2015 Liepos 02

XXI amžiaus tamsioji karta – nuožmūs ir kerštingi

veidas.lt

Shutterstock

Tendencija. „Apie Henriką Daktarą dvyliktoje klasėje rašiau baigiamąjį rašinį, kai buvo pasiūlyta tema „Autoritetas“. Labai džiaugiuosi, kad taip baigiau vidurinę mokyklą. Žinau, kad Henrikas – stiprus žmogus ir ištvers šį didžiulį spaudimą, o aš visada už jį“, – taip rašė Simonu prisistatęs kaunietis interneto puslapyje ~henrikasdaktaras.lt~. Jame galima perskaityti daugybės Kauno Daktarų grupuotės garsenybe vadinamą Henriką Daktarą, pravarde Henytė, šlovinančių gerbėjų komentarų.

Jei tada Simonas už minėtą rašinį buvo įvertintas aukščiausiu pažymiu ir po to nutarė imtis rašytojo amato, šiandien jis galėtų parašyti kur kas įdomiau. Netrukus ir antrasis – Lietuvos apeliacinis teismas paskelbs verdiktą senosios Daktarų gaujos gvardijos nusikaltimų, padarytų 1993–2000 m., byloje.

Užvirė nematoma kova

Nors oficialiai teigiama, kad Lietuvoje nusikalstamumas kasmet mažėja, tačiau reti, bet itin šiurpūs ir žiaurūs įvykiai sukelia didžiulį rezonansą visuomenėje.

Paskutiniais 2015-ųjų pavasario mėnesiais Kauno gatvėse aidėję šūviai iš pradžių teisėsaugininkams užminė daug mįslių. Kas tai – kerštas, asmeninių sąskaitų suvedinėjimas ar kova dėl miesto kriminalinio pasaulio sosto? Pareigūnai iki šiol tiria kelias tokių plataus atgarsio visuomenėje sulaukusių konfliktų, pasibaigusių jaunų vyrų žmogžudystėmis bei suluošinimais, versijas.

Po minėtų šaudynių vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis žiniasklaidai suskubo viešai pranešti, kad tokie atvejai Kaune vis dėlto nėra siejami su organizuoto nusikalstamumo gaujomis. Kaltuosius kaip ir sudėtinga surasti, nes šiuo metu už grotų sėdi, o kai kurie jau ir teisiami didžiausi pastarojo meto kauniečių „berniukų” autoritetai iš Agurkinių, Kamuolinių ar Aguoninių nusikalstamų susivienijimų.

Tačiau dabar jau beveik neabejojama, kad mirtini šūviai aidėjo po to, kai jaunieji nusikaltėliai norėjo įrodyti savo autoritetą antrajame Lietuvos mieste, nuo seno garsėjančiame specifiniais, gaujoms priskiriamais nusikaltimais, bet pastaraisiais metais likusiame be aiškaus kriminalinio pasaulio lyderio.

Kai kurie šnekinti kriminalistai pripažįsta, kad ankstesniais laikais, kai Kauno banditams vadovavo iki gyvos galvos nuteistas Henrikas Daktaras ir kiti nusikaltėlių šulai, tokių nusikaltimų beveik nebūdavo. Jeigu tarp žemiausio lygio gaujos narių kildavo ginčų, besivaidijančios pusės kreipdavosi į vieną iš pagrindinių miesto kriminalinių šeimininkų. Jų žodis kruvinaisiais 1990-aisiais buvo lemiamas, o kaltu pripažintas banditėlis paprastai turėdavo susimokėti baudą.

Šūviais santykius aiškinosi Šančių gangsteriai?

Anksčiau ne tik Kauno, bet ir kitų šalies miestų kriminalinį pasaulį valdę ir nerašytų „zonose“ sugalvotų įstatymų laikytis vertę šulai – šiandien išblaškyti arba šalies kalėjimuose priversti atlikti ilgametes bausmes. Kai kurie iš jų nuteisti ir aukščiausia bausme – kalėjimu iki gyvos galvos.

Tačiau policininkai tarsi susitarę tvirtina, kad gyvi likę senieji kriminalinio pasaulio šulai beveik neturi jokios įtakos jaunajai kartai. Ši veikia pagal visiškai kitus principus, o neretai dėl greitų pinigų ar prabangaus gyvenimo yra pasiryžusi imtis kraštutinių priemonių.

