2016 Sausio 13

Prognozės

Žinios – geros, bet su įspėjimo ženklais

veidas.lt

"Dreamstime" nuotr.

Prieš Seimo rinkimus patvirtintas valstybės biudžetas – didesnis nei įprasta. 2016-ieji Lietuvai dar žada mažėjantį nedarbą, atlyginimų didėjimą ir augantį bendrąjį vidaus produktą. Tačiau ekonomistai įspėja, kad visos geros Lietuvai ekonominės žinios – su įspėjamaisiais ženklais.

Vaiva SAPETKAITĖ

Nei pramonininkai, nei bankų ekonomistai į 2016-uosius nežiūri pro rožinius akinius, bet ir juodų akinių iš švarko kišenės netraukia.

„Nors tam tikrą stagnaciją galima už­čiuopti, bet didelių grėsmių nėra, tiesiog teks priprasti prie 1–3 proc. BVP augimo“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Užsienio ryšių departamento di­rek­torius Aleksandras Izgorodinas.

„Nordea Bank“ Lietuvoje vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas pritaria, kad nors ir rizikuojame įstrigti ten, kur esame, didesnio ekonomikos kritimo rizika 2016 m. – menka: „Ekonomikos burbului pripūs­ti Lietuvai prireiktų bent trejų metų.“

„Swedbanko“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis irgi neįžvelgia ženklų, kad Lie­tuvos ekonomika būtų nesubalansuota.

Valstybės finansai, užsienio prekyba kur kas geriau subalansuoti nei prieš kri­zę, taip pat matoma mažesnė gyventojų ir įmonių priklausomybė nuo skolinto kapitalo.

Vidaus vartojimo – per mažai

„Pagrindinė prielaida šalies BVP didėjimui 2016 m. išlieka vidaus vartojimo au­gimas, kurį ir toliau skatins didėjančios namų ūkių pajamos bei mažėjantis nedarbas“, – apibendrina ūkio ministras Eval­das Gustas.

Finansų ministerija tikisi, kad šįmet Lie­tuvos namų ūkių vartojimo išlaidos (pa­lyginamosiomis kainomis) turėtų didėti 4,5 proc., vidutinis mėnesinis darbo už­mokestis – 5,3 proc., o darbą turinčių žmonių skaičius – 0,8 proc.

Tačiau N.Mačiulis kritikuoja valdančiąją daugumą ir finansų ministrą Rimantą Šadžių, pastaruoju metu nuolat aiškinantį, kad būtina skatinti vidaus vartojimą: „Vi­daus paklausa pakankamai sparčiai didėja ir be valdžios skatinimo, o tikroji šalies problema yra nepakankamas eksporto au­gimas. Tai yra vienas signalų, rodančių, kad tolimesnėje ateityje esame pažeidžiami, taigi būtina ieškoti instrumentų, kaip padidinti konkurencingumą.“

Statistika patvirtina N.Mačiulio teiginį. 2015 m. trečiąjį ketvirtį vidaus vartojimas didėjo net 6 proc. – panašus didėjimas bu­vo užfiksuotas tik 2006–2007 m. Tokia pat vidaus vartojimo tendencija išsilaikys ir 2016-aisiais.

Ž.Mauricas prognozuoja, kad 2016 m. Lietuvos BVP turėtų didėti sparčiausiai Baltijos šalyse – apie 4 proc. Verslas 2016-uo­sius taip pat sutiko nusiteikęs pozityviai. Pagal LPK sudaromus lūkesčių in­deksus pramonės ir turizmo lūkesčių in­deksai viršijo 50 punktų (buvo atitinkamai 69 ir 61), o tai rodo, kad tikimasi abiejų sričių augimo.

Didžiausią spaudimą vis dar patiria maisto pramonė, iš dalies kenčianti dėl Ru­sijos įvestų sankcijų bei sudėtingos pa­dėties NVS valstybėse, ir chemijos pramonė, kurią stabdo trąšų pramonės problemos tarptautinėse rinkose.

„Tačiau gerai sekasi baldų ir medienos pramonei, sparčiais tempais auga farmacijos pramonė, taip pat pakilimą išgyvena kompiuterinių, elektroninių ir optinių prietaisų gamintojai. Šalies ekonomiką teigiamai veiks ir rekordinis grūdų derlius. Galima ir transporto sektorius, generuojančio apie du trečdalius šalies paslaugų eksporto, plėtra“, – vardija ūkio ministras E.Gustas.

