2010 Liepos 29

Ligos

Vyriškos trejybės paslaptys

veidas.lt

Mergaites auginančios mamos dažnai įsitikinusios, kad berniukus auginti gerokai lengviau – nei baimintis, kad jie pašals ar pasigaus pūslės uždegimą, nei sukti galvą, kaip sauskelnėtam vyrui nuplauti užpakaliuką, kad nepatektų infekcija. Deja, berniukų mamoms viskas taip paprasta tikrai neatrodo.

Berniuko lytinius organus sudaro varpa ir kapšelis, kuriame yra sėklidės. Iš jų išeina sėklinis latakas, atsiveriantis į šlaplę. Sėklinio latako ir šlaplės santaką gaubia priešinė liauka, vadinama prostata.

Pakaks vandenėlio

Kaip ir mergaitėms, sauskelnėtiems berniukams užpakaliuką reikia apiplauti kaskart pasituštinus. Tik kitaip nei mažąją panelytę, vyrutį paguldykite kniūbsčią ant rankos, kad šiltas vandenukas tekėtų nuo užpakaliuko pilvuko link. Plauti reikėtų tol, kol ant varputės ir išangės neliks nešvarumų, antraip galite prisišaukti uždegimą. Vyresniems vyrukams tokios dažnos vandens procedūros nereikalingos – pakaks karto per dieną. Muilo ar kitų prausiklių tikrai nereikia – jie tik dar labiau išsausintų odelę. Na, o norinčių pasisukioti nuogu užpakaliuku paplūdimyje drausti nebūtina – nebent manytumėte, kad tai neestetiška.

Susiaurėjusi apyvarpė

Net 90 proc. berniukų pirmaisiais gyvenimo metais apyvarpė būna susiaurėjusi ir prilipusi prie varpos galvutės – negalima atsmaukti. Tačiau dėl to nerimauti tikrai neverta. Tai visiškai natūrali būklė, medikų vadinama fiziologine fimoze. Paprastai po trečiojo mažylio gimtadienio apyvarpė pamažu atsiskiria nuo varpos galvutės, iki tol jas jungia purus jungiamasis audinys. Tuomet varpos galvutė tampa lengvai apnuoginama. Ir tik 10 proc. berniukų tenka laukti, kol pradės lankyti mokyklą ar net dar ilgiau – iki paauglystės. Ar reikia sunerimti? Taip. Kartais mamos, ypač auginančios pirmąjį berniuką, nė nesusimąsto, kad jau senokai metas apyvarpei atsismaukti. Jei taip yra, kai vyrukui jau penkeri, metas užsirašyti į konsultaciją pas urologą, kuris greičiausiai skirs hormoninio tepalo apyvarpės odai suminkštinti, o jei tai nepadės – reikės apipjaustymo operacijos.

Uždegimą teks gydyti

Nerimą gali kelti ir tai, kai apyvarpės maišelyje kaupiasi specifinio kvapo panašus į varškę sekretas ir šlapimas, o šlapinantis apyvarpės maišelis išsipučia. Sekretas ir šlapimas ne tik dirgina, bet ir sudaro gerą terpę bakterijoms bei grybeliams daugintis. Patekusios bakterijos gali sukelti varpos galvutės ir apyvarpės uždegimą – balanopostitą.

Tuomet mažajam vyručiui pasidaro sunku ir skausminga šlapintis, varputė patinsta, parausta, apyvarpės maišelis ima pūliuoti. Be chirurgo pagalbos išsiversti tikrai nepavyks, nes varpos galvutė gali apmirti. Gydytojas dažniausiai skiria dezinfekuojamųjų skysčių, pavyzdžiui, kalio permanganato ar ramunėlių vonelių. Jei uždegimas vis kartojasi, tada specialiu instrumentu praplečiama apyvarpės anga, atidalijamos sąaugos, jungiančios varputę su apyvarpe, ir praplaunamas apyvarpės maišelis. Jei ir tai nepadeda, prireikia chirurgo pagalbos – arba apipjaustymo, arba susiaurėjusio žiedo įpjovimo.