Kai buvo rašomos šios eilutės, Kauno kriminalistai vis dar karštligiškai ieškojo gegužės pabaigoje per vieną mirtinu konfliktu pasibaigusį vakarą Aukštuosiuose Šančiuose automobilyje sėdintį 20 metų jaunuolį nušovusių brolių – 23 metų Ryčio Gudyno bei septyniolikmečio Deivido Š. Teisėsaugininkai skelbė, kad per išpuolį broliai sužeidė dar du šalia nužudytojo jaunuolio buvusius draugus. Oficialiai paskelbta, kad jaunieji gangsteriai slapstosi apsiginklavę koviniais ginklais. Neabejojama, kad jaunuoliai galėjo pasitraukti iš Lietuvos ir šiuo metu tūno vienoje iš kaimyninių šalių.

Nors Kauno Šančiai ilgą laiką buvo pasitraukę iš kriminalinių įvykių suvestinių, šio laikinosios sostinės rajono istorija išties verta dėmesio.

Būtent šiame rajone sovietiniais metais klestėjo ir pačiomis pelningiausiomis laikytos Kauno pramonės įmonės – vilnos gamybos susivienijimas „Drobė“, kojinių fabrikas „Cotton“, J.Greifenbergerio (anksčiau „Metalo“) santechnikos dirbinių, šokolado ir „Kauno baldų“ gamyklos. Visa tai šiandien tik prisiminimas, tačiau Kauno kriminalinės policijos senbuviai šių eilučių autoriui teigia, kad būtent šiose anuomet Šančiuose deficitines prekes gaminusių pramonės gigantų užkulisiuose susiformavo laikinosios sostinės kriminaliteto ištakos.

Sovietmečiu šiame proletariniame Kauno rajone buvo susibūrę daug anų laikų žymiausių ir įtakingiausių pogrindinių milijonierių, meno vertybių perpardavinėtojų. Kai kurie iš jų buvo užmezgę bičiuliškus santykius su partinės nomenklatūros viršūnėmis ir kriminalinių grupuočių lyderiais.

Šančiuose savo jaunystę yra praleidę ir kur kas ryškesni šalies visuomenės šviesuliai: dabartinis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, 2012 m. miręs bokso ringo džentelmenu tituluotas Algirdas Šocikas, aktoriai Kostas Smoriginas, Eglė Mikulionytė, estrados žvaigždės Laima Žemaitytė, Aleksas Lemanas, „Pūko“ muzikos krikštatėvis ir dabartinis Kauno miesto tarybos skandalistas Kęstutis Pūkas.

Prasidėjo nevaldomų jaunuolių metas

Šių metų balandžio pradžioje taip pat iš kriminalinių įvykių suvestinių tarsi pranykusiame Kauno Partizanų rajone vėl aidėjo šūviai. Vidury dienos šalia judrios gatvės buvo pasikėsinta į dviejų kriminaline praeitimi garsėjančių vyrų gyvybę. Tąkart vienam iš jų peršautos kojos, o kitas bandydamas pasprukti buvo partrenktas užpuolikų automobiliu.

Vėliau per apžiūrą klinikose paaiškėjo, kad netrukus 50-metį švęsiantis ir mirtinų šūvių išvengęs Giedrius Taujanskis, neblogai pažįstamas narkotikų prekeivius Kaune ir Jonavoje stebintiems kriminalistams, savo kišenėse turėjo bemaž 20 vienetų suklastotų 200 eurų nominalo banknotų. Kartu buvęs 36 metų Vidmantas Stankevičius atsipirko lengvesniais sužalojimais. Tačiau neabejojama, kad abu vyrai tapo jaunųjų miesto gangsterių aukomis.

Po šio įvykio viename iš Kauno butų buvo aptiktas įspūdingas ginklų arsenalas. Tačiau šie įvykiai nebuvo susieti.

