2013 Lapkričio 22

Žmonija ignoruoja stichijų siunčiamus signalus

veidas.lt


Nors gamtos stichijų pastaraisiais dešimtmečiais daugėja, ir aukų, ir ekonominių nuostolių mastą galima sumažinti vykdant atsakingą miestų plėtros politiką, geriau pasirengiant nelaimėms ir prisitaikant prie gamtos realijų.

Nors Filipinuose lapkričio pradžioje įvykusi tragedija nepretenduoja būti įrašyta į didžiausių pasaulio stichinių nelaimių dešimtuką, praūžęs stipriausias kada nors užfiksuotas taifūnas „Haiyan“ priminė pasauliui gamtos jėgą, o kartu privertė susimąstyti apie vis dažnėjančių gamtos anomalijų priežastis bei sukeliamus nuostolius. Aišku viena, kad pamokas, kurias žmonija išmoksta skaudžiai nukentėdama per tokius įvykius, galima išmokti sparčiau, o šėliojančios gamtos sukeliamas netektis galima gerokai sumažinti. Skirtingų šalių patirtys tą įrodo jau šiandien.

Filipinai užklupti netikėtai

Filipinuose praūžęs supertaifūnas suniokojo daugybę regionų ir paliko gyventojus be susisiekimo priemonių, pastogės, maisto bei gėlo vandens. Katastrofą savo akimis matę žmonės teigia, kad beveik visi taifūno kelyje atsidūrę statiniai buvo nušluoti nuo žemės. „80 proc. pastatų sugriauta“, – tvirtina 220 tūkst. gyventojų turėjusio Leitės miesto gyventojas.
Jau dabar suskaičiuojama beveik 3 tūkst. žuvusiųjų, tačiau ilgainiui šis skaičius gali išaugti penkiagubai. Be to, Jungtinės Tautos (JT) praneša, kad 673 tūkst. gyventojų buvo priversti palikti savo gyvenamąją vietą, o vienaip ar kitaip stichija palietė net 11 mln. gyventojų.
Į Vakarus judantis taifūnas kirto šešias centrinės Filipinų dalies salas, pasiekė ir Vietnamą, iš kurio pranešama apie mažiausiai 13 žuvusiųjų. Kinijos žiniasklaida skelbia, kad ir Pietryčių Kinijoje užfiksuota audra pasiglemžė šešių žmonių gyvybes. Jungtinės Karalystės nelaimingų įvykių gelbėjimo komiteto pirmininkas Salahas Saeedas palygino Taklobano miesto nuniokojimą su 2004 m. cunamiu, kuris po Indijos vandenyne prasidėjusio 9,3 balo žemės drebėjimo nusiaubė Indoneziją, Šri Lanką, Tailandą bei kitas kaimynines salas, pareikalaudamas 230–280 tūkst. gyvybių.
Pasak BBC žurnalisto Jonathano Heado, katastrofa atskleidė ir tai, kad valdžia nebuvo jai pasirengusi: „Žuvusiųjų kūnai vis dar nesurinkti guli gatvėse, vietos valdžia yra išsekusi, o centrinės valdžios pastangų beveik nematyti.“
Pranešama, kad išgyvenę filipiniečiai nesulaukdami pagalbos darosi vis piktesni. „Jie šlapi, alkani ir pikti. Mačiau, kaip gyventojai keliauja ilgą kelią iki Taklobano ieškodami maisto ir grįžta tuščiomis rankomis“, – teigia žurnalistas.
Apie tai, kad Filipinai nėra pasirengę kiek įmanoma labiau užkirsti kelią tragedijai ir pažaboti jos padarinius, buvo žinoma jau anksčiau: JT universiteto sudarytame pasaulio gamtinių stichijų rizikos indekse, kurį sudaro 173 pasaulio valstybės, 2012 m. Filipinai užėmė trečią vietą. Svarbu paminėti, kad tai lėmė ne tik geografinė padėtis ir gamtinės sąlygos, bet ir itin blogi rodikliai, nusakantys valstybės bei visuomenės pasirengimą.

Pasaulinis rizikos indeksas Lietuvai palankus

Minėtame pasauliniame rizikos indekse atsižvelgiama ne tik į objektyvias geografinių aplinkybių lemiamas grėsmes, bet ir į šalių pasirengimą susidoroti su kylančiais iššūkiais: visuomenės pažeidžiamumą nelaimių atžvilgiu, pasirengimą sušvelninti ir likviduoti padarinius, gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.
Indekse konstatuota, kad pažeidžiamiausi planetos regionai – Afrika, Azija bei rytinė Pietų Amerikos dalis. Šioje rikiuotėje svarbiausias veiksnys, žinoma, yra geografinė padėtis, tačiau labai svarbūs ir kiti veiksniai: svarios įtakos turi ir kryptingas bei atsakingas veikimas – tą patvirtina tarp Europos Sąjungos narių rizikingiausia šalimi laikoma Olandija. Pagal natūralias grėsmes dėl geografinės padėties ir kylančio jūros lygio ji užima net 12 vietą, tačiau geros socialinės, ekonominės, ekologinės bei institucinės sąlygos sąraše ją nustumia į 51 vietą. Kitaip tariant, pripažįstama, kad pati Olandija tą riziką stipriai sumažino.
Lietuva, žvelgiant į šį indeksą, itin saugi visais požiūriais: užimdama 148 vietą mūsų šalis nusileidžia tik 25 valstybėms. Ir pagal gamtinius, ir pagal socialinius kriterijus Lietuva yra tarp pažangiausių, o prasčiausias mūsų rezultatas – visuomenės jautrumo nelaimėms skalėje, kurioje akcentuojama infrastruktūra, maitinimosi sąlygos, gyvenamųjų erdvių išdėstymas, ekonominė padėtis. Nederėtų baimintis ir dėl artimiausių kaimynų: Skandinavijos šalys, kaip įprasta, yra tarp lyderių, o Latvija, Baltarusija, Lenkija ir Estija taip pat priskiriamos prie saugiausių.
Tyrimą atlikę mokslininkai pabrėžia, kad žmonija privalo rimtai vertinti grėsmes ir imtis konkrečių priemonių joms pažaboti. Jie ragina mažinti žmonijos indėlį į klimato kaitos procesą ir dirvožemio degradaciją, gerinti pažeidžiamiausių socialinių grupių gyvenimo sąlygas, efektyvinti institucinį veikimą bei įspėjimo apie artėjančią nelaimę mechanizmus, gamtos paveikiamas vietas pritaikyti saugiam gyvenimui.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...