Neišsivysčiusią šlaplę teks operuoti

Gana dažnai pasitaikanti (vienam iš trijų šimtų berniukų) įgimta anomalija – ne vietoje atsiverianti šlaplės angelė, dar vadinama hipospadija, kai šlaplės išorinė anga atsiveria ne varpos galvutės viršūnėje, bet truputį arčiau varpos šaknies, o kartais net prie kapšelio ar tarpvietėje. Ten, kur turėtų būti šlaplė, būna embrioninis randas, sulenkiantis varpą į kabliuką. Šis sutrikimas dažniausiai nesutrikdo normalaus šlapinimosi, tačiau numojus į šią bėdą ranka vaikystėje bėdų gali kilti tapus vyru – gali būti sunku ar net neįmanoma atlikti normalaus lytinio akto, laukia skausmingos erekcijos. Taigi atšventus pirmąjį gimtadienį teks operuoti.

Sėklidžių vandenė: iki metų gali pranykti

Sėklidžių vandenė, medikų vadinama hidrocele, gana dažna – pasitaiko vienam iš 25 berniukų. Ši bėda užklumpa, kai šalia sėklidės esantis siauras kanalėlis neužanka ir jungiasi su pilvo ertme, kurioje esantis skystis teka žemyn ir kaupiasi tarp sėklidės dangalų. Dėl vandenės kapšelis padidėja, būna tampresnis, tarsi pripildytas skysčio. Neretai ši bėda pirmaisiais metais susitvarko savaime. Tačiau jei taip nenutiko, teks kreiptis į chirurgą, kad šis sėklidės vandenę išoperuotų. Antraip didesnis skysčio kiekis trikdys sėklidės kraujotaką, keis aplinkos temperatūrą. Tai gali būti priežastis, vėliau lemsianti nevaisingumą.

Nenusileidusi sėklidė – pavojus vaisingumui

Nenusileidusi sėklidė, dar vadinama kriptorchizmu, labiau neišnešiotukų bėda. Būsimo mažylio sėklidės formuojasi po inkstais pilvo ertmėje, vėliau leidžiasi žemiau, o prieš gimimą nusileidžia į kapšelį. Dėl įvairių priežasčių, dažniausiai dėl motinos arba paties kūdikio hormonų apykaitos sutrikimų, sėklidės susilaiko pilve ar kirkšnyje arba gali užsisukti, nes yra silpnai prisitvirtinusios  prie aplinkinių audinių. Pirmaisiais sūnaus gyvenimo metais pavojaus varpais skambinti nereikėtų – net dviem trečdaliams berniukų sėklidė nusileidžia pati. Tačiau jei taip neįvyksta, prireiks chirurgo pagalbos. Operacijos atidėlioti nereikėtų – geriausia jai ryžtis užpūtus pirmojo gimtadienio torto žvakutes. Antraip jau dvimečio vyručio užkliuvusi sėklidė nustoja vystytis ir ateityje gali neatlikti savo funkcijos, o tai pats tiesiausias kelias į nevaisingumą. Beje, kartais nutinka taip, kad pati mama ar pediatras sėklidės neapčiuopia išrengę vaikelį vėsioje patalpoje. Paprasčiau įsitikinti ten, kur šilta, pavyzdžiui, vonioje. Jei sėklidė “vaikšto”, t.y. kartais ją galima apčiuopti, kartais – ne, dar luktelėkite. Tikėtina, kad susitvarkys.

