Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis sutinka, kad iš pirmo žvilgsnio ES energetika šiandien – lyg ir antrame plane. Yra kur kas svarbesnių ir didesnių problemų: pabėgėliai, kilusi grėsmė Šengeno zonai ir pačiai Bendrijai. Vis dėlto Z.Balčytis siūlo neapsigauti, nes energetika buvo ir bus svarbiausia: nebus tvarios energetikos – nebus ir konkurencingos ekonomikos. Juolab kad energetika seniai tapo geopolitinio spaudimo įrankiu.

Alma Jokūbaitė

– Kada Lietuva įsijungs į europinius energetikos tinklus?

– Lietuva jau jungiasi į Europos energetikos tinklus. Šį rudenį Europos Komisijos ataskaitoje pabrėžta Lietuvos elektros jungčių su Švedija ir Lenkija svarba, pasveikintas susitarimas dėl Lietuvos–Lenkijos dujų jungties, kuri užbaigs Baltijos šalių dujų rinkų izoliaciją. Ataskaitoje pasidžiaugta ir Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalu.

Vis dėlto Klai­pė­dos terminalą Lie­tuva pasistatė be tiesioginės ES pa­ramos. Projektas nebuvo įtrauktas į strateginių projektų sąrašą, nors savo esme yra strateginis objektas visam Baltijos regionui. Reikia pripažinti, kad vienai Lie­tu­vai – tai brangus (bet būtinas) projektas. Ir Europos Ko­mi­si­ja turėtų numatyti ne tik politinę, bet ir fi­nan­sinę paramą šiam projektui.

2016-aisiais Lie­tu­vos energetinis sau­gumas bus gerokai didesnis nei iki šiol. Tik ar neatsitiks taip, kad energetinės salos išnyks iš ES energetikos žemėlapio, bet pats žemynas bus dar labiau įklampintas į priklausomybę nuo Rusijos dujų ir elektros.

– Turite galvoje dujotiekio „Nord Stream“ plėtrą?

– „Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis iki 2019 m. pabaigos per Baltijos jūrą numato nutiesti dvi papildomas gijas. Metinis dujų pralaidumas padidėtų du kartus – iki 110 mlrd. kubinių metrų.

Nors Europos Komisija teigia, kad dujotiekis „Nord Stream-2“ yra ne bendros svarbos, o tik privačių kompanijų komercinis projektas, akivaizdu, jog prasilenkiama su ES energetikos tikslais. 2016-aisiais ir paaiškės, kokia kryptimi realiai judės ES energetika: tolyn nuo Rusijos ar į jos glėbį.

– Ar Lietuvai vis dar aktualus naujos atominės elektrinės klausimas?

– O aš paklausiu kitaip: ar elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, į kurias investuojamos ES ir valstybių narių lėšos, netaps dar vienu keliu elektros importui iš Baltarusijoje statomos atominės elektrinės? Nors Lietuva teigia, kad nestiprins elektros jungties su Baltarusija (neatidarys vartų baltarusiškai-rusiškai elektrai tekėti į Vakarus), akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau pajus didelį ES lobistų spaudimą tai padaryti.

Kai pradėsime pirkti elektros energiją, pagamintą Baltarusijos atominėje, prisiminsime, kad galėjome turėti savo jėgainę. Ir vėl žaisime pagal Baltarusijos (o tiksliau – Rusijos) taisykles? Logiška manyti, kad Lietuvai geriau būtų buvę pačiai imtis sudėtingo, bet išsprendžiamo uždavinio – naujos atominės jėgainės statybos. Esu įsitikinęs, kad Lietuva ir Baltijos šalys liks energetinė sala (nors ir mažiau priklausoma nuo išorės), jei nestatys savo atominės.

– Bet juk elektros jungtys su Lenkija ir Švedija keičia situaciją, tai sumažins elektros energijos kainą?

– Nebūčiau toks didelis optimistas, kad elektros kaina Lietuvos vartotojams smarkiai sumažės. Juolab nemanau, kad šios elektros jungtys visiškai laidoja būtinybę Lietuvai statyti savo atominę jėgainę.

„NordBalt“ ir „LitPol Link“ reiškia, kad būsime priklausomi nuo elektros kainų Lenkijos ir Švedijos rinkose. Tik nuosava elektros energijos gamyba gali užtikrinti energetinę nepriklausomybę ir saugumą. Jei norime būti visaverčiai elektros rinkos dalyviai, reikia ne tik pirkti, bet ir parduoti. Jei neturėsime ko parduoti, mūsų dalyvavimas rinkoje bus priklausomas nuo pardavėjų.

Nauja jėgainė užtikrintų galimybę ne tik apsirūpinti energija, bet ir veikti visos ES energetikos kainas.

– Lietuvoje nevengiama viešai teigti, kad branduolinė energetika – praeities zombis.

– Kodėl Prancūzija, Didžioji Britanija, Suomija ir net Lenkija plėtoja arba ketina plėtoti branduolinę energetiką? Todėl, kad atominė energija dar ilgą laiką išliks ekonomiškai pigiausia ir ekologiškai patraukliausia energijos rūšis.

Dirbdamas Europos Parlamente esu susipažinęs su įvairiausiomis studijomis, Europos Komisijos ko­munikatais. Visuotinai pripažįstama, kad reikalingos „žaliosios“ energijos rūšys. Bet studijose aiškiai pasakyta, kad atominė energetika išliks viena pigiausių ir aplinkai palankiausių energijos rūšių. Vienam reaktoriui pakeisti reikia 150 kv. kilometrų saulės baterijų. O saulės energija – kol kas viena brangiausių.

– Jūs tikite, kad atominės jėgainės projektas gali sulaukti ES paramos?

– ES galima įtikinti, kad Lietuvos jėgainės projektas būtų visos Bendrijos politinis projektas. Juk kažkada pavyko įtikinti, kad geležinkelis „Rail Baltica“ būtų ne ekonominis, o politinis projektas.

Žinoma, būtina dar kartą atsiklausti Lietuvos gyventojų. Senasis projektas tautai netiko. Gal tiktų visiškai naujas projektas, paremtas naujomis technologijomis ir sulaukęs politinės bei finansinės ES paramos?