A.Izgorodinas primena, kad naujasis ES finansinis laikotarpis, per kurį bus įgyvendinama nemažai stambių europinių projektų, taip pat prisidės prie ekonomikos gyvybingumo.

Skausmingi demografiniai pokyčiai

Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame 2015–2016 m. konkurencingumo ty­rime Lietuvos konkurencingumas tarp 140 šalių pakilo iš 41-os į 36-ą vietą ir pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją. Tačiau baiminamasi, kad toks kilimas jau netrukus gali baigtis, nes Lietuva kasmet praranda apie 20 tūkst. produktyviausio amžiaus žmonių.

„Nuolat kartoju 2011 m. gyventojų su­rašymo statistiką. Žmones galima su­skirstyti į tris grupes: pirmieji uždirba sau ir ki­tiems, antrieji – išlaikomi šeimos, t.y. vaikai, ne­dirbantys sutuoktiniai, seneliai, tretieji – mokesčių mokėtojų. Gyventojų surašymo metu šių grupių proporcijos buvo 4:3:3, vadinasi, keturiems teko už­dirbti tiek, kad pragyventų dešimt. Tačiau tikroji situacija dar blogesnė, nes iš pirmųjų dar tenka atimti dirbančius viešajame sektoriuje, ku­riems atlyginimai mo­kami iš mo­kesčių mo­kėtojų pinigų, – aiškina Lietuvos laisvo­sios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas. – Aišku, ir taip įmanoma išgyventi, bet tada tie du dir­bantys turi sukurti labai daug vertės. Jei nepadidinsime dar­bo našumo, anksčiau ar vėliau neužteks dirbančių žmonių, kad jie galėtų visus išlaikyti.“

Ž.Šilėnui pritariantis Ž.Mauricas priduria, kad Lietuva jau seniai pateko į ydingą ratą: daugiau  emigrantų – dėl to mažiau surenkama mokesčių. Valstybės biudžetas patiria didesnį spaudimą surinkti reikalingų lėšų. Užuot ėmusis spręsti fundamentalią problemą, paprasčiausiai didinami mokesčiai. Kai mokesčiai nuolat didinami, verslininkai bijo investuoti, ne­kelia algų, nekuria daugiau gerai apmokamų darbo vietų. Kai negaunama didesnių algų ar apskritai neturima darbo, dar daugiau žmonių emigruoja. Taip sukasi ydingas ratas.

„Reikia persukti šį ratą į kitą pusę. Jei nesubalansuosime emigracijos ir imigracijos srautų, po kelerių metų turėsime neišsprendžiamų problemų. Partijų lyderiai turėtų suvokti, kad lenktyniaujame su lai­ku – dabar arba niekada. Kol kas dar tu­rime šansų, bet jei to nepadarysime da­bar, tapsime ES užkampiu“, – įspėja Ž.Mau­ricas.

Jo teigimu, vienintelė galimybė ką nors pakeisti – įsivežti darbo jėgos iš užsienio. Į Čekiją, Slovakiją, Lenkiją jau dabar daugiau žmonių imigruoja, nei iš jų emigruoja. Kad tai būtų įmanoma ir Lietuvoje, pasak Ž.Maurico, būtina sumažinti darbo apmokestinimą, mažinti socialinio draudimo mokesčius. Tik tokios priemonės skatintų verslininkus daugiau investuoti Lie­tu­voje, didinti algas darbuotojams.

„Ukrainoje ar Moldovoje yra tūkstančiai žmonių, kurie mielai dirbtų Lietuvoje už lietuvišką atlyginimą, ir jiems integruotis čia būtų daug lengviau nei pabėgėliams iš Sirijos. Tačiau Lietuvos valdžia tik kuria šiems žmonėms biurokratinius barjerus atvykti dirbti į Lietuvą, kuri iki šiol neturi jokios politikos, kaip prisivilioti protų ar bent jau juos išlaikyti“, – teigia Ž.Šilėnas.

Dėl ilgametės ES paramos Lietuva, ne­trukus pasieksianti 75 proc. ES BVP vie­nam gyventojui vidurkį, vis vangiau ima­si reformų. Ž.Šilėnas sako, kad iki 2004-ųjų, kol šalis dar nebuvo priimta į ES, reformos vyko kur kas greičiau, nes jas skatino tikslas patekti į ES.