Labai aiškus senosios ir naujosios nusikaltėlių kartos konfliktas atsispindi ir šių metų vasarį Kauną sudrebinusioje, iki šiol galutinai neištirtoje išpuolio prieš buvusio garsiausio visų laikų Lietuvos kontrabandos šulo Viliaus Karaliaus parankinį kaunietį Gintarą Simanyną istorijoje. Neoficialiai pasakojama, kad galbūt per vieną buitinį konfliktą užmiesčio sodyboje praeityje stambaus masto kontrabandininkų bylose minėtas G.Simanynas įsivėlė į žodinį konfliktą su keliais apgirtusiais ir jauniesiems Kauno banditų sluoksniams priskiriamais veikėjais, o galiausiai buvo sumuštas.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis patvirtino, kad minėtas atvejis išties pateko į elitiniu kriminalistų laikomo centro akiratį. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo, kuriame nukentėjusiuoju pripažintas G.Simanynas. Tarp įtariamųjų buvo patraukti keturi asmenys, trims iš jų teismas buvo paskyręs kardomąsias priemones – keliems mėnesiams buvo apribota laisvė.

Vis dėlto, šio įvykio aplinkybes tiriančių pareigūnų žodžiais, įtariamųjų negalima priskirti naujosios kartos kriminalinėms gaujoms – tarp į kriminalistų akiratį patekusiųjų yra ir 1974, ir 1994 m. gimusių vyrų.

Keisčiausia, kad šiems faktams pasklidus žiniasklaidoje G.Simanynas smarkiai pasipiktino ir ėmėsi žygių šių eilučių autoriui užčiaupti. Mat atrodo, kad Kaune vis dar „nemadinga“ net ir ištikus kritinei situacijai dėl gyvybės turėti akistatų su teisėsauga.

Prieš keletą metų panašūs įvykiai klostėsi ir šalies provincijoje: vietinius Biržų ūkininkus bandė terorizuoti itin įžūliai besielgiantys jaunieji gangsteriai, sumaištį Raseiniuose sukėlė Sajanų gaujos atstovai. Tačiau nukentėję verslininkai ir ūkininkai ėmė bendradarbiauti su policijos pareigūnais, todėl netrukus banditai buvo neutralizuoti bei pagarsinti šalies žiniasklaidos.

„Ko gero, H.Daktaro ir kitų panašaus lygio veikėjų autoritetas krito dar prieš dešimtmetį. Kartu atsirado daug naujų įžūlių besiformuojančių gaujų. Jų nariai, matydami silpnėjantį Daktarų gaujos autoritetą, jų ekonominį potencialą, ne visada paklusdavo net ir stiprių tarptautinių gaujų nuomonei, – pasakojo aktyviai prie Daktarų gaujos sužlugdymo prisidėjęs buvęs ilgametis Kriminalinės policijos biuro darbuotojas, dabartinis Seimo narys Vitalijus Gailius. – Vienas organizuoto nusikalstamumo klasikas dar maždaug 1997–1998 m. yra sakęs, kad ateina nevaldomų jaunuolių, kuriems negalioja jokie banditų įstatymai, metas. Vienintelis dalykas, kas juos motyvuoja, – pinigai.“

Prieš pasitraukdamas iš pakaunėje esančio Užliedžių dvaro 2008-ųjų pabaigoje H.Daktaras dar mėgino užmegzti kontaktus su Kaune tuo metu karaliavusia Agurkinių gauja. Manoma, kad jis norėjo išsiaiškinti dėl nuskriausto savo pažįstamo, o gal net prisišlieti prie ryškiai suklestėjusių Daktarų įpėdinių. Tačiau tokie bandymai Henai baigėsi viešu pažeminimu.

„Bandė jis šlietis ar atstovauti kažkokios kitos asmenų grupės interesams – čia yra dvi skirtingos versijos. Man yra tekę girdėti, kad keletą kartų jo buvo mandagiai paprašyta palikti susitikimo vietą, jis buvo pasiųstas tuo metu galvą kėlusių jaunimo gaujų“, – savą versiją pateikė ne vieną garsią šalies nusikaltėlių bendriją su kolegomis sutriuškinęs V.Gailius.

Kaune vieša paslaptis, kad per vieną tokių susitikimų Daktarų patriarchas buvo pasiųstas trimis raidėmis.

