Ir po to “Alfa Romeo” kompanija ir vėl daro pauzę. Nežinia iki kada truks ši pertrauka, nes pasaulinė ekonominė krizė, radikalios permainos “Fiat” koncerne ir naujos strategijos Alfa Romeo prekės ženklui plėtoti įneša painiavos. Tačiau visus gerbėjus jau pasiekė gandai, kad “Alfa Romeo” zonduoja galimybes sugrįžti į WTCC. Tikėkimės, kad ką tik pristatyta naujoji Giulietta ne tik padės eilinį kartą “Alfa Romeo” prisikelti, bet ir tęs itališką legendą…

www.alfaklubas.lt

10 faktų iš “Alfa Romeo” istorijos

1. “Alfa Romeo” laimėjo pirmąjį Pasaulio automobilių lenktynių čempionatą 1925 m. ir pirmąjį Formulės pasaulio čempionatą 1950 metais.

2. Per 1925 m. Belgijos Grand Prix, Alfa Romeo P2, pilotuojami A.Asсari ir G.Campari, taip toli atsiplėšė nuo varžovų, kad buvo atšaukti į boksus. Kol lenktynininkai užkandžiavo, mechanikai galėjo nušveisti mašinas.

3. 1933 m. per “Mille Miglia” (1000 mylių) lenktynes pirmi dešimt finišo liniją kirtusių automobilių buvo Alfa Romeo.

4. Hеnry Fordas kartą pasakė: “Kai pamatau Alfa Romeo, visada nukeliu skrybėlę.”

5. Alfetta 159 lenktynių metu 100 km kelio naudodavo 170 litrų benzino.

6. “Alfa Romeo” gamino ne tik lengvuosius automobilius, bet ir lėktuvų, traukinių bei laivų jėgaines, sunkvežimius, autobusus, traktorius, kelių volus ir net… virimo krosnis.

7. Po Antrojo pasaulinio karo, “Alfa Romeo” sugrįžti į automobilių lenktynes padėjo gerai išsaugotos Alfetos, kurios buvo išardytos ir paslėptos sūrio fabrike prie Ortos ežero.

8. Šeštajame dešimtmetyje lenktyniniai laivai su Alfetta variklais laimėjo 25 Europos, 26 pasaulio čempionatus ir pasiekė 62 pasaulio rekordus.

9. Sėkmės ženklu laikomas keturlapis dobiliukas baltame trikampyje pirmąkart pasirodė ant Ugo Sivocci automobilio Targa 1923 m. per Florio lenktynes. Nuo tada jis puošia visus Alfa Romeo lenktyninius, o kartais ir sportinių versijų serijinius automobilius.

10. Prezidеntas Johnas F. Kеnnedy važinėjo Alfa Giulietta Spider.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...