Lietuvai tapus ES nare ir ėmus plaukti milijardams, reformų greitis sulėtėjo, nes val­džia nusprendė, kad jau laikas atsikvėp­ti: pinigų yra tiek, jog galima jais net­gi pasišvaistyti. Kaip valstybė gyvens po ket­verių metų, kai parama labai sumažės ar jos iš viso nebeliks?

Atsakymo į šį bene svarbiausią klausimą nėra iki šiol ir vargu ar jis bus sugalvotas 2016-aisiais.

Eksportas: blogiau nebebus?

„Dėl gilėjančios Rusijos krizės ir pa­skelbtų sankcijų 2015 m. lietuviškos kilmės produkcijos eksportas į šią šalį krito 56 proc., o į visas NVS šalis – 37 proc. Ti­kėtis, kad artimiausiais metais mūsų eksporto į Rytus rodikliai ims gerėti, neįmanoma. Kaip rodo įvairių tarptautinių organiz­acijų tyrimai, ekonomikos augimas Ru­sijoje galbūt turėtų prasidėti tik 2017-ai­siais“, – kalbėdamas apie eksporto augimo prognozes sako A.Iz­go­rodinas.

Vis dėlto tokio eksporto nuosmukio, koks Lietuvą ištiko praėjusiais metais, pa­sak eksperto, jau neturėtų būti. Pro­blemas NVS regione kompensuoja ES rinka. Pernai eksportas į ES šalis didėjo maždaug 5 proc. Eksportas į JAV padidėjo dar daugiau – 42 proc., arba 54 mln. eurų. Šios tendencijos turėtų išlikti ir 2016-aisiais.

Ūkio ministro teigimu, prognozuojamas prekių ir paslaugų eksporto apimties au­­gimas 2016 m. turėtų būti 2,4 proc. di­desnis nei šįmet ir siekti 3,2 proc. VšĮ „Vers­li Lietuva“ skaičiavimais, šįmet lietuviš­kos kilmės prekių eksportas, išskyrus naf­tos produktus, turėtų siekti 10,8 mlrd. eurų, o tai būtų 3,8 proc. daugiau nei 2015 m.

Toliau traukiantis Rusijos ekonomikai, prekių reeksportas (išskyrus naftos produktus) šįmet gali susitraukti dar 1,1 proc., iki 8,3 mlrd. eurų. Paslaugų eksportui prognozuojamas 1,3 proc. didėjimas – iki 6,1 mlrd. eurų. „Vis dėlto eksporto augimą prognozuoti sudėtinga, nes rinkose vyrauja dideli kainų pokyčiai, ypač smarkiai keičiasi naftos produktų kainos“, – įspėja E.Gustas.

A.Izgorodino vertinimu, 2016 m. turėtų didėti eksportas ne tik į JAV, bet ir į Kiniją, Izraelį. Tolimesnėje ateityje tas pat pasakytina apie Turkiją, Jungtinius Arabų Emyratus, kitas arabų šalis. Pernai eksportas į ES sudarė apie 60 proc. lietuviškos kilmės eksporto, 2016 m. ši dalis dar padidės, o eksportas į NVS rinkas gali kristi iki 20 proc. bendro kiekio. Nuo 10 proc. pernai iki 15–17 proc. šiais metais turėtų išaugti eksportas į kitas rinkas.

2015 m. lapkričio mėnesį Ekonominės diplomatijos taryba pritarė siūlymui išskirti 10 Lietuvos eksporto prioritetinių rinkų, į kurias planuojama koncentruoti valstybės skatinimo priemones, viešojo sektoriaus veiksmus, ir taip paspartinti Lietuvos eksporto plėtrą ir šalies ekonomikos augimą. Tarp jų yra Švedija, Vo­kietija, Nor­vegija, Jungtinė Karalystė, Ukraina, Pran­cūzija, JAV, Kinija, Izraelis ir Ja­ponija.

Investicijos atsigauna

Jei išliks dabartinės investicijų tendencijos, grėsmių Lietuvos ekonomikai ateityje mažės. Tiesioginės užsienio investicijos pernai didėjo, daugiau jų laukiama ir 2016, ir 2017 m.

