2011 Sausio 01

Kinas

Žiemos kino melodijos pagal Piotrą Čaikovskį

veidas.lt

2011 m. pradžia pasipuoš “Auksinio gaublio” eglučių žaisliukais. Septyni repertuaro filmai gundys net 22 nominacijomis, nors tikrai ne visų pretendentų medaliai yra užtarnauti. Apdovanojimus ignoruojanti auditorija neliks nuskriausta ir galės rinktis lengvai atmintyje dūžtančius blizgučius.

Sausį mūsų kino teatruose dažniau nei bet kada skambės Piotro Čaikovskio muzika, o po du skirtingus vaidmenis rodys patyręs australas Geoffrey Rushas ir perspektyvioji naujokė Elle Fanning.

Pamatyti būtina
Sausio mėnuo pasaulinėje kino industrijoje sutampa su visuotiniais apdovanojimų įteikimais praėjusių metų geriausiems. Mūsų platintojai mėgsta užlaikyti favoritais laikomų filmų premjeras ir planuoja jas aplink “Auksinių gaublių” ceremonijos bei “Oskaro” nominacijų paskelbimo datas. Trys stiprūs lyderiai (“Socialinis tinklalapis”, “Pradžia”, “Žaislų istorija 3″) jau aplankė lietuvišką repertuarą, o dvi karščiausios sausio premjeros nusipelno ypatingo dėmesio. Darreno Aronofsky provokuojančiai baleto dramai “Juodoji gulbė” ir Tomo Hooperio istorinei biografinei komedijai “Karaliaus kalba” apdovanojimų ekspertai prognozuoja mažiausiai po septynias nominacijas.
Holivudo studijos “Fox Searchlight” investicijomis paskutinę minutę išgelbėta “Juodoji gulbė” pirmiausia pribloškia fiziškai ir emociškai sudėtingam vaidmeniui atsidavusios Natalie Portman aktoriniais piruetais. Taip galingai atrodančios, geriausią karjeros vaidmenį atliekančios ir baleto šokių techniką idealiai išstudijavusios prancūzų aktorės dar neteko regėti.
Režisieriui D.Aronofsky niekuomet netrūko drąsos, išradingumo ir noro provokuoti emocijas. Jis laikosi savo specifinio vizualinio stiliaus, kurį kūrė judančia kamera sekiodamas paskui Mickey Rourke’ą “Imtynininke”. Čempioniškai triumfuojančiame filme jis derina aistringą šokio grožį ir košmariškus atlikėjų išgyvenimus, kai dėl vaidmens ir garbės peržengiamos padorumo ribos, savanoriškai niokojami kūnai, o pavydžios fantazijos išsigimsta į nesveiką paranoją. P.Čaikovskio sukurtas garsusis baletas “Gulbių ežeras” atliekamas ne tik teatro scenoje, bet ir tikrame atlikėjų gyvenime, kai aktorių vaidmenys diktuoja dvejopas interpretacijas. “Juodoji gulbė” dar įdomiau atsiskleidžia, stebint filmą antrą kartą ir atrandant vis kitų nerealaus pastatymo privalumų.
Tikros istorijos metraščius ironiškai vartantis ir dviejų vyrų draugystę iliustruojantis britiškas filmas “Karaliaus kalba” pretenduoja pelnyti vyresnių žiūrovų simpatijas. Šios amžiaus grupės žiūrovai Lietuvos kino teatruose lankosi retai, tad komiškos dramos sėkmė tiesiogiai priklausys nuo platintojų gebėjimo prisivilioti tikslinę auditoriją. Smalsesnis jaunimas taip pat mėgausis aktorių Colino Firtho, Geoffrey Rusho ir Helenos Bonham Carter fenomenalia vaidyba, pildys vadovėliuose neperskaitytos istorijos spragas apie būsimojo Anglijos karaliaus pokalbius su mikčiojimo problemą netradiciniais metodais gydančiu ekscentrišku terapeutu, stebės, kaip minimaliu biudžetu įmanoma atkurti senovės dulkėmis nuklotą laikotarpį nuo 1925 iki 1939 m. Tačiau didesnė dalis komercinio repertuaro lankytojų gali nuobodžiauti grynai festivaliniame filme be veiksmo scenų ir su fantastišku žodžių žaismu.