Užsisukus sėklidei būtina skubi pagalba

Tai pati grėsmingiausia, bet, laimei, pati rečiausia liga. Sėklidės užsisuka tiek naujagimiams, tiek įžengusiems į paauglystės amžių berniukams. Paprastai taip nutinka dėl įgimtos netobulos fiksacijos kapšelyje. Jei užsisuka sėklidė, vaikui ją labai skauda, atsiranda paraudimas, patinimas. Kai kapšelis labai padidėja ir parausta (o tai įvyksta maždaug po aštuonių valandų), jau būna per vėlu – sėklidė būna apmirusi ir ją telieka pašalinti. Tai reiškia, kad šiam berniukui tapus vyru sumažėja galimybė auginti savo vaikus. Todėl dar mažam berniukui nuolat priminkite, kad šis pasitikėtų mama arba tėčiu ir visada pasakytų, kai ką nors skauda, net jei neįsidrėskė ir nebėga kraujas.

Užsisukusi sėklidės atauga mažiau pavojinga

Ši komplikacija dažnesnė, bet ne tokia grėsminga. Sėklidės ataugėlė atsiranda mažyliui dar gyvenant mamos pilvelyje. Ji neišnyksta, nes tai moteriškosios lytinės sistemos liekana berniukų organizme. Sėklidės ataugėlės užsisukimo simptomai yra tokie patys – labai didelis skausmas, kapšelio patinimas ir paraudimas. Tačiau šią ligą neretai galima įveikti ir nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo. Ir tik tuomet, jei uždegimo požymiai akivaizdžiai ryškūs, skausmas stiprus, o vaikas eina išsiskėtęs, operuojama.

Ir vėl lovoje balutė

Kai mažyliui daugiau nei penkeri ir tai kartojasi dažniau nei kartą per savaitę, reikia kreiptis į gydytoją. Greičiausiai tai naktinis šlapimo nelaikymas, dar vadinamas enureze. Mat tokio amžiaus vaiko refleksai jau turėtų kontroliuoti šlapinimąsi ir naktį daryti pertrauką. Balučių atsiradimą gali lemti paveldėjimas, vėliau bręstantys tam tikri smegenų centrai – dėl to sutrinka hormono vazopresino gamyba. Kai šio mažiau, inkstai išskiria daugiau šlapimo. Prie naktinio šlapinimosi gali prisidėti ir lėtinės šlapimo takų infekcijos, sutrikusi šlapimo pūslės nervų veikla.

Prireiks vaistukų arba laiko. Ar mažyliui būtini vaistai, sprendžia gydytojas – juk viena, kai avarija nutinka dėl sveikatos sutrikimo, o kita, kai dėl psichologinių veiksnių, tarkime, šeimoje gimus broliukui ar sesutei, tėvų skyrybų, sunkios adaptacijos darželyje. Pirmuoju atveju enurezė gydoma sintetiniu hormono vazopresino analogu – desmopresinu, dėl kurio šlapimo pasigamina mažiau. Jei kaltininkė smegenų veikla, rekomenduojama papildomai gerti ir B grupės vitaminų kompleksų. Jei šlapimo nelaikymą sukėlė šlapimo takų infekcija, visų pirma teks išgydyti šią ligą.

Jei balučių atsiranda dėl psichologinių veiksnių, greičiausiai teks tiesiog palūkėti. Dar nė vienas gydytojas neišgydė psichologiniu pagrindu atsiradusios enurezės. Geriausiai gydo laikas – iki paauglystės visos mergaitės ir dauguma berniukų pasveiksta savaime, yra tik 1 proc. “šlapukų”, kurių dėl šios priežasties neima į kariuomenę. Nepaisant to, šiuo metu egzistuoja trys “bepriežastinės” enurezės gydymo būdai. Tai jau minėtas desmopresinas, “žadintuvas”, kai į kelnaites prie kūno dedami elektrodai, kurie pradėjus tekėti šlapimui ima triukšmauti, refleksoterapija, kai gydoma dirginant atitinkamus kūno taškus, darant įvairias voneles ir taip stiprinant pūslės raumenis, bei oksibutino preparatai, pašalinantys šlapimo pūslės dirglumą. Visų šių gydymo būdų veiksmingumas panašus – apie 60 proc.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...