„Tarptautinės korporacijos turi daug gry­­nųjų pinigų ir yra linkusios juos investuoti, ieško, kur galima būtų investuoti, kokias bendroves įsigyti. Tai svarbiausias investicijų augimo variklis. Žinoma, veikia ir mažos palūkanų normos, verslams da­bar lengviau pasiskolinti ir investuoti į plėtrą“, – sako Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Ūkio ministerijos duomenimis, vien 2015 m. antrąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje padidėjo keturis kartus, palyginti su tuo pačiu 2014 m. ketvirčiu. Be to, Lietuvoje savo veiklą plėsti ir investuoti pasirinko tokios bendrovės, kaip kompetencijų centrą Vilniuje įkūrusi „Nasdaq“, Klaipėdoje naftos ir dujų technologijų gamybos padalinį įsteigusi CSUB, Panevėžio laisvojoje ekonomikos zonoje gamyklą atidariusi Nor­ve­gijos kapitalo įmonė „Devold“ ir sparčiausiai auganti Kinijos informacinių technologijų kompanija „Fun Guide“.

Lietuvoje daugiausia investuoja JAV, Švedijos, Norvegijos, Didžiosios Bri­ta­ni­jos, Suomijos, Danijos ir Vokietijos ka­pi­talas. „Taip pat matome IT įmonių iš Ru­sijos, Ukrainos, Baltarusijos suaktyvėjimą – jos nori persikraustyti į saugesnę vietą, kur geresnė aplinka verslui ir skaidresnė tei­sinė sistema“, – komentuoja VšĮ „In­ves­tuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorius Justinas Pa­girys.

„Investuok Lietuvoje“ kasmet dabar pri­traukia 10–15 proc. daugiau investicinių projektų, palyginti su ankstesniais me­t­ais. „Kol kas skaičiuojame 2015 m. rezultatus, baigiamos paskutinės derybos, bet turėtume turėti netoli 30 naujų investicinių projektų, per 2 tūkst. naujų darbo vie­tų, daugiau nei 100 mln. eurų kapitalo in­vesticijų. Visi projektai, su kuriais dirbame, skirti eksportui. Itin plečiasi paslaugų centrai, IT ir technologijų bei inžinerinė gamyba“, – vardija J.Pagirys.

Pagrindinės Lietuvos konkurentės dėl investicijų yra Lenkija ir Čekija. „Pi­gumas – trumpalaikis pranašumas, todėl kovoje dėl investicijų vis svarbesnė tampa kompetencija ir talentai“, – sako R.Skyrienė.

Jai pritaria ir J.Pagirys: „Sąnaudos vienareikšmiškai yra vienas svarbiausių kriterijų visoms kompanijoms, bet visoje Vi­durio ir Rytų Europoje jos panašaus lygio. Jei nuolat konkuruotume su norvegais, švedais ar amerikiečiais, tai sąnaudų privalumas būtų svarbus, tačiau dabar mūsų konkurentai yra panašių sąnaudų valstybės, todėl pranašumą turime parodyti ki­tais būdais.“

Pasak J.Pagirio, ypač svarbi tampa švietimo sistema, kuri turėtų tapti lankstesne ir geriau pritaikyta verslo poreikiams.

Darbo santykiai – dar viena problema, trukdanti pritraukti investicijų. Lietuvos pramonės įmonių vadovų apklausa parodė, kad darbo santykių liberalizavimas bū­tų ypač naudingas Lietuvai: maždaug pusė respondentų tvirtino, kad jei būtų palengvintos terminuotųjų sutarčių sudarymo sąlygos ir palengvintas atleidimas iš darbo, tai paskatintų juos kurti naujas darbo vietas savose įmonėse.

„Šešėlis“ traukiasi

Šįmet toliau turėtų mažėti šešėlinė ekonomika. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas pabrėžia, kad tai patvirtina visi šešėlinės ekonomikos ty­rimai. Prof. Friedricho Schneiderio skaičiavimais, 2015 m. šešėlinės ekonomi­kos dydis Lietuvoje siekė apie 26 proc. BVP, o 2003 m. šis rodiklis buvo apie 32 proc.

„Verslas skaidriau moka mokesčius, gyventojai tampa vis nepakantesni atlyginimams vokeliuose ir kitiems mokesčių slė­pimo reiškiniams: nuo 2006 m. VMI pa­sitikėjimo telefonu 1882 gauta per 25 tūkst. pranešimų, o panaudojus šią informa­ciją į biudžetą grąžinta per 30 mln. eu­rų. Iš viso VMI stebėsenos ir kontrolės veiks­mais biudžetą papildė per 200 mln. eu­rų nuslėptų ar nesumokėtų mokesčių“, – teigia A.Klerauskas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...