Geriau be akinių
Labiau pramoginio kino gerbėjus turėtų nudžiuginti superherojiška veiksmo komedija “Žalioji širšė 3D”, kurioje lietuviškam skoniui svetimų komiksų įtaka sumažinama iki minimumo. Sunku patikėti, kad išradingųjų istorijų autorius Michelis Gondry parsidavė Holivudui, paaukojo sau būdingą stilių ir atliko amatininko darbą. Dviejų bičiulių naktinėse šėlionėse nėra nieko panašaus į originalias prancūzo vizijas ankstesniuose kūriniuose (“Miego mokslas”, “Jausmų galia”), bet tikrai smagu žiūrėti humoristinius susišaudymus, žaismingas muštynes, sulėtinant vaizdą pagal matricines madas, ir technologiškai ginkluotas gaudynes tobulu automobiliu. “Negarbinguose šunsnukiuose” išgarsėjęs Christopheris Waltzas atidirbinėja honorarą ir tikrai nesvajoja apie antrąjį “Oskarą”, bet užburia niekdario charizma.
Žiūrint standartinę versiją visai nematyti, kur čia galėtų įsijungt 3D efektai ir kam reikalingas erdvinis vaizdas. Filmavimas vyko negalvojant apie trimačių kadrų choreografiją, ir joks primestinis konvertavimas neprilipdys veiksmo komedijai papildomų dividentų. Tarkim, “Troną” labiau apsimoka žiūrėti 3D režimu, o šiuo atveju rekomenduotina pataupyti ir pirkti bilietą į seansą be akinių. Nieko neprarasite ir pamatysite šviesesnį vaizdą.
Mėgstančiųjų kine gaišti laiką tikriausiai nenuvils ir veiksmo trileris “Mechanikas”. Per daug dažnai į ekranus lendantis plikis Jasonas Stathamas moka šaudyti, spardyti, daužyti, sprogdinti, šokinėti, važinėti, bet kam žiūrėti daug kartų matytą žiauraus keršto akcija, jei ir taip aišku, kad nenugalimų stipruolių imitatorius J.Stathamas garantuotai atkeršys blogiukams ir nubaus visus kaltininkus?

Naujametinė apgaulė
Ambicingo miuziklo “Spragtukas 3D” problemų laikrodis išmušė dvylika signalų dar prieš dvejus metus, kai keli bandomieji seansai negailestingai išryškino, kad trijų valandų trukmės opusas patirs brangiai kainuojantį fiasko. Net 90 mln. JAV dolerių biudžetas suteikė galimybę pakinkyti karietą žinomais aktoriais ir pasikviesti Timą Rice’ą, kuriam užteko drąsos parašyti žodžius pagal legendinę P.Čaikovskio muziką. Pajutę pavojų apsukrūs prodiuseriai sumąstė investuoti dar šiek tiek, įvynioti nepavykusį filmą į ryškiau blizgančius popieriukus ir nupiešti netikrus blankius trimačius efektus, kurių niekas neplanavo kūrybiniame procese ir tikrai nenaudojo specialių 3D kamerų.
Rusų kino veteranas Andrejus Končialovskis sutrumpino filmą pusiau ir sukūrė dar daugiau naujų bėdų. Šiandien filmą mėginama parduoti, prisitaikant prie šventinės progos (Naujųjų metų naktis) ir begėdiškai išnaudojant nostalgiškus vaikystės sentimentus (grandiozinis baletas, televizinė animacija).
“Spragtuką” galėtume lyginti su “Kalėdų giesme”: tai šeimyninė pasaka, apsimetinėjanti ekstravagantiška siaubo fantazija, kuri bus pernelyg baisi mažiems vaikams.
Quentinas Tarantino padarė meškos paslaugą dramedijai “Kažkur tarp ten ir čia”, pervertindamas svariausiu Venecijos kino festivalio prizu “Auksiniu liūtu”. Sofia Coppola surežisavo gerą filmą, bet nieko naujo jame neatrasite, nes tai yra profesionalus “Pasiklydusių vertime” klonas. Kita šalis, kitas miestas, kitas viešbutis, jaunesni herojai, pasikeitę jų šeimyniniai ryšiai, nauji aktoriai, panašūs pokštai, skirti suaugusiems, neblėstanti ironija apie gyvenimo tuštybę ir ta pati melancholiška nuotaika.