Šiurpina provincijos banditai

Atidžiau pažvelgus į pastarojo meto Lietuvos kriminalinę panoramą pastebima, kad žiauriuose ir visuomenę sukrėtusiuose nusikaltimuose itin ryškus nepilnamečių braižas. Tiesa, pilnametystės nesulaukę jaunuoliai tampa ne tik jaunaisiais žudikais, užpuolikais ar narkotikų platintojais, bet ir aukomis.

Net ir šiandien tarptautinėje žiniasklaidoje tenka matyti publikacijų, kuriose rašoma, kad vienos ar kitos išsivysčiusios Europos šalies žmonių likimus suluošina, ilgai kauptus turtus grobia ar kvaišalų vietiniams bando įbrukti mafijos atstovai iš Lietuvos. Tačiau tokia nuomonė klaidinga. Norėtųsi iškart nuraminti europiečius kaimynus, drąsiai pareiškiant, kad užsienyje veikia ne Kauno Daktarai ar Panevėžio Tulpiniai, o patys žiauriausi, neraštingi, neišsilavinę „atmarozkai“ iš Lietuvos provincijos miestelių.

Tarp tokių yra ir nemažai atvykėlių iš Šiaurės Lietuvoje esančių Biržų, kurie prieš dvejus metus tapo „populiariausiu“ ir banditų sostine vadinamu mūsų šalies miestu. Vietiniai garsiai šaukė, kad šiame nedideliame mieste suklestėjo naujoji kadaise šalį šiurpinusių Pašto karvelių gaujos vyrukų pamaina. Ji išties garsiai ir aukštai kėlė galvas iki vieno 2013-ųjų rugpjūčio pabaigos įvykio.

Tuo metu Lietuvą sukrėtė kruvinas incidentas, kai Biržų centre buvo apšaudyti du nepilnamečiai. Septyniolikmetis, kuris praeityje buvo tapęs Lietuvos šaudymo sporto jaunių ir jaunimo čempionu, tą kartą nužudytas šūviu į nugarą. Po kelių dienų Vilniaus policininkams pasidavė mirtiną šūvį paleidęs Dainius Miliukas.

Nors praeityje su organizuotais banditais sietas vyras geranoriškai prisipažino apie konflikto aplinkybes, šiuo metu yra teisiamas, tačiau Panevėžio apygardos teisme prasidėjęs procesas vyksta su trukdžiais, nes kaltinamuoju patrauktas vyras dangstosi psichine negalia.

Kaip jau anksčiau skelbta žiniasklaidoje, praeityje 38 metų D.Miliukas buvo Biržų nusikaltėlių autoritetas. Vienu metu mažame miestelyje važinėjosi, daugeliui aplinkinių keldamas nuostabą, itin prabangiu „Mercedes-Benz“ automobiliu. Tačiau vietiniai gyventojai pareiškė, kad pastaraisiais metais jis buvo sostą praradęs autoritetas. Jam teko patirti jaunųjų banditų atakas, todėl netrukus vyras persikėlė į sostinę. Bet, regis, noras susigrąžinti prarastas pozicijas ir užsidirbti daugiau pinigų D.Miliuką prieš dvejus metus grąžino į Biržus. Jo tikslą vėl dominuoti vietos šešėliniame pasaulyje sužlugdė kruvinas 2013-ųjų rugpjūčio pabaigos vakaras.

Tą vakarą iš kovinio 9 mm kalibro pistoleto „Makarov“ girtas D.Miliukas paleido šūvius į niekuo dėtus namo einančius du paauglius. Vienas jų, sunkiai sužalotas septyniolikmetis, nubėgęs vos 30 metrų, mirė po daugiabučio namo balkonu. Kitam, penkiolikmečiam jo draugui, pavyko pabėgti nuo apsvaigusio Biržų šaulio.

Išsigelbėjęs paauglys vėliau tėvams pasakojo, kad grįždami su draugu namo ir išvydę iš privažiavusio automobilio BMW išlipusį D.Miliuką su į juos nukreiptu ginklu pamanė, jog vyras nori tik pagąsdinti žaisliniu pistoletu.

