2012 Birželio 21

Žurnalistai ir patys manipuliavo, ir tapo violetinės minios manipuliacijų įrankiu

veidas.lt


Jau kelerius metus Lietuvos žiniasklaidoje vyrauja vadinamoji Kauno pedofilijos istorija. Dauguma populiariausių laikraščių, televizijų laidų bei interneto portalų palaiko prieš teismo sprendimo vykdymą sukilusią Garliavos minią bei Venckų ir Kedžių šeimą.
Žiniasklaidos ekspertai ir etikos sargai, vertindami šį reiškinį bei pačią žiniasklaidą aptariamo skandalo fone, turi griežtą nuomonę: Lietuvos žiniasklaida pamynė pagrindinius savo principus – ji praranda objektyvumą, tautos vienijimo funkciją ir įninka į manipuliacijas. Tokias žiniasklaidos ydas atskleidė Kauno pedofilijos byla.
Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktoriaus prof. Žyginto Pečiulio nuomone, dalis žiniasklaidos atstovų įsijautė į kovotojų, šventai tikinčių savo tiesa, vaidmenį. Tačiau net ir patys uoliausi violetinės minios gynėjai – laikraščių žurnalistai ir TV laidų rengėjai, Ž.Pečiulio įsitikinimu, tiesos šioje istorijoje tikrai nežino. Pasak profesoriaus, tokia žiniasklaida nutolo nuo pagrindinės savo funkcijos – objektyviai atspindėti įvykius pateikiant įvairias nuomones. Ž.Pečiulis pastaruoju metu pastebi žiniasklaidoje daug manipuliacijų, bandymų kurstyti skandalą ir audrinti minią. „Jei prisiminsime vienos žurnalistės puolimą prieš teisėsaugos pareigūną, tai jau nėra žurnalistika. Bet daliai visuomenės tai labai patinka“, – pokyčius žiniasklaidoje, kuriuos lėmė Garliavos drama, komentavo Ž.Pečiulis.
Pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjo Deivido Velko, viena konflikto pusė žiniasklaidai teikė akivaizdžiai daugiau informacijos, todėl ši ir vyravo viešojoje erdvėje. Žiniasklaida, pernelyg nesigilindama ir nežinodama visų faktų, paprasčiausiai tapo konfliktuojančių asmenų idėjų propaguotoja ir viešintoja.
Kalbėdamas apie tai, ko žiniasklaida siekė taip aktyviai eskaluodama šią istoriją, Ž.Pečiulis pastebėjo, kad ne tik interneto, bet ir tradicinės žiniasklaidos auditorija vis labiau atsidalija į tam tikras grupes, tad ir šiuo atveju buvo orientuojamasi į tam tikrą auditoriją, kurią ir siekta išlaikyti. Beje, kad rašydama apie pedofilijos dramą žiniasklaida labiausiai siekė kaitinti aistras dėl aukštesnių reitingų, suvokia ir nemaža dalis visuomenės: žurnalo „Valstybė“ užsakymu „Vilmorus“ atlikta nauja apklausa parodė, kad tokios nuomonės laikosi 48,1 proc. gyventojų.
„Vis dėlto laikai, kai pasitikėjimas žiniasklaida lenkė pasitikėjimą Bažnyčia, jau seniai praėjo, – primena sociologas Vladas Gaidys. – Tyrimai rodo, kad žiniasklaidos įtaka formuojant nuomonę labai pervertinama. Žiniasklaida nėra stipri pasakyti, kaip mums reikia galvoti, bet vis dar be galo galinga nurodydama, apie ką galvoti.“

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. ABAA ABAA rašo:

    100 procentu pritariu profesoriaus mintims.Rimtos ,patikimos ziniasklaidos nebeliko,yra tik skandalu kurstymas ir reitingu siekimas .Garliavos dramoje niekas tikrosios tiesos ,visu niuansu nezino,pedofilo ne vieno nerasta ,o is teisingumo tyciojasi net teiseja.

  2. izabele izabele rašo:

    Labai teisingai pasakyta, kad viena ginčo pusė teikė daugiau informacijos negu kita. Taip įvyko todėl, kad teikusi daugiau informacijos pusė, laisvai galėjo naudotis bylos medžiaga ir yra teisinių ginčų profesionalai; tuo tarpu antroji pusė labai ilgą laiką buvo palikta be jokios teisinės pagalbos… Noriu pasakyti, kad daugiau informacijos turinti pusė, be abejo, skleidžia tik jai naudingą informaciją ir tos informacijos skleidimas jai nieko, išskyrus laiką, nekainuoja. Tuo tarpu antroji pusė už kiekvienos tendencingos informacijos paneigimą, vadovaujantis byloje esančia ir kitokia, negu pateikia pirmoji pusė, medžiaga, turėtų kiekvieną kartą apmokėti… Atvirai kalbant, jei mergaitės mama Stankūnaitė norėtų paneigti visą iki šiol Venckų – Kėdžių pateiktą ją kompromituojančią medžiagą, jai ko gero, prireiktų samdytis ne vieną, bet bent du advokatus pilniems etatams, kurie visą savo laiką skirtų bylos analizei bei įvairių paneigimų ir paaiškinimų surašymui. Esu įsitikinusi, kad daugelis ne tik meno, bet ir eilinių žmonių, atidžiai peržiūrėję visą bylos medžiagą, tikrai bent jau labai suabejotų visos šios istorijos tikrumu.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...