Aktorių solo
Šaunią vaidybą demonstruoja “Auksiniam gaubliui” nominuota ir po kelių nesėkmingų filmų į aukščiausiąją lygą grįžtanti Nicole Kidman. Po tylios premjeros Toronte apie jos galimybes kovoti dėl apdovanojimų niekas per daug nekalbėjo, bet įkvepiantys žiūrovų atsiliepimai ir pagirtinos kritikų pastabos australę iškėlė iki pagrindinių favoričių.
Dėl sūnaus netekties sielvartaujančios laimingos šeimos emocijas analizuojanti drama “Triušio urvas” užburia įtaigiu paprastumu ir stebina makabriškai juodo humoro proveržiais. Skandalingojo erotinio filmo “Klubas “Shortbus” autorius Johnas Cameronas Mitchellas net komiškuose epizoduose nepamiršta užsibrėžtos temos rimtumo, tikroviškai atskleidžia kardinaliai skirtingas abiejų tėvų reakcijas į tragediją ir prikausto prie ekrano jautriu emocingumu. Nepraleiskite savotiškai gražaus filmo apie spalvingo gyvenimo galimybes, skausmingo praradimo širdgėlą ir akistatos su mirtimi formuojamą įtaką. Tikrai turėsite apie ką pamąstyti ir pasikalbėti.

Muzikinis nuoširdumas
Studijai “Walt Disney” dirbantys animatoriai, kompozitoriai ir tekstų autoriai moka kurti pasakas įvairaus amžiaus žiūrovams. 260 mln. JAV dolerių biudžeto animacinėje staigmenoje “Ilgo plauko istorija” smagių perliukų atras ir vaikai, ir jų tėvai, ir atžalų neturintys lankytojai, ir animacijos gerbėjai, ir miuziklų klausytojai, ir lietuviško dubliažo mėgėjai, ir tiesiog geram kinui neabejingi žiūrovai. Ekrane filmas atrodo nepriekaištingai – tai puikiausia holivudinė animacija su dailiais pagrindiniais personažais, šarmingai piktais niekdariais, jausminga romantika, ritmingomis privalomomis dainomis, dviem juokingais pagalbininkais. Spalvų vaivorykšte žaižaruojantis chameleoniukas provokuos šypsenas, o medžiokliniu šunimi save įsivaizduojantis užsispyręs žirgas nupieštas taip, kad garantuotai priimtumėte jį tarp geriausių draugų.
Magiškoji ir linksmoji “Ilgo plauko istorija” yra antras lietuviškai įgarsintas miuziklas, kuriame skambės Andriaus Rožicko adaptuotais tekstais pakeistos disnėjiškos aranžuotės. Mūsiškiams dubliuotojams teko ne tik dainuoti, bet ir idealiai pritaikyti žodžių ritmą prie nupieštų herojų lūpų judesių. Filmas prašosi lyginamas su finansiniais laimėjimais nenustebinusiu animaciniu miuziklu “Princesė ir varlius”, kurį “Ilgo plauko istorija” turėtų lengvai aplenkti. Repertuaro naujiena pasižymi universalesniu siužetu ir tyru nuoširdumu, kurio dažniausiai pritrūksta šeimyninio žanro atrakcijoms.

Tvarkaraštis
Sausio 1 d.
“Spragtukas 3D”

Sausio 7 d.
“Meilė ir kiti narkotikai”
“Turistas”
“Kario kelias”

Sausio 14 d.
“Kažkur tarp ten ir čia”
“Triušio urvas”
“Po vienu stogu”
“Burleska”

Sausio 21 d.
“Karaliaus kalba”
“Ryto šlovė”
“Žalioji širšė 3D”

Sausio 28 d.
“Juodoji gulbė”
“Ilgo plauko istorija”
“Mechanikas”

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...