Kad pateko į rimtą bėdą, paaugliai suvokė tada, kai D.Miliukas, mojuodamas ginklu, liepė gultis ant žemės. Gelbėdamiesi jie puolė bėgti. Į sprunkančius nepilnamečius vyras iš kovinio ginklo paleido net aštuonis šūvius. Vienam jų kulkos pataikė į kairę šlaunį ir nugaros kairės pusės apatinę dalį. Sužeidimai buvo mirtini. Jo draugas didelių sužalojimų išvengė tik dėl laimingo atsitiktinumo. Rikošetu atšokusi kulka paaugliui pataikė į viršutinę lūpą.

Šioje byloje ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai konstatavo, kad D.Miliukas kėsinosi nužudyti abu paauglius, tačiau kruvino akto nebaigė vien dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių – pistolete baigėsi šoviniai.

Liepsnojantis „tūsas“ Šilainiuose

Praėjusių metų spalį Kauno apygardos teisme paskelbtas nuosprendis byloje, kurioje aštuoniolikmetis Paulius Sasnauskas, devyniolikmetis Lukas Buckus ir 23 metų Paulius Diliūnas buvo nuteisti dėl to, kad sudegino Kaune butą su žmonėmis. Kaskart į teismo posėdžius atvežti jaunieji nusikaltėliai dangstėsi laikraščiais ir rankomis, vengė bendrauti su žurnalistais ir prisileido tik advokatus. Į teismą atvykę nukentėjusiųjų giminės piktinosi, kad teisiamieji yra ramūs ir nereaguoja į pastabas.

2012-ųjų kovo pabaigoje Kaune, Šilainių mikrorajone, Baltų prospekto daugiabutyje tarp kelių jaunuolių kilo konfliktas, pasibaigęs liepsnomis. Netrukus jaunimo vakarėlyje dalyvavę vaikinai ir merginos šoko pro septintame daugiabučiame name tyčia padegto buto langus, balkonus.

Bute tą vakarą gimtadienį šventęs devyniolikmetis žuvo, 11 žmonių sužeista, 30 evakuota. Vienam iš degančio buto pro langą iššokusių jaunuolių nustatytas neįgalumas.

Netrukus sulaikyti keli įtariamieji tyčiniu padegimu. Vienam iš šios jaunųjų žudikų gaujos narių buvo tik 17 metų.

Nežinia, kieno įkalbėtas ar pavargęs nuo bėglio gyvenimo, o gal pasvarstęs, kad atsipirks švelnesne bausme, jeigu nebesislapstys, į policiją pats atėjo beveik penkis mėnesius ieškotas 22 metų Andrius Lukoševičius.

Į Kauno policijos Centro komisariatą atvykęs A.Lukoševičius, kaip pats teigė, ištisus mėnesius slapstėsi Anglijoje – iškart po gaisro nuvykęs į Londoną apsigyveno pas ten esančius draugus. Tačiau galiausiai nusprendė sugrįžti į gimtąjį Kauną ir atskleisti pareigūnams tikrąsias šio kraupaus įvykio aplinkybes.

Per tyrimą nustatyta, kad A.Lukoševičius išties bandė sukliudyti girtiems draugams įvykdyti kraupią egzekuciją, tad baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo nutraukta. Įtakos šiam sprendimui turėjo ir geranoriškai suteikti jo parodymai, įvardijant konkrečius egzekutorių veiksmus, – jie apliejo benzinu gyvą vaikiną ir jį padegė.

Nusikaltime dalyvavęs P.Diliūnas nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme, P.Sasnauskas, kuris nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, teismo sprendimu už grotų pasiųstas septyneriems su puse metų. Teismas nusprendė, kad trečias nuteistasis, L.Buckus, neturėjo tikslo nužudyti, todėl jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė vykdymą atidedant. Jiems priteista solidariai sumokėti daugiau kaip 300 tūkst. Lt civilinius ieškinius – atlyginti neturtinę ir turtinę žalą nukentėjusiesiems.

Savo kaltės nė vienas iš butą su jaunu vaikinu padegusių jaunuolių taip ir nepripažino. Tačiau pareigūnams surinkus visų nusikaltimo dalyvių liudijimus paaiškėjo, kad pagrindinis šio išpuolio organizatorius – P.Sasnausko brolis, 24 metų Martynas Sasnauskas. Jis iki šiol slapstosi nuo teisėsaugos, neabejojama, kad gali slėptis pas draugus Anglijoje arba Airijoje. Yra duomenų, kad bėgliu tapusio M.Sasnausko tėvas praeityje galėjo palaikyti glaudžius ryšius su Kaune klestėjusiais anų laikų autoritetais iš nusikalstamo pasaulio.

Neseniai Lietuvoje viešėjęs ir apie Skandinavijoje veikiančius automobilių vagišius iš mūsų šalies dokumentinį filmą sukęs norvegų kriminalinių televizijos laidų, knygų apie organizuotas gaujas autorius Steinas Mortenas Lieras prisipažino, kad jo pažintis su lietuviais nusikaltėliais prasidėjo po vienos į jo rankas patekusios bemaž prieš dešimtmetį Norvegijos žiniasklaidoje pasirodžiusios publikacijos. Šiame rašinyje, kurį jis pateikė ir šių eilučių autoriui, pasakojama, kad nemažai į Norvegiją atvykstančių nuosavus namus ir automobilius grobstančių asmenų yra kilę iš Kauno. Minėtas straipsnis iliustruotas niūra fotografija, kurioje užfiksuoti senos statybos daugiabučiai iš Šilainių mikrorajono.

Norvegų žurnalistui S.M.Lierui susidarė įspūdis, kad Kauno Šilainiai – tarytum getas, kuriame vidury baltos dienos prekiaujama narkotikais, o tamsiuoju paros metu į gatves išrieda ginkluoti ir nevaržomi jaunuoliai. Mandagiai bandžiau paaiškinti, kad to mūsų šalyje, o juo labiau Šilainiuose, dabar nebūna. Tą patį svečiui iš Norvegijos minėjo ir Kaune sutikti kriminalinės policijos darbuotojai. Tačiau norvegas mūsų tikinimais kažkodėl nebuvo linkęs patikėti ir pats savarankiškai nutarė automobiliu pervažiuoti Šilainių mikrorajoną skersai ir išilgai. Tiesa, geidžiamų vaizdų savo televizijos reportažui jis taip ir neišvydo.

Nepaisant to, savo naujausioje knygoje „Mafija Norvegijoje“ (išleista 2013 m.) S.M.Lieras drąsiai skelbia, kad nemažą „kriminalinio eksporto“ dalį Skandinavijos šalyse – Norvegijoje, Švedijoje sudaro įvairiausiais nusikaltimais užsiimantys jaunuoliai iš Lietuvos.

Nepilnamečius klupdo plėšimai

Naujausias Lietuvą sukrėtęs akibrokštas įvyko paskutinėmis gegužės dienomis, kai prabangiuose pačiame Kauno centre esančiuose apartamentuose septyniolikmetis iš skurdžios daugiavaikės šeimos mirtinai subadė pasiturimai gyvenusį, tačiau viešumos vengusį 31 metų tarptautinio IT verslo specialistą Aurimą Rapalį. Nors viešojoje erdvėje pasklido žinių, kad kraupiam nusikaltimui nepilnametis ryžosi dėl turtinių reikalų, norėdamas tiesiog apiplėšti, tačiau sklando ir kitos iki šiol slepiamos versijos. Pareigūnai vis dar aiškinasi šio nužudymo motyvus ir, kaip įprasta tokiais atvejais, žiniasklaidai atsikerta įprastu paaiškinimu: „Vyksta ikiteisminis tyrimas, tad jokių komentarų neteiksime.“

Neabejojama, kad po šio įvykio žudiku tapęs nepilnametis keliaus į Kauno nepilnamečių koloniją, mat jo pavardė minima dviejuose iki šiol neužbaigtuose ikiteisminiuose tyrimuose – paauglys įtariamas dalyvavęs plėšime ir bandęs pavogti automobilį.

Remiantis oficialia Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistika, kurioje užregistruotos nusikalstamos veikos, kurias padarė nepilnamečiai, teigiama, kad padėtis kasmet gerėja.

Statistinėje lentelėje matyti, kad 2004 m. Lietuvoje ištirta 5021 nepilnamečių padaryta nusikalstama veika ir po to kasmet jų sparčiai mažėja. 2005 m. – 4759, 2006 m. – 4244, 2007 m. – 4051, 2008 m. – 4325, 2009 m. – 4023, 2010 m. – 3589, 2011 m. – 3296, 2012 m. – 3127, 2013 m. – 3126.

Šių eilučių autoriaus kalbintas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas Almantas Atkočaitis tvirtino, kad minėta įstaiga yra vienintelė šalyje, kurioje laikomi suimti, taip pat laisvės atėmimo bausmę atlieka nepilnamečiai bei pilnamečiai iki 21 metų.

Remiantis 2015 m. birželio 2-osios duomenimis, nepilnamečių pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliko 69 nuteistieji (33 pilnamečiai). Tą dieną nepilnamečių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas 61 suimtasis, iš jų 11 laukiančių nuosprendžio įsiteisėjimo, trys atliekantys arešto bausmę, viena suimtoji nepilnametė, trys nuteistieji, dirbantys ūkio darbus.

2014 m. vidutinis laisvės atėmimo bausmės laikas, paskirtas teismo nuosprendžiu, buvo 3 metų 6 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo, vidutinė realiai atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 10 mėnesių 29 dienos laisvės atėmimo, praleistas tardymo izoliatoriuje laikas iki nuteisimo – 5 mėnesiai ir 20 dienų.

2015 m. birželio 2 d. nepilnamečių pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių 69 nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos: plėšimai – 40 proc., vagystės – 30 proc., nužudymas – 13 proc., išžaginimas – 8,6 proc.

Su probleminiais nepilnamečiais dirbančio A.Atkočaičio teigimu, nuo praėjusių metų rugsėjo 1-osios dalis nuteistųjų (nuteistieji turi pasirinkti, mokytis vidurinėje ar profesinėje mokykloje) ir visi suimtieji mokosi Kauno „Aitvaro“ vidurinėje mokykloje, kita dalis nuteistųjų – Kauno mechanikos mokyklos skyriuje, kur nuteistieji mokomi profesijos (yra sudaryta po vieną stalių, duonos ir pyrago gaminių kepėjų bei virėjų grupę).

Skirstant nuteistuosius pagal gyvenamąją vietą pabrėžtina, kad iš kaimo bei gyvenviečių jų yra 47,8 proc., iš vaikų globos namų – 14,9 proc., iš Klaipėdos – 10,1 proc., iš Kauno – 7,2 proc., iš Vilniaus, Mažeikių, Alytaus, Palangos, Kėdainių – 2,8 proc. Didžioji dalis patekusiųjų į pataisos namus yra iš asocialių šeimų.

Pataisos namai kaupia ir sistemina duomenis apie išėjusius iš įstaigos nepilnamečius grįžtamajam ryšiui įvertinti. Nuteistajam nepilnamečiui išėjus iš įstaigos tęsiamas bendradarbiavimas su probacijos tarnybomis, Vaiko teisių apsaugos tarnybomis, darbo biržomis bei kitomis organizacijomis.

Nepilnametį paleidus iš kolonijos šioms įstaigoms siunčiami paklausimai dėl informacijos apie jo integravimąsi į visuomenę. Iš gautų duomenų, A.Atkočaičio teigimu, matyti, kad pakartotinai į nepilnamečių pataisos namus sugrįžta iki 10 proc. jaunuolių, dažniausiai už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą (pavyzdžiui, probacijos tarnybos atstovai nustatytu laiku neranda jų namie).

Apie nuteistuosius, kurie padaro naujas nusikalstamas veikas ir atlieka laisvės atėmimo bausmes suaugusiųjų pataisos namuose, minėta įstaiga duomenų neturėjo.

Brangios BPC klaidos

Po šiurpaus 2013-ųjų rudenį Lietuvą šokiravusio įvykio Dembavoje (Panevėžio rajone), kai du praeityje su teisėsauga reikalų turėję vyrai išžagino ir automobilyje sudegino septyniolikmetę merginą, šalies sociologai atliko keletą apklausų, per kurias šalies gyventojų buvo teiraujamasi, ar jie išties jaučiasi saugūs.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kartu su naujienų portalu „Delfi“ parengtos apklausos duomenys atskleidė, kad Lietuvoje žmonės jaučiasi gana saugūs. Klausiami apie tai 15,5 proc. respondentų sakė besijaučiantys saugūs, 36,8 proc. savo būseną apibūdino kaip greičiau saugią.

Nesaugiai mūsų šalyje jaučiasi 14,5 proc., greičiau nesaugiai – 27 proc. gyventojų.

Saugiau mūsų šalyje jaučiasi apklausoje dalyvavę vyrai iki 45 metų amžiaus, kurių išsimokslinimas aukštesnis, pajamos didesnės ir kurie gyvena didmiesčiuose. Mažiau saugiai sakė besijaučiantys vyresni nei 55 metų amžiaus vidurinio išsimokslinimo ir mažesnių pajamų atstovai, taip pat moterys.

Tačiau kur kas didesnis triukšmas kilo paaiškėjus, kad žudyti bagažinėje vežama 17 metų mergina net keletą kartų skambino bendruoju pagalbos numeriu, tačiau pagalbos nesulaukė, nes policijai ir Bendrajam pagalbos centrui (BPC) nepavyko nustatyti jos buvimo vietos. Nors apklausiami žmonės dažniausiai minėjo, kad norėtų, jog iš užimamų pareigų trauktųsi tuometis vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas, tačiau netrukus savo noru pasitraukė BPC vadovas Artūras Kedavičius.

Šiandien, praėjus beveik dviem metams nuo šių įvykių, šių eilučių autorius bandė per BPC susisiekti su A.Kedavičiumi. Tačiau šis per savo buvusius kolegas perdavė su žiniasklaida bendrauti nenorintis. Paaiškėjo, kad buvęs BPC vadovas šiuo metu dirba vienoje tarptautinėje verslo bendrovėje.

Tačiau tuo BPC bėdos nesibaigė, mat šiemet gegužę paaiškėjo, kad ši tarnyba vėl smarkiai suklydo: balandį Alytaus rajone per gaisrą žuvo pagalbos bandžiusi prisišaukti moteris su trimis vaikais. Po šio tragiško įvykio atsistatydinimų iš aukščiausių postų kažkodėl buvo išvengta.

Po Panevėžio tragedijos paaiškėjo, kad du iš trijų mobiliųjų tinklų operatorių, tai yra „Bitė Lietuva“ ir „Omnitel“, neteikia vietos nustatymo paslaugos BPC, kai skambinama iš telefono be SIM kortelės, nors tą daryti privalėtų.

Šiandien, paklausti žurnalisto, didžiausių šalies mobiliojo ryšio operatorių atstovai kalba kitaip. „Nelaimės atveju kriminalinės policijos pareigūnai informaciją apie žmogaus buvimo vietą gali gauti iš karto. Buvimo vieta nustatoma mobiliojo ryšio tinkle celės tikslumu“, – teigia „Bitė Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Žana Jakevičienė.

„BPC informaciją apie skambinančiojo buvimo vietą iš „Omnitel“ gauna automatiškai realiuoju laiku. Vietos nustatymo tikslumas priklauso nuo to, kiek konkrečioje vietovėje yra „Omnitel“ bazinių stočių: kuo jų daugiau, tuo tikslumas didesnis. O teisėsaugos institucijoms įstatyme numatytais atvejais teikiame informaciją pagal atskirą užklausą. Verta pabrėžti, kad mobilieji tinklai skirti balso skambučių ir duomenų perdavimui, todėl negali vietos nustatymo funkcijų atlikti taip pat tiksliai, kaip GPS ar kitos pozicionavimo sistemos“, – atsakė „Omnitel“ atstovas spaudai Mindaugas Snicorius.

Automobilio bagažinėje sudegintos nepilnametės budeliai 2014-ųjų gruodį išgirdo griežčiausią teismo sprendimą – įkalinimą iki gyvos galvos. Per teismą paaiškėjo, kad žiaurų nusikaltimą įvykdę Julius Jakubaitis bei Deividas Antanaitis praeityje teisti net po keletą kartų: už vagystes, plėšimą, įsibrovimą į kito žmogaus būstą bei kitus nusikaltimus.

Dailius